Sakoma, kad esame tai, ką valgome, o nuo mitybos pasirinkimų neabejotinai reikšmingai priklauso kiekvieno žmogaus savijauta ir sveikata. Daug maisto medžiagų turinčiais produktais paremta mityba leidžia aprūpinti organizmą reikiamais vitaminais, skaidulomis, antioksidantais ir kitais žmogaus organizmui svarbiais mikroelementais.
Mitybos specialistas LUKAS JALIŪNAS pabrėžia, kad nors vienos visiems tinkančios mitybos formulės nėra, laikantis tam tikrų bendrų principų ir daugiau dėmesio skiriant tam, kas atsiduria ant mūsų pusryčių, pietų ir vakarienės stalo, galima padėti savo organizmui apsisaugoti nuo ligų, sulėtinti senėjimo procesus, pagerinti savo išvaizdą ir savijautą.
„Deja, Lietuvos gyventojai vis dar dažniau linkę rinktis mažos maistinės vertės produktus. Tam įtakos turi neretai aukštesnės kokybiškų produktų kainos, tinkamus mitybos įpročius ugdyti leidžiančio švietimo stoka, spartus gyvenimo tempas, taip pat paprasčiausias negebėjimas atsispirti pagundoms - kaip žinoma, menkos maistinės vertės produktai mums dažnai atrodo skanūs, nes jų sudėtyje yra įvairių skonį sustiprinančių priedų, saldiklių, konservantų. Visgi daugėja ir gyventojų, kurie savo mitybai skiria daugiau dėmesio. Tai žmonės, kuriems rūpi jų sveikata, išvaizda ir savijauta“, - sako L. Jaliūnas.
Žmogaus organizmui reikia visų pagrindinių kategorijų maisto medžiagų: baltymų, riebalų ir angliavandenių. Dėl to siekiant užtikrinti visavertę ir sveikatai palankią mitybą svarbu nesustoti ties kuria nors viena iš jų ir stengtis subalansuoti savo racioną, siekti, kad kiekvienos klasės produktai būtų kuo didesnės maistinės vertės.
Mėsos, žuvies ir kiaušinių produktai yra daugiausiai gyvūninės kilmės produktai. Juose gausu žmogaus organizmui būtinų maisto medžiagų, baltymų, riebalų, amino rūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų ir kitų biologiškai svarbių junginių. Kasdien rekomenduojama suvartoti 2-3 šios grupės produktų porcijas, įskaitant augalinės kilmės baltyminius produktus.
Vieną porciją sudaro:
- 60-100 g liesos mėsos;
- 60-100 g paukštienos ar žuvies;
- Vienas kiaušinis;
- 1 / 2 stiklinės virtų pupelių;
- 2 šaukštai riešutų.
Mėsos maistinė vertė
Mėsa yra vienas iš pagrindinių maisto produktų, turinčių daug baltymų. Svarbiausi yra mėsos baltymai, nes juose yra visų žmogui būtinų aminorūgščių. Mėsoje taip pat yra riebalų, ekstrakcinių - skoninių ir aromatinių - medžiagų, B grupės vitaminų, mikroelementų K, Na, Fe, Ca, P. Mėsa sudaryta iš raumeninio, riebalinio, jungiamojo audinių. Geriausiai organizmas įsisavina raumeninį audinį.
Atvėsinta iki 18°C temperatūros ir subrandinta skerdiena praėjus 6 val. pasižymi geriausiomis maistinėmis savybėmis ir yra lengviausiai virškinama. Kai kurie mėsos subproduktai savo maistine verte prilygsta mėsai. Pagal maistinę vertę vertingiausi yra liežuvis, kepenys. Mėsa yra geležies, kitų mineralų, B grupės vitaminų bei kitų vitaminų šaltinis.
Žuvies maistinė vertė
Žuvyse gausu pilnaverčių baltymų, kuriuos organizmas įsisavina daug geriau nei mėsą. Taip pat jose daug mineralų, ypač fosforo, jodo (jūrų žuvyse), vit. A, D, E, K, B, kurie susikaupę kepenyse ir ikruose. Žuvis - dar ir fosforo, jodo, vitaminų šaltinis. Ypač vertingos jūrinės žuvys, nes jose gausu polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, mažinančių aterosklerozės riziką.
Žuvyse mažoka angliavandenių, tačiau jie turi poveikį žuvies spalvai, kvapui ir skoniui. Dėl jose esančių fermentų žuvys greitai genda, tačiau šie fermentai sūdytai mėsai suteikia pikantišką kvapą ir skonį. Maistinė vertė priklauso nuo žuvies rūšies. Žuvys skirstomos į jūrines ir gėlavandenes. Šviežios žuvys yra pačios vertingiausios. Taip pat atšaldytos.
Žuvys rūkomos medienos degimo produktais karštu ir šaltu būdu. Paprastai rūkomos riebesnės žuvys: karšis, uotas, ešerys. Vytintos žuvys - tai sūdytos ir pamažu natūraliomis sąlygomis džiovintos žuvys.
Kiaušinių maistinė vertė
Pagal paukščių rūšis kiaušiniai skirstomi į vištų, ančių, žąsų, kalakutų. Be baltymų, kiaušiniuose yra riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, A, D ir B grupės vitaminų.
Baltymai turi išskirtinių savybių: kaitinant 60-65°C temperatūroje koaguliuoja, o juos plakant susidaro standžios putos. Kiaušinio trynys yra vertingiausia dalis. Jame sukaupti visi kiaušinyje esantys riebalai - lecitinas ir cholesterolis.