Dirvinės našlaitės yra plačiai paplitusios visoje Lietuvoje ir dažnos. Gydomosiomis savybėmis pasižyminti dirvinė našlaitė yra naudojama liaudies medicinoje. Tikriausiai bent retkarčiais vaistinėse ar parduotuvėse pasidairote į vaistažolių arbatas. Arba vaistinius augalus renkate patys. Ar žinote, kam jie tinka, kaip juos naudoti?
Dirvinės našlaitės botaninės savybės
Dirvinė našlaitė turi liemeninę šaknį, iš kurios išauga vertikalios padėties arba kylantis, gausiai išsišakojęs stiebas. Augalo lapai žali, turi didelius plunksniškai suskaldytus prielapius ir ilgus kotelius. Našlaitės žiedai gelsvi arba balti, sudaryti iš penkių lapelių. Taurėlapiai būna ilgesni už vainiklapius, o apatinis vainiklapio lapelis turi pentiną. Vaisius - pailgos formos dėžutė, talpinanti mažytes ir blizgias sėklas. Augalas žydi gegužės-rugpjūčio mėnesiais, o sėklos subręsta liepą.
Gydomosios savybės ir naudojimas liaudies medicinoje
Ji tinkama gydyti kvėpavimo sistemos ligoms, nes skystina bronchų sekretą ir palengviną atsikosėjimą; dėl prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančių savybių gali būti tinkama šlapimo sistemos organų ligoms gydyti (pavyzdžiui, šlapimo pūslės uždegimui, inkstų akmenligei) ir temperatūrai mažinti. Augalas taip pat pasižymi skausmą malšinančiomis savybėmis.
Žolės rinkimas ir džiovinimas
Gydomiesiems preparatams ruošti yra skinama ant žemės auganti našlaitės dalis - žolė. Ji renkama augalo žydėjimo metu. Džiovinti patariama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Optimali džiovinimo temperatūra - 40 laipsnių Celsijaus. Sudžiovintas dirvines našlaites rekomenduojama suvartoti per 1,5 metų.
Užpilo paruošimas
Dirvinių našlaičių užpilo paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti vieną valgomąjį šaukštą džiovintos smulkintos našlaitės žolės, palaikyti 15 minučių ir nukošti.
Vaistinių augalų sudėtis ir poveikis
Šiuose vaistiniuose augaluose gausu biologiškai aktyvių medžiagų: eterinių aliejų, raugų, flavonoidų, organinių rūgščių, askorbo rūgšties (vitamino C) ir kt. Kiekvienas augalas turi organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų - dviguba nauda. Štai glikozidai gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, alkaloidai stimuliuoja širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą, taip pat ramina. Saponinai lengvina atsikosėjimą, skatina prakaito, tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Flavonoidai dezinfekuoja, gerina tulžies išsiskyrimą, eteriniai aliejai slopina uždegimą, spazmus, naikina mikrobus, rauginės medžiagos stabdo kraujavimą, mažina uždegimus ir kt.
Eterinių aliejų naudojimas
Eterinis aliejus iš augalų išgaunamas distiliuojant juos vandeniu ar vandens garais, arba spaudimo būdu (iš citrusų žievių); vis dažniau naudojamas ir superkritinės CO2 ekstrakcijos metodas. Kvapas - pagrindinė Gamtos žinutė. Eteriniai aliejai kone kasdien mus pasiekia natūraliai - kai vaikštome parke, miške ar sode, uodžiame augalus, juos valgome, naudojame prieskonius, iš kvapnių augalų pagamintą maistą, gėrimus, daiktus ir t.t.
Eteriniai aliejai - tai koncentruota ir neretai brangi medžiaga. Pagrindinė aromaterapijos taisyklė - mažiau yra geriau; palankiai veikia net ir labai nedidelės, vos užuodžiamos eterinių aliejų koncentracijos. Didesnėmis koncentracijomis eteriniai aliejai naudojami, kuomet reikia kovoti su mikro ar makroorganizmais, valyti orą, puoselėti sveikatą.
Naudojimo būdai
- ORE: eteriniai aliejai paskleidžiami garintuvais (difuzoriais, nebulizatoriais) arba tiesiog pasyviai išgarinami. Įkvėpimas yra dažniausias, efektyviausias ir saugiausias eterinių aliejų naudojimo būdas. Eterinius aliejus mažais kiekiais (1-2 lašus) galima naudoti inhaliacijomis.
- ANT ODOS: eteriniai aliejai beveik visada naudojami atskiesti aliejuje arba kitose terpėse, pvz., tepale, kreme, pastoje, gelyje (naudojama iki 2 proc. eterinių aliejų). Eteriniai aliejai yra lipofilinės medžiagos.
- VONIOJE: 5-10 lašų sumaišykite su šaukštu medaus, arba stiklinėje riebaus pieno, grietinėlės ar druskos, ir gerai įmaišykite į vonios vandenį. Vanduo turi būti šiltas, nekarštas, 38-40C. Nelašinkite tiesiai į pilną vonią, nes eterinis aliejus plūduriuos paviršiuje netirpdamas ir gali dirginti odą.
- DUŠE: 5 lašus eterinio aliejaus užlašinkite ant dušo kabinos grindų. Arba užberkite šaukštą pagamintos aromaterapinės druskos. Nuo šilumos kylantys kvapūs garai pasieks nosį, suteiks energijos, žvalumo ir padės išsivalyti kvėpavimo takams.
- MASAŽO METU: eteriniai aliejai gali būti tik paskleidžiami masažo kambario ore relaksuojančiai atmosferai sukurti arba/ir įmaišomi į bazinį kosmetinį aliejų, dažniausiai kokosų, migdolų, abrikosų arba simondsijų. Koncentracijos priklauso nuo paciento preferencijų, masažo rušies, masažuojamo ploto ir procedūrų dažnio.
Atsargumo priemonės
Nėščioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama vartoti kai kurių eterinių aliejų. Būtinai infomuokite konsultantantą(ę), jei planuojate pastoti, esate nėščia arba žindote kūdikį. Kūdikiams iki trijų mėnesių eteriniai aliejai nerekomenduojami; vėliau, nesant kitoms specialisto rekomendacijoms, juos galima naudoti patalpų oro gryninimui; kuo mažesni vaikai, tuo mažesnės koncentracijos. Nerekomenduojama garinti ilgai, pernakt, dažniausiai pakanka 10-30 min. Ant odos kūdikiams taip pat naudojama tik esant labai svarbiam poreikiui, koncentracijos iki 0.5 procento. Vyresniems vaikams galima pasitelkti įvairesnius vartojimo būdus, galutiniame produkte (kreme, masažo aliejuje, vonios vandenyje) eterinio aliejaus koncentracija neturi viršyti 1 procento (pasinaudokite koncentracijos skaičiuokle).
Asmenims, turintiems kvėpavimo sutrikimų ir mažiems vaikams arti veido nenaudoti eterinių aliejų, gausių mentolio (mėtų, pipirmėčių), cineolio-eukaliptolio (kai kurių eukaliptų, niaoulio, kajeputų, ravintsarų, rozmarinų, kt.) dėl galimo praeinančio kvėpavimo sulėtėjimo. Retkarčiais kai kurios eterinių aliejų sudedamosios dalys gali būti alergijų, padidėjusio jautrumo priežastis, todėl prieš naudojant naują eterinį aliejų, reikia pasitikrinti, atliekant jautrumo (odos lopo) testą. Tai atliekama patepant vidinę alkūnės linkio odą eteriniu aliejumi (vienu lašu) ir kelias - keliolika valandų (iki paros) stebint, ar neatsiras reakcijų (paraudimo, tinimo, skausmo, bėrimo).
Aromaterapija, eteriniai aliejai plačiai naudojami šunims, arkliams ir naminiams gyvuliams, tačiau pasitarkite su specialistu dėl tinkamų eterinių aliejų ir dozuočių. Eteriniai aliejai netinkami katėms, jų kepenys neturi skaidančių fermentų, tad naudojant tiesiogiai, galima padaryti nepataisomos žalos. Katėms taikomi tik hidrolatai (distiliuoti augalų vandenys). Jei namuose gyvena katės, garinkite kiek atokiau nuo jų, palikite galimybę pasišalinti, vėdinkite patalpas, tuomet bus saugu.
Kai kurie eteriniai aliejai sensta ir oksiduojasi greičiau nei kiti (pvz., spygliuočių, citrusų). Pasenęs eterinis aliejus keičia spalvą, gali pakisti jo kvapas, atsirasti drumstumas. Toks aliejus gali sudirginti odą. Kai kurie eteriniai aliejai (citrusų, skėtinių augalų) gali sukelti padidintą jautrumą dienos šviesai (fotosensibilizuoti). Kai kurie eteriniai aliejai turi stipriai veikiančių ir dirginančių fenolinių junginių. Tai raudonėlių, gvazdikėlių, cinamonų žievės, kai kurie čiobrelių eteriniai aliejai. Dėl to, kad gali sudirginti odą, jie dar kartais pavadinami „karštaisiais" arba „raudonaisiais“ eteriniais aliejais.