Paraudęs akies vokas, patinimas ir diskomfortas - tai pirmieji kylančio miežio simptomai.
Miežis - pūlingas blakstienų maišelio ar riebalų liaukos uždegimas. Akių vokų krašte, odoje, išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, gaminančios riebalinį sekretą, kuris sutepa vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis.
Pagrindiniai miežio simptomai - trys: patinimas, paraudimas ir skausmas voko srityje. Pirminiai miežio simptomai - akies voko paraudimas, patinimas, skausmingumas čiuopiant tokį voką, beveik visada aptinkamas didesnis ar mažesnis skausmingas guzelis.
Ilgainiui gali atsirasti skausminga viršūnėlė, iš kurios skiriasi pūliai. Jei miežis vidinis, gelsva viršūnėlė bus vidinėje voko pusėje, išorėje jos nesimatys.
Miežio tipai
- Išorinis miežis - tai ūmus pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos maišeliu uždegimas.
- Vidinis miežis - tai ūmus pūlinis voko kremzlės liaukos ir jos aplinkos uždegimas.
- Šaltasis miežis - tai lėtinis voko kremzlės liaukos ir jos aplinkos uždegimas.
Išorinis miežis yra blakstienos folikulo ir greta esančių voko krašto liaukučių pūlingas uždegimas. Po 3-4 dienų tarp blakstienų atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta į išorę, pūliai išteka ir procesas rimsta.
Vidinio miežio simptomai labai panašūs į išorinio, tik miežis formuojasi ne voko krašte, o jo viduje. Kalbant apie vidinį miežį, tai - voko kremzlės liaukos pūlingas uždegimas. Šis miežis būna skaudesnis, vokas labiau patinęs, o pratrūksta jis voko junginės pusėje arba pro liaukos lataką voko krašte.
Šaltojo miežio pradžia lėta. Užsikimšus liaukos latakui, susidaro granuliacinis audinys ir aplink jį susiformuoja kapsulė. Voke atsiranda standus, su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo būna paslanki, neparaudusi. Iš junginės pusės matyti pilkšvai rausvas iškilimas. Mažiausiai skausmingas yra šaltasis miežis, susidarantis užsikimšus voko kemzlės liaukai. Jo atveju vokas gali šiek tiek patinti, paburkti.
Miežio priežastys
Miežis - gana dažnas negalavimas. Jo atsiradimo rizika šiek tiek padidėja sulaukus 30-50 metų. Išorinis miežis yra blakstienos folikulo ir greta esančių voko krašto liaukučių pūlingas uždegimas. Jį sukelia bakterijos, vadinamos stafilokokais.
Stafilokokai gali patekti iš nosies, kai pasitrynę nosį paliečiame akį. Pats miežis - tai voko liaukos užsikimšimas. Pats vokas ir akis nėra sterilūs, mikroorganizmas papuola į užsistovėjusią liauką, pradeda joje bujoti ir sukelia uždegimą.
Kaip manodaktaras.lt portalui teigė Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytoja mikrochirurgė Lolita Pošiūnienė, miežiai dažniau iškyla žmonėms, kuriems būdingas lėtinis vokų krašto uždegimas - blefaritas, kai vokų kraštai pleiskanoja, sustorėja, išryškėja riebalinės liaukutės.
„Dažniausiai jis pasitaiko žmonėms, kurie turi lėtinį voko krašto uždegimą, nes miežis - tai mūsų pačių mikroorganizmų sukeliamas nemalonumas. Dažniausiai jį sukelia stafilokokas, šią bakteriją turime visi“, - aiškina A. Maselis. Blefaritai dažnesni žmonėms, turintiems riebesnę odą, sergant raudonaisiais spuogais ar seborėjiniu dermatitu.
Vaikams miežis dažnai iškyla dėl higienos trūkumo - jie linkę patrinti akis nešvariomis rankomis ir pan. Riebalinės akies voko liaukos gali užsikimšti ir dėl uždegimo - seborėjinio dermatito, lėtinio blefarito ar raudonųjų spuogų. Jei miežis atsiranda dažnai, vadinasi, nusilpo žmogaus imuninė sistema.
Jeigu miežis, o ypač šaltasis, kartojasi, reikėtų nuodugniau ištirti, ar nėra galimo piktybinio proceso. Juolab kad piktybiniai navikai neretai supainiojami su miežiais. Miežio radimuisi yra labai svarbi ir imuninė sistema.
Tuomet infekcija gali išplisti ir po visą akiduobę, sukelti pūlinį akies obuolio uždegimą ar net išplisti į greta esančius galvos smegenų dangalus. Tokio išplitimo tikimybė didesnė, jeigu miežis yra vidinis.
Ką daryti, kad neatsirastų miežis?
Tad pagrindinė miežio prevencija - netrinti akių purvinomis rankomis. Taip pat svarbu traiškanas valyti steriliai - vienkartinėmis servetėlėmis ar pan. Beje, svarbu prisiminti, kad akis reikia valyti iš išorės į visų, t. y. nuo išorinio kampučio nosies link. Tam pasitarnauti gali ir dirbtinės ašaros, kurios sudrėkina, praplauna akį.
Tam, kad neatsirastų miežis, reikia pasirūpinti akių vokų higiena. Kiekvieną dieną po porą kartų nusiprausiant veidą ir akių netrinant nešvariomis rankomis rizika apsikrėsti miežiu smarkiai sumažėja.
Miežio gydymas
Akies miežio gydymas gali būti visai nesudėtingas. Daug ką galima padaryti namų sąlygomis. Miežis nėra pavojinga liga, tad ligoninės tikrai neprireikia, tačiau gydytojo konsultacijos, reikalui esant, vengti nereikėtų.
Atsiradus miežiui, gali būti skiriamas gydymas sausa šiluma - namuose galima išsivirti kiaušinį, bulvę. Suvyniotus į švarią audinio skiautę priglausti prie miežio ir laikyti po 10 min. „Jei atsiranda pūlinga viršūnėlė, šiluma padeda miežiui greičiau pratrūkti.
Kaip gydyti akies miežį? Miežio šildymas. Šildyti miežį galima šlapiai ir sausai. Sausam miežio šildymui galite naudoti karštą bulvę arba virtą kiaušinį. Suvyniokite pasirinktą produktą į švaraus audinio skiautę ir priglauskite prie miežio.
Jei tik atsiradusį mazgelį pradėsime gydyti sausa šiluma, miežis gali ir neiškilti, „ištirpti“. Paimkite karštą bulvę ar išvirtą kiaušinį, suvyniokite į švaraus audinio skiautę ir priglauskite prie miežio. Laikykite apie 10 min., kartokite 3-4 kartus per dieną.
Jei yra susidariusi pūlinga viršūnėlė, šiluma padės miežiui greičiau pratrūkti, susilpnins skausmą. Pašildę akį, įsilašinkite lašų ar patepkite miežį gydytojo paskirtu preparatu. Pašildę reikėtų įlašinti ar įtepti gydytojo skirto antibiotiko ir steriliomis servetėlėm nuvalyti voko kraštą. Taip pat rekomenduojama akis plauti - tam puikiai tinka dirbtinių ašarų lašai.
Svarbu! Jokiu būdu negalima dėti šiltų drėgnų kompresų, miežio spausti, ar kitokiu būdu, atsiradus pūlingoms viršūnėms, pradurti.
Parengė K.