Pastaruoju metu vis dažniau girdime raginimus mažinti mėsos suvartojimą. Lentynos ir viešojo maitinimo įstaigų meniu siūlo veganiškas mėsos ar pieno produktų ir patiekalų alternatyvas. Kokia gi yra mėsos vartojimo žala ir kaip kiekvienas galime ją sumažinti?
Mėsos vartojimas Lietuvoje ir pasaulyje
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyventojai kasmet suvartoja apie 95 kg mėsos. Įvairios pasaulinės dietologų asociacijos bei PSO įvardija, kad žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 32 kg mėsos per metus ir ją turėtų valgyti tik 3-4 kartus per savaitę. Neretas lietuvis savo patiekaluose turi vienokio ar kitokio pavidalo mėsos - sumuštinį su dešra pusryčiams lydi pietums suvalgomas kepsnys, o vakarienei pasisotinama sriuba su kukuliais.
Statistiškai vienas lietuvis per metus suvartoja beveik aštuoniasdešimt kilogramų mėsos. Deja, tačiau apie pusę šio kiekio sudaro kiauliena. Iš šios mėsos šalyje įprasta ruošti daug įvairių patiekalų. Tačiau ši mėsa yra riebesnė už kitas mėsos rūšis, todėl kiaulieną reiktų kartais pakeisti kita mėsa. Šalyje atlikti tyrimai taip pat rodo, kad daugeliui gyventojų trūksta vitamino B12 ir daugėja žmonių, sergančių mažakraujyste - tai reiškia, kad žmonės per mažai vartoja jautienos. Pastaroji yra vienas geriausių vitamino B12 ir geležies šaltinių. Be to, jei kiauliena vartojama kasdien, pasisavinama per daug riebalų. Tai turi įtakos padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje.
Lietuviai mėsos suvartoja kone daugiausiai Europoje - statistiniais duomenimis vienas Lietuvos gyventojas suvalgo apie 65 kg per metus. Būtent tokius skaičius pateikia Europos statistikos tarnybos. Iš tikrųjų mes mėsos suvartojimu lenkiame ne tik JAV, Kanadą, bet ir daugelį Europos šalių.
Mėsos žala sveikatai
Dar 2015 metais PSO paviešino tyrimą, įrodantį perdirbtos raudonos mėsos pavojų sveikatai. Lašiniai, kumpis, dešros ir kiti perdirbtos mėsos produktai buvo priskirti lygiai tokiems patiems kancerogenams kaip ir cigaretės. Neretai per didelis mėsos ir kitų gyvūninių produktų suvartojimas yra siejamas ir su širdies bei kraujagyslių ligomis.
Praėjusiais metais žiniasklaidoje pasirodė pusės milijono Europos gyventojų tyrimas. Daugiau nei dešimtmetį vykusio tyrimo metu, stebėta net pusė milijono žmonių iš dešimties Europos šalių. Pastebėta, kad valgantieji daug perdirbtos mėsos, taip pat dažniau rūko, yra nutukę ir turi kitų sveikatai kenkiančių įpročių. Be to, perdirbta mėsa didina ankstyvos mirties tikimybę. Mokslininkų nuomone, sveikatai kenkia perdirbtos mėsos galiojimo laikui pailginti naudojama druska ir cheminiai priedai.
Pasak mitybos specialistų, jei ir toliau reguliariai valgysite mėsą, tai gali sukelti virškinamojo trakto problemų. „Daug riebalų turinti raudona mėsa gali prisidėti prie pilvo pūtimo, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, jei vartojama reguliariai”, - sako Wheels. „Mėsos porcija laikoma 4 uncijos arba kortų pakuotės dydžio porcija. Didesnės perdirbtos ar riebios mėsos porcijos gali būti siejamos su svorio didėjimu”, - sako ratai. Kolorektalinis vėžys yra antra pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis, o tikimybė juo susirgti yra didesnė, jei valgote daug raudonos mėsos - mokslinių tyrimų duomenimis, 20-30 %. „Raudonoje mėsoje esantys junginiai, tokie kaip nitritai ir maisto ruošimo šalutiniai produktai, pavyzdžiui, HCA ir PAH, yra susiję su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika”, - sako R.
Mėsos pramonės įtaka aplinkai
Danija yra išsikėlusi tikslą iki 2030-ųjų savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 70 proc. (palyginti su 1990 m. lygiu). Naujoje redakcijoje pirmą kartą kalbama apie mėsos vartojimo mažinimą ir augalinės mitybos plėtimą - rekomenduojama vietoje mėsos rinktis ankštinius produktus, vartoti daugiau grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių bei per savaitę turėti keletą bemėsių dienų.
Skaičiuojama, kad gyvulininkystė atsakinga maždaug už 60 proc. sunaikinamų miškų, be to, yra klasifikuojama kaip 2-3 vietoje pagal taršumą esanti industrija (pagal skirtingas skaičiavimų metodologijas priskiriama skirtinga vieta, o taršos dydis atitinka 13-18 proc. visų išmetamųjų dujų).
Jungtinių Tautų pateiktais duomenimis mėsos pramonė šildo atmosferą labiau, nei visas žemės transportas kartu sudėjus. Ji taip pat teršia gruntinius vandenis ir dirvožemį.
Mėsos nauda sveikatai
Santaros klinikų gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės pastebėjimu, mėsa buvo ir yra sveiko maitinimosi piramidės sudėtinė dalis. „Visuomet rekomenduojama valgyti tam tikrą mėsos kiekį, kad gautume visą šio produkto teikiamą naudą. Su mėsa gaunamos maistinės medžiagos mums yra reikalingos. Aišku, tyrimai yra patvirtinę jos perteklinio vartojimo ryšį su kai kurių vėžio formų (pavyzdžiui, storosios žarnos) bei lėtinių ligų rizika. Todėl mėsos gaminių kiekis racione turi būti griežčiau stebimas bei saikingesnis“, - DELFI sakė ji.
Dietologė nurodė, kad sveikatai palankiausias mėsos ruošimo būdas, kai ji palaikoma rūgščiame marinate ir ilgai kaitinama vidutinėje temperatūroje. Kai kurie žmonės susigundo valgyti ir sumaltą žalią mėsą, tačiau šiuo atveju reikėtų įvertinti bakterinio užterštumo riziką, kurios išvengiame apdorodami produktą termiškai.
Gydytoja priminė, kad iš mėsos produktų pakankamai lengvai įsisaviname visaverčius baltymus, gauname B grupės vitaminų, cinko, geležies ir kitų labai svarbių organizmui medžiagų. Šiais komponentais turtinga tiek raudona, tiek baltoji mėsa. „Kai kas galvoja, kad vertingesnė yra raudona mėsa, tačiau kiekviena mėsos rūšis turi papildomų komponentų ir mums yra naudinga. Todėl verta rinktis vištieną ar kalakutieną, veršieną ar jautieną, avieną ar žvėrieną. Beje, reikėtų žinoti, kad raudonoji mėsa gali turėti daugiau sočiųjų riebalų“, - aiškino E.Gavelienė.
Mėsoje daug vertingų baltymų (20 proc.), kuriuose yra visos nepakeičiamos amino rūgštys. Organizme jos nesintetinamos, todėl jų turime gauti su maistu. 100 g mėsos žmogaus organizmui suteikia bent trečdalį rekomenduojamos baltymų paros normos. Pastarieji reikalingi kaip ląstelių statybinė medžiaga. Mėsoje yra A, B, D ir PP vitaminų. Vyrauja B grupės vitaminai: B1, B2, B12. Yra ir mineralinių medžiagų: kalio, fosforo, natrio, geležies, magnio, cinko.
„Raudona mėsa yra vienas geriausių heminės geležies šaltinių, t. y. geležies formos, kuri yra labai gerai biologiškai prieinama ir lengvai pasisavinama organizmo. Kartu ji rekomenduoja raudoną mėsą valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę. „4 uncijų porcijoje (apie 114 gramų, - Mes), kuri yra maždaug kortelių pakelio dydžio, yra apie 30 gramų baltymų, todėl ji yra geriausias pasirinkimas norint patenkinti dienos baltymų poreikį ir palaikyti raumenų atsigavimą po treniruotės, nedarant įtakos cukraus kiekiui kraujyje”, - sako Illien.
Alternatyvūs baltymų šaltiniai
Vis dažniau imama galvoti, kaip pritaikyti maisto industriją, kad ji būtų ne tik tvari, etiška, bet ir patraukli vartotojams, nenorintiems atsisakyti savo įprastinio gyvenimo būdo. Todėl verta kalbėti ne tik apie industrijos žalą, bet ir apie tai, kokią naudą gali suteikti maisto pramonės inovacijos, tokios kaip alternatyvieji baltymai (angl. alternative proteins). Šiuo metu alternatyviųjų baltymų sektoriuje ryškėja dvi kryptys: augalinės mėsos alternatyvos bei kultivacijos ar fermentacijos būdu ruošiama mėsa.
Augalinė mėsa kuriama pasitelkiant augalinius ingredientus ir įvairias technologijas tam, kad būtų kuo geriau atkartojamas įvairių rūšių mėsos skonis. Bene dažniausiai pasitelkiamas pagrindas šiems produktams pagaminti - soja, žirnių baltymai, seitanas (gaminamas iš kviečių glitimo), įvairios pupelės ar grybai. Tuo tarpu kultivuojama mėsa yra tikrų tikriausia mėsa, tiesiog užauginta kitokiomis sąlygomis negu dauguma mūsų yra įpratę - ne gyvūno kūne, o ląstelių dauginimuisi palankioje terpėje.
Jei norite sumažinti raudonos mėsos kiekį savo mityboje, Illien rekomenduoja ją keisti riebia žuvimi, pavyzdžiui, lašiša, skumbre, sardinėmis, ančiuviais ir silke. „Liesesni gyvūninių baltymų šaltiniai, pavyzdžiui, vištiena ir kalakutiena, taip pat yra puikūs pakaitalai. Augalinės kilmės mėsos analogai (angl.
Rekomendacijos
Anot E.Gavelienės, joks produktas nėra išskirtinis ir būtinas - svarbiausia, kad žmogus gautų būtinas maistines medžiagas. Štai dalis gyventojų mėsos nevalgo dėl religinių, etinių ar kitų priežasčių. Tokiais atvejais, būtina pasidomėti, kokių maisto produktų reiktų įtraukti į racioną, kad nenuskurdintume raciono.
Pasak E.Gavelienės, mūsų mityboje du trečdalius rekomenduojamos normos turėtų sudaryti baltoji mėsa, o trečdalį - raudona mėsa. Jos vartojimo kiekio nereikėtų reguliuoti atsižvelgiant į sezoną. Tiesiog valgiaraštį reikia taip sudėlioti, kad organizmas gautų visų reikiamų medžiagų. „Apskritai pakanka mėsos valgyti 3-4 kartus per savaitę. Raudoną mėsą rekomenduojama skanauti iki dviejų kartų per savaitę. Kiekis pasirenkamas individualiai. Gydytojai dietologai juokauja, kad kiekvienas žmogus turi savo normą - tai jo delno dydžio gabalėlis neskaičiuojant pirštų. Toks būtų dienos mėsos kiekis“, - aiškino specialistė.
Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą mėsą ypač liesą jautieną ir vištieną. Jei labiau mėgstate riebią ir keptą, rečiau įtraukite ją į meniu. Mėsą valgykite su nekrakmolingomis daržovėmis, jos mažina žalingą mėsoje esančios šlapimo rūgšties poveikį.
Jei vis tiek nuspręsite likti mėsą garbinančiose gretose, rekomenduoju ją rinktis atsakingai ir vartoti saikingai, nes jos žala kartais pranoksta naudą.
Jei dar neišgąsdinau visai ir vis dėlto nesakote ryžtingo NE mėsai, tai rinkitės TIK EKOLOGIŠKĄ produktą! Vadovaukitės principu : “geriau mažiau, bet gero produkto”.
Valgykite saikingai LIESĄ MĖSĄ (baltos mėsos krūtinėlę, nevartokite paukščių odos, kepintos riebios šoninės, sparnelių), nes riebalų perteklius nusėda ant šonų, apgaubia vidaus organus bei plaukioja jūsų kraujagyslėmis. Valgykite mėsą 2-3 kartus per savaitę, o ne kasdien…
GRIEŽTAI ATSISAKYKITE PERDIRBTŲ MĖSOS PRODUKTŲ! Juose yra kenksmingų cheminių junginių, kurie gali padidinti chroniškų ligų riziką.