Planuoti kalėdines šventes ir dovanas iš anksto jau tampa įprasta, tad šią planavimo taktiką galima pritaikyti ir galvojant apie šventinį stalą. Iš anksto išmėginkite planuojamus patiekalus, kad ant švenčių stalo galėtumėte pateikti jau nugludintus ir iš tikrųjų pasiteisinusius receptus.

Nesvarbu, ar nuspręsite išmėginti šį tą naujo, ar planuosite laikytis tradicijų ir gaminti klasikinius receptus, verta juos prisiminti ir pamėginti pagaminti dar prieš šventes. O repetuodami tradicinius receptus, galėsite atgaivinti atmintį ar net paskambinti mamai ir kartu pasitarti dėl recepto subtilybių.

Ieškantiems idėjų, ką galima repetuoti iš anksto, o vėliau patiekti ant Kūčių stalo - idealiai tinka „ausytės“ su džiovintais grybais.

„Ausytės“ su džiovintais grybais - receptas ir gaminimo eiga

Nostalgija kvepiantys pyragėliai dėl savo formos kažkieno pavadinti “ausytėmis” - tapo tradiciniu patiekalu - vienu iš 12 privalomų ant Kūčių stalo. Nepavykti negali, jei tik turime patikimą receptą. Labiau čia tinka tešlai, nes nuo jos priklauso pyragėlių traškumas ir , žinoma, jų įsimintinas skonis, kai paprašomi įvardinti, kas labiausiai patinka iš Kūčių valgių.

Atsakymas - “ausytės” bus tik tada, kai tinkamai paruošime tešlą, turėsime kantrybės ją išminkyti.

Ingredientai

• 3 v.š. miltų
• 2 v.š. vandens
• 2 a.š. aliejaus
• 1 a.š. druskos

Gaminimo žingsniai

1. Visų pirma, užmerkite džiovintus baravykus, kad jie išbrinktų. Palaikykite juos vandenyje 30-60 min. Po to grybus lengvai apvirkite sūdytame vandenyje 5 min.
2. Per šį laiką, kol grybai brinksta, paruoškite tešlą: sumaišykite visus tešlos ingredientus ir palikite tešlą „pailsėti“ šaldytuve 20 min.
3. Pradėkite įdaro gamybą ir susmulkinkite svogūnus.
4. Iškočiokite tešlą ir joje išspauskite norimo dydžio skrituliukus - tam idealiai tiks bet kuri jūsų namų stiklinė.
5. Pagamintas “ausytes” dėkite į verdantį aliejų, virkite kol abi pusės gražiai apskrus.
6. Kad pyragėliai aliejuje nepradėtų degti, įmeskite porą griežinėlių žalios bulvės.

Žagarėliai - „ausyčių“ giminaitis

Net ir Lietuvoje vieni juos vadina žagarėliais, kiti ausytėmis, treti narstukais, ketvirti krustais... Šio kepinio pavadinimai neretai atspindi ir kepinio formavimo principą, nes tešla supjaustoma juostelėmis ir neretai sunarstoma taip, kad susidarytų mazgas. Štai ir narstukas!

Esama ir tešlos skirtumų. Žagarėliai Europoje panašūs, bet kartu ir skirtingi. Tešla paprastai formuojama iš miltų, sviesto arba taukų, cukraus, kiaušinių ir šlakelio alkoholio. Pastarasis, ypač skiriasi regionuose: vienur pilamas brendis, o kitur Marsala, Sambuca, Vinsanto, grapa ar kiti spiritiniai gėrimai ir likeriai.

Net ir Lietuvoje žagarėliai kepami skirtingai: vienur jie purūs ir minkšti, kitus trapūs, į vienus pilamas kefyras, o į kitus dedama varškė.

Močiutės firminių žagarėlių receptas

Tinklaraščio „Zinos virtuvė“ autorė Zina Bružienė iš Palangos su Delfi Maistas skaitytojais dalijasi ypatingu žagarėlių receptu. Ypatingas - nes paveldėtas iš smetoniškoje Lietuvoje gyvenusios močiutės, kuri buvo puiki gaspadinė ir neabejotinai Zinai perteikė visą savo meilę maistui.

Beje, močiutei jie buvo žagarėliai, nors dauguma tais laikais vadindavo „chrustais“. Zinos akyse močiutė beregint ir pagamindavo vienos porcijos - iš vieno kiaušinio - tešlą, tiesa, užtrukdavo, kol ją išmušdavo. „Niekur nebuvau nei skaičiusi, nei mačiusi, kad žagarėlių tešlą „muštų“.

Paskui, kai jau buvau 12-13 metų, ir man duodavo tešlą su kočėlu pamušti, ir mokė, kad reikia trumpais judesiais lyg plaktuku mušti tol, kol tešla lyg tokiomis pūslytėmis atsisluoksniuoja - tai yra, prisisotina oro. Toks žagarėlis kepdamas pučiasi - nereikia jokių tešlos kildintojų. O kai tešla plonai iškočiojama, žagarėlis būna ir labai traškus“.

Gardieji smetoniški žagarėliai

Reikės:

• 1 kiaušinio
• 1 v. š. su kaupu grietinės
• 1 v. š. minkšto sviesto
• 1 v. š. cukraus
• žiupsnelio druskos
• 1 a. š. stipraus alkoholinio gėrimo
• miltų - tiek, kad tešlą būtų minkšta ir elastinga

Gaminimas:

1. Kiaušinį išsukti su cukrumi, grietine, sviestu ir druska. Įpilti alkoholį, išsukti. Tada berti miltus - ir suminkyti tešlą, kad ji bus minkšta ir elastinga.
2. Tada kočėlu daužyti tešlą, ją vis palankstant ir pasukiojant. Tešlą reikia mušti tol, kol atsiranda pūslelės. Tai gali užtrukti ir 10 min., ir 15 min. Tada tešlą uždengti ir palikti pusvalandžiui pailsėti.
3. Kočioti tešlą tiek plonai, kiek tik įmanoma. Pjaustyti rombais, per vidurį įpjauti, išnerti per kilpelę ir kepti įkaitusiame aliejuje. Iškepa akimirksniu, todėl patartina turėti visus žagarėlius jau paruoštus. Svarbu neperkepti, tobuliausias žagarėlis - gražios aukso spalvos.

---