Mineralinės mitybos elementai augalams yra būtini normaliam augimui ir vystymuisi. Jie dalyvauja įvairiuose fiziologiniuose procesuose, tokiuose kaip fotosintezė, kvėpavimas ir fermentų veikla.
Pagrindiniai mineralinių elementų patekimo į augalą būdai:
- Difuzija: Elementai patenka per protoplazmą, t.y. simplastu ir apoplastu.
- Perėmimas: Mineralinės medžiagos atsiduria tiesiogiai ant šaknų paviršiaus, t.y. perima tik tiesiogiai su dirvožemiu kontaktuojančios šaknys.
- Judėjimas prieš cheminį ir elektros gradientą: Šis procesas vyksta dėl energijos sąnaudų arba panaudojant nešiklius, jonų siurblius ir kanalus, pavyzdžiui, H+ siurblys, simportas, antiportas.
Mineraliniai elementai atlieka reguliacinę funkciją - įeina į fermentų sudėtį, dalyvauja kvėpavimo ir fotosintezės procesuose. Priklausomai nuo tam tikrų mineralinių elementų koncentracijos, kvėpavimas gali būti skatinamas arba lėtinamas.
Mikroorganizmų ir augalų sąveika
Mikorizė yra vienas iš svarbių mikroorganizmų ir augalų sąveikos pavyzdžių. Mikorizė - tai tarp daugelio medžių, krūmų ir orchidėjų šaknų bei kitų grybų (grybiena-micelis) susidaręs simbiotinis ryšys. Grybiena apsupa šaknį ir slopina jos augimą į ilgį, aprūpindama augalą judriu fosforu ir azotu, fiziologiškai aktyviais junginiais.
Oro teršalų poveikis augalams
Dėl oro teršalų augalai gauna mažiau šviesos, o tai mažina baltymų sintezę. Padidėjus anglies dioksido koncentracijai, augalai gauna mažiau deguonies, todėl sunkiau apsirūpina energija aerobiniu būdu ir yra priversti kvėpuoti anaerobiškai, kurio metu susidaro nuodingas laktatas. Sieros bei azoto oksidai, iškrentantys su krituliais, naikina augalų struktūrą ir pažeidžia juose vykstančius procesus.
Augalų atsparumo didinimas
Augalų patiriamą stresą galima sumažinti juos grūdinant (dygstančias sėklas ir daigus), kaitaliojant temperatūras, prieš sėjant sėklas palaikius 0,25% mikroelementų tirpaluose. Taip pat galima padidinti jų toleranciją žemoms temperatūroms šilumamėgius augalus įskiepijant į atsparius žemoms temperatūroms augalus (pvz., į moliūgus arbūzus). Augalams žemas temperatūras kur kas lengviau ištverti esant reikiamam kiekiui vitaminų bei visų reikalingų elementų, pašalinus laisvąjį vandenį ir perėjus į ramybės būseną. Sausras augalai lengviau ištveria tie, kurie yra gerai apsirūpinę vandeniu, turintys gilesnes šaknis bei storesnį vaškinį sluoksnį, kuris neleidžia išgarinti vandens.