Žmonės gyvena nuolat bendraudami tarpusavyje. Taigi elgesio kultūra - žmonijos kultūros dalis. Elgesio kultūrai priklauso ir drabužių, kalbos, judesių kultūra. Žmogui ypač svarbus kalbos ir judesio grožis. Daugelis žmonių yra jautrūs, dėmesingi, nuoširdūs, paslaugūs. Taigi, panagrinėkime, ką padarė žmogus per istorikams žinomus laikotarpius dėl skanesnio duonos kąsnio.

Vegetarizmas: Etiniai, Sveikatos ir Aplinkosaugos Argumentai

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. 19 a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Dietinio vegetarizmo teorija pabrėžia mėsos nevalgymo svarbą sveikatai. JAV mokslininkai nustatė (1983 m.), kad augalinis maistas padeda išvengti daugelio paplitusių formų vėžio.

Taigi, gyvulinės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairių priežasčių: sveikatos, religijos, ekonomijos, mados. Vegetaras yra žmogus, kuris nevalgo mėsos, žuvies ir kitų gyvų organizmų. Veganas - žmogus, kuris nevalgo ir kiaušinių, medaus, negeria pieno, t.t. Kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas yra būti vegetaru/veganu ar ne. Tapus vegetaru, reikia stebėti sveikatą ir periodiškai tikrinti kraują. Bet jei viskas daroma teisingai, sveikata turėtų net pagerėti.

Argumentai už vegetarizmą:

• Dėl gyvūnų: Su gyvūnais fabrikų fermose yra elgiamasi kaip su mašinomis.
• Dėl aplinkos: Gyvūnų auginimas dėl maisto apima daugiau nei pusę Amerikoje sunaudojamo vandens, ir yra didžiausias vandens teršėjas.
• Dėl savęs: Vieninteliai du tyrinėtojai žmonijos istorijoje išgydę širdies ydą, didžiausią žudikę Amerikoje, naudojo vegetarizmą kaip dalį gydymo.
• Be to žmonės, valgantys mėsos produktus, yra 40% jautresni vėžiui, ir padidėja rizika susirgti įvairiom ligom, kaip artritas, oosteoparozė, diabetas, priepuoliai, apendicitas ir nutukimas.

Gyvūninės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairiausių priežasčių: ekonominių, sveikatos, religinių ir dėl mados.

Vegetarizmo istorija tokia pat sena, kaip ir žmonijos istorija. Nuomonė, kad vegetarizmas tėra XX amžiaus mada, yra visiškai nepagrįsta. Archeologiniai kasinėjimai Egipte, vienoje iš seniausių civilizacijų pasaulyje, parodė, kad papročiai ir senovės Egipto religija draudė valgyti mėsą.

Vegetarizmo iššūkiai:

• Vegetariškame maiste trūksta aminorūgščių, vit. B12, vit.
• Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties.
• Iš gyvulinio maisto (ypač mėsos) rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%.
• Veganai turi vartoti vit.

Natrio Nitritai: Pavojai ir Alternatyvos

„Nitritai yra naudojami mėsos perdirbimo procesuose. Šie konservantai pagerina skonį bei spalvą bei prailgina vartojimo terminą. Tačiau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdirbtus mėsos gaminius yra įtraukusi į galimai vėžį, cukrinį diabetą ar Alzheimerio ligą sukeliančių produktų sąrašą. Pagrindinis to argumentas - plačiai perdirbimo procesuose naudojamas nitritas. Žinoma, nereikėtų gąsdinti žmonių, saikingas vartojimas riziką sumažina, bet, visgi, mūsų tikslas buvo, kad vartojant „Pro Natura“ gaminius net ir pasąmonėje neliktų jokios baimės. Šios linijos šūkis „Jokios paslapties“ - atspindi jos esmę: valgydamas šios linijos produktus, gali jaustis visiškai ramus dėl savo sveikatos“, - teigia „Nematekas“ vadovė.

Į „Pro Natura“ produktų linijos sudėtį nepatenka fosfatai, GMO ingredientai, konservantai ar nitritai. Būtent natrio nitritų atsisakymas, kuriant šį produktą, pasak pašnekovės, buvo svarbiausias uždavinys.

„Pro Natura“ linijos kūrimas:

„Pro Natura“ buvo kuriama keletą metų, bendradarbiaujant užsienio technologais bei maisto mokslo specialistai. „Pristatyti tikrai kokybišką liniją reikalauja daug laiko ir pastangų. Ieškojome būdų, kaip sukurti gaminius, kurie būtų ne tik skanūs, kokybiški, tačiau ir nekiltų jokių abejonių dėl jų natūralumo ir sveikumo“, - sako E. Vaicekauskienė.

Kaip pasakoja „Nematekas“ vadovė, idėja, sukurti naują „Pro Natura“ liniją, kilo vadovaujantis bendrovės vertybėmis - inovatyvumu ir požiūriu į sveiką gyvenseną. „Mūsų įmonėje labai svarbu inovacijos ir tobulėjimas, todėl visada siekiame sukurti kažką naujo, geresnio ir, svarbiausia, sveikesnio. Pradėjome su „Mažylių“ linija, vėliau sekė „Jokių pridėtinių E“ linija, o dabar pristatome ir „ProNatura“ - geriausia, kas šiuo metu yra rinkoje“, - teigia E. Vaicekauskienė.

Alternatyvūs sprendimai:

„Nitritas prailgina galiojimo laiką ir suteikia reikiamą spalvą. Mėsoje yra labai sudėtinga išsaugoti natūralią spalvą nenaudojant konservantų. Mėsa yra raudona tik tol, kol yra šviežia, tačiau ją termiškai apdorojant, ji keičia spalvą. Tai vyksta dėl mėsos baltymo oksidacijos. Todėl mums buvo sunkiausia išsaugoti dešrelių rausvumą. Gaminių spalvą pavyko išlaikyti naudojant vitaminą C, pasitelkiant inovatyvius technologinius sprendimus, o skoniui išgauti pasirinkti tik natūralūs prieskoniai.

Maisto Derinimas: Mitas ar Realybė?

Žinomos Lietuvos gydytojos dietologės Edita Gavelienė, Jūratė Dobrovolskienė, Aušra Jauniškytė - ne išimtis. Vienas: nuo tada, kai praėjusiame amžiuje Williamas Howardas Hay, o vėliau ir Herbertas Sheltonas ėmė propaguoti šią teoriją, moksliškai pagrįstų jos naudos sveikatai įrodymų neatsirado.

Anot dietologų, minėtas problemas gali sukelti įvairios priežastys ir tarp jų labai dažna - banalus persivalgymas! Kitas argumentas - mažai yra „grynaveislių“ maisto produktų, t. y. tokių, kuriuos būtų galima paskelbti šimtaprocentiniais angliavandeniais arba baltymais.

Argumentai prieš maisto derinimą:

• Nėra moksliškai pagrįstų įrodymų.
• Mažai yra "grynaveislių" maisto produktų.
• Gali sukelti nuolatinę įtampą dėl nuolatinio galvojimo, ką su kuo galima valgyti.
• Gali pasmerkti save cukraus kiekio disbalansui.

Argumentai už maisto derinimą:

• Raginimas nemaišyti vaisių su kitu maistu, ypač mėsa.
• Raginimas mėsą valgyti ne su bulvėmis, duona, ryžiais, bet tik su daržovėmis.
• "Ne!" apdorotiems angliavandeniams, tarkim, baltiesiems ryžiams, visiškai nenaudingiems organizmui.

Ajurveda: Individualus Požiūris į Mitybą

Ajurveda atsižvelgia į kiekvieno ypatumus - tai jos jėga. Vienų oda sausa, kitų riebi, vienų apetitas didelis, kitų mažas, vieni dievina šilumą, kiti vėsą... Yra ir bendrų visiems tipams taisyklių (nevalgyk netinkamu laiku, nevalgyk, jei sergi, esi susinervinęs, neturi apetito...), nes tada maistas, net su meile paruoštas, tobulai ekologiškas, idealiai suderintas, neduos naudos. Maistas nebus optimaliai įsisavintas ir užterš organizmą. Virškinimas - labai sudėtingas procesas ir kiekvienas iš mūsų turi sudaryti sąlygas savo organizmui atlikti šį darbą gerai.

Konstituciniai tipai pagal ajurvedą:

• Kapha došos: inertiški, ramūs, lėtai galvojantys, linkę tukti, juos, jei yra išsibalansavę, dažnai kamuoja sloga, gleivės, astma.
• Pitta došos:
• Vata došos:

Išvados

Mėsos valgymo etika yra sudėtingas klausimas, apimantis etinius, sveikatos ir aplinkosaugos aspektus. Vegetarizmas yra viena iš alternatyvų, turinti savo privalumų ir trūkumų. Svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir pasirinkti mitybos būdą, kuris geriausiai atitinka asmeninius įsitikinimus ir sveikatos tikslus.

---