Stiprus galvos skausmas yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytoją. Kartais žmonės, kuriuos dažniau vargina stiprūs galvos skausmai, juos įvardina kaip migreną. Tačiau, kas yra migrena ir kaip ji šiuo metu nustatoma bei gydoma Lietuvoje?
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) docentė, VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė sutiko papasakoti apie šią visuomenei vis dar mažai suprantamą, o neretai ir stigmatizuojamą ligą, jos diagnostiką bei gydymą.
Kas yra migrena?
Gali atrodyti, kad migrena yra susijusi su psichiatrija (dėl streso ar kitų emocinių išgyvenimų), tačiau šiuolaikinio modernaus gydymo egzistavimas įrodo, kad tai - tikra neurologinė liga, kuriai būdinga lėtinė eiga. Migrena priklauso pirminių galvos skausmų grupei.
Migrena - tai lėtinė liga, kuriai būdingi intensyvūs ir vidutinio intensyvumo galvos skausmai, dažnai lydimi pykinimo, vėmimo, šviesos, garso baimės. Tai reiškia, kad migrena sergančio paciento neurologinė apžiūra, visi klinikinėje praktikoje atliekami vaizdo ir laboratoriniai tyrimai yra normalūs.
Migrenos sąlygotas galvos skausmas dažnai yra stiprus, dažnai pulsuojančio pobūdžio, retai kada praeina be analgetikų. Klasikinis apibrėžimas skamba taip: migrena - tai galvos skausmo susirgimas, pasireiškiantis priepuoliais, kurių metu skausmą lydi tam tikri fiziologiniai reiškiniai, turintys bendrinį migreninių požymių pavadinimą.
Šiems požymiams priskiriamas jautrumas garsui ir šviesai, pykinimas ar vėmimas, ramybės poreikis, nes bet koks, netgi įprastas fizinis veiksmas didina skausmą. Migrena gali turėti simptomų ne tik skausmo metu, bet ir prieš - tai vadinama prodromo faze. Po migrenos priepuolio seka postdromo fazė, tipiniai jos simptomai - galvos nebeskauda, tačiau savijauta vis tiek labai prasta.
Negydytas skausmo periodas paprastai užima nuo 4 iki 72 val., o jeigu vertinsime visą skausmo priepuolį nuo pradžios iki galo, t. y. su prodromo ir postdromo fazėmis, tuomet gali susidaryti netgi 5 parų epizodas. Tipinės auros simptomai - regos, jutimo ir kalbos sutrikimai, kiekvienas dažniausiai trunkantis nuo 5 iki 60 minučių - gali pasireikšti prieš galvos skausmą, rečiau paties skausmo metu. Nedidelei daliai ligonių po auros pasireiškimo galvos iš viso gali neskaudėti.
Migrenos diagnostika
Migreną diagnozuoja gydytojas neurologas, remdamasis paciento nusiskundimais ir apžiūra. Papildomų specialių tyrimui diagnozuoti migrenai nereikia. Jūsų įvardinti susirgimai priklauso pirminiams galvos skausmams, jų priežastis - nežinoma, dažniausiai tai genetiškai nulemti susirgimai, kai struktūrinių pakitimų galvos vaizdinimo tyrimuose nenustatoma, o diagnozė grindžiama paciento pasakojimu.
Pirminius skausmus vienija priepuolinė ar epizodinė eiga, o vienas nuo kito labiausiai jie skiriasi priepuolių stiprumu, trukme, lydinčiais reiškiniais ir fizinės veiklos poveikiu galvos skausmo stiprumui.
Pirminių galvos skausmų grupė turi 4 pogrupius.
- Pirmajam priklauso įvairių tipų migrena (su aura, be auros, vestibiulinė, menstruacinė ir kt.). Senasis migrenos pavadinimas - „hemicrania“ - iš graikų kalbos išvertus reiškia „pusės galvos skausmas“. Taigi vienas kanoninių simptomų yra pusės galvos skausmas. Kitas kanoninis simptomas - pulsuojančio pobūdžio galvos skausmas.
- Antra grupė - įtampos tipo galvos skausmai, kurie gali būti epizodiniai ir lėtiniai. Būtent klasikinių kanoninių migrenos simptomų įtampos galvos skausmas neturi. Pagal lydinčius reiškinius, įtampos galvos skausmas - tik labai minimaliai „nuspalvintas“: galvą skauda (spaudžia), dažniausiai skausmas - abipusis, silpnas arba vidutinis, niekada nepykina (net menkas pykinimas nurodo, kad tai - migrena), jeigu yra jautrumas garsui, tuomet kartu nebus jautrumo šviesai, ir atvirkščiai (tik kažkuris vienas iš šių nusiskundimų gali būti).
- Trečia galvos skausmų grupė - trigeminalinių autonominių cefalalgijų. Jai būdinga aiški skausmų lokalizacija (akiduobės srities ir apie ją esančių audinių - kaktos, smilkinio, viršutinio žandikaulio - skausmas). Taip pat priepuolio metu skaudamoje pusėje (pacientui dažniausiai skauda vieną ir tą pačią pusę per visą gyvenimą) užgula ar varva nosis, parausta ir ašaroja akis, o stipraus priepuolio atveju gali šiek tiek nusileisti viršutinis vokas, susiaurėti vyzdys.
- Ketvirtai pirminių galvos skausmų grupei priklauso kiti reti pirminiai galvos skausmai, kurių pavadinimai dažniausiai nurodys skausmą provokuojantį veiksnį, pavyzdžiui, sukeltas šalčio, hipninis (pažadinantis miego metu, seniau vadintas „žadintuvo“ galvos skausmu), lytinės veiklos, fizinio aktyvumo, sukeltas kosulio, galvos ar veido suspaudimo ir kt.
Migrenos gydymas
Lietuvoje pacientai gali gauti visus pagrindinius migrenos gydymo būdus. Kalbant apie migrenos gydymą, reikėtų skirti migrenos priepuolio gydymą (t. y. priepuolio nutraukimą) ir profilaktinį gydymą. Mano akimis, didžiausia problema pas mus yra per maža migrenos diagnostika. Tik 26 proc. migrena sergančių asmenų Lietuvoje kreipiasi į gydytoją ir tik daliai pacientų nustatoma tiksli diagnozė ir skiriamas specifinis gydymas.
Priepuolio gydymas
Priepuolio metu vartojami analgetikai, triptanai.
Profilaktinis gydymas
Profilaktinį migrenos gydymą skiria gydytojas neurologas konsultacijos metu, įvertindamas priepuolių dažnį ir jų sunkumą.
Alternatyvūs gydymo būdai
Botulino toksino infekcijos migrenos gydymui yra patvirtintas ir efektyvus gydymo metodas, kuris taikomas ir Lietuvoje. Tiesa pacientams jis yra nekompensuojamas. Vėlgi gydymo būdų pasirinkimas kiekvienam pacientui yra individualus.
Pacientai kartais renkasi ir alternatyvius gydymo metodus, tačiau efektyvumu jie nusileidžia patvirtintiems metodams.
Ar migrena paveldima?
Polinkį paveldimumui migrena turi. Taip pat migrena dažniau serga moterys. Sergamumas migrena tarp moterų yra tris kartus didesnis nei vyrų. Viena iš priežasčių, kodėl toks pasiskirstymas pagal lytį, yra estrogenų koncentracijos svyravimas. Dažniausiai migrena susergama iki 30 metų. Didžiausias sergamumas yra 20-50 metų asmenų grupėje. Tai yra daugiau jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių liga, nors pasitaiko ir vyresnių asmenų tarpe.
Kaip sau padėti?
Migrenos priepuolių profilaktikai labai svarbu miego-poilsio režimas, sveika mityba. Reikėtų vengti alkoholio - dažnai migreną provokuoja raudonas vynas.
Visada pagrindinis gydymo tikslas yra pasiekti minimalų priepuolių dažnį ir sumažinti galvos skausmo intensyvumą. Taip tikrai nėra: migrena - tai liga visam gyvenimui. Mes neturime priemonės jai išgydyti, tačiau turime būdų ją suvaldyti. O bandant suvaldyti migreną, sudarant kompleksinio gydymo schemą, tenka gerokai paplušėti.
Kas išprovokuoja migreną?
Taip, yra genetinė migrenos predispozicija. Pacientui sergant migrena be auros, jo giminėje yra 2 kartus daugiau sergančiųjų migrena be auros, lyginant su bendra populiacija. Jeigu sergama migrena su aura, tuomet giminėje sergančiųjų migrena su aura yra net iki 4 kartų daugiau nei lyginant su bendra populiacija. Tikrai pasitaiko, kad pacientas nenurodo sergančių asmenų giminėje.
Klausimas apie provokatorius yra labai dažnai užduodamas. Svarbu žinoti, kad konkrečiam pacientui yra būdingas jo migrenos priepuolių dažnis. Yra ligonių, kurie nuo jaunų dienų turi labai daug priepuolių, bet didžioji dalis pacientų serga tipinio dažnio migrena ir patiria 1-2 priepuolius per mėnesį. Pradinį dažnį visuomet pasitiksliname, nes tai yra geras priepuolius retinančio gydymo orientyras.
Gerai žinoma, kad migrenos pablogėjimą gali sukelti tam tikros ligos, iš jų svarbiausios - padidėjęs kraujospūdis, bet kokios kilmės miego sutrikimai, nutukimas. Vaisingo amžiaus moterims tipinis „trigeris“ - menstruacijos bei su tuo susiję hormonų pakitimai (tai - priežastis, kodėl moterys migrena serga tris kartus dažniau nei vyrai).
Išprovokuoti migreną taip pat gali išorinės aplinkybės: nerimą keliančios situacijos namie ir darbe, meteorologiniai svyravimai ir kiti įvairūs faktoriai.
Provokatoriais dažnai įvardijami tam tikri maisto produktai, kažkas saldaus, sūraus ir panašiai. Vis dėlto, tokie „food craving“ gali ištikti tiesiog prodromo fazės metu, kai galvos dar neskauda, bet galvos smegenų skausmo sistema jau yra aktyvi, todėl laikyti juos „trigeriais“ nėra visiškai teisinga.
Alkoholis gali išprovokuoti priepuolį (pacientai dažniausiai jau būna pastebėję, kad problemas sukelia tam tikros alkoholio rūšys), tačiau reikia turėti mintyje, kad pats vienas alkoholis dažniausiai yra per silpnas provokatorius, jis tik vainikuoja visą provokatorių puokštę.
Pavyzdžiui, alkoholis vartojamas švenčių metu, ir galbūt kartu su juo pacientas svečiuose ragauja jam neįprasto maisto, esama bendro tos dienos nuovargio, nueinama vėlai miegoti ir pan. Taip pat galvos skausmo klasifikacijoje yra išskiriamas ir tam tikrų cheminių medžiagų, esančių maiste, sukeliamas galvos skausmas, kuris nėra vadinamas migrena. Pavyzdžiui, kinų virtuvėje naudojamas priedas - glutamatas: jeigu jo suvalgius skauda galvą, skausmas ir traktuojamas kaip tiesiog glutamato sukeltas galvos skausmas.
Deja, nėra nustatytos universalios visiems migrena sergantiems pacientams veiksmingos dietos. Mityba turėtų būti sveika - reguliari, minimalus greitųjų angliavandenių vartojimas, pakankamas skysčių vartojimas, nedidelis maistinio kofeino vartojimas.
Protarpinis badavimas nerekomenduojamas - galvos skausmai gali labai pablogėti. Jeigu vis tik norisi laikytis kažkokios dietos, galima pabandyti lengviausią - begliutenę. Specifinę dietą, pacientui tinkančią ne tiek dėl galvos skausmo, kiek dėl kitų (virškinamojo trakto, alerginių, odos) ligų gali padėti atrasti gydytojas dietologas.
Medikamentinis migrenos gydymas
Medikamentinis gydymas skirstomas į dvi pagrindines grupes: priepuolių suvaldymą ir retinimą. Vienas be kito šie gydymai nebus pilnaverčiai. Bendra statistika tokia, kad apie 40 % pacientų priepuolių gydymui vartoja kombinuotą gydymą, o tai reiškia, jog neturima vienos visiems tinkančios tabletės, kuri greitai nutrauktų priepuolį.
Priepuolių suvaldymas
Priepuolių suvaldymui pasitelkiamas specifinis ir nespecifinis gydymas. Nespecifiniam gydymui naudojami įvairūs nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo. Dažniausiai pasaulyje vartojamas vaistas - ibuprofenas. Specifinis gydymas - tai vaistų klasės, sukurtos gydyti konkrečiai migrenai. Jau tris dešimtmečius pasaulio ir Lietuvos rinkoje esama triptanų (Lietuvoje turime 6 triptanus iš 7, tad pasirinkimas - tikrai didelis), kurie veikia blokuodami neurogeninį uždegimą. Tipinis pavyzdys iš triptanų klasės - sumatriptanas.
Priepuolių retinimimas
Kalbant apie priepuolių retinimą, jis gali būti nemedikamentinis arba medikamentinis (pastarasis taip pat skirstomas į nespecifinį ir specifinį). Angliškoje literatūroje yra taiklus esmines nemedikamentines rekomendacijas apibūdinantis akronimas - SEEDS (angl. sleep, excercise, eat, diary, and stress), nurodantis, kad miego režimas, reguliarus fizinis aktyvumas, ypač keliantis emocinį pasitenkinimą, reguliari mityba, galvos skausmo registravimas ir nemedikamentinis streso valdymas yra reikalingi kiekvienam pacientui.
Sveika gyvensena atlieka „liūto darbą“, o jį gali pastiprinti 2 pagrindiniai papildai - magnio citratas ir kofermentas Q10, tačiau beveik 40 % pacientų tokių priemonių nepakanka ir būna reikalingas papildomas gydymas.
Nemedikamentiniam gydymui gali būti naudojami portatyviniai elektros srovę ar magnetines bangas generuojantys aparatai. FDA (angl. Food and Drug Administration) galvos skausmui yra patvirtinusi 5 tokius aparatus, Lietuvoje turime 2 iš jų (gydymas nėra kompensuojamas). Priklausomai nuo metodikos gali būti stimuliuojamas trišakis, pakaušinis, klajoklinis nervai, ranka (tai vadinama atokiąja neurostimuliacija), magnetinėmis bangomis veikiama pakaušinė sritis. Visi šie aparatai naudotini ir paties priepuolio metu, tačiau pagrindinė jų funkcija - retinanti. Pacientas turi naudoti juos reguliariai, pavyzdžiui, kartą ar kelis per dieną.