Pasak prof. R. Kubiliaus, sveikatos politikų, gydytojų, mokslininkų didžiausias dėmesys krypsta į pagrindines populiacijos mirtingumo priežastis, ir ŠKL esti vienos iš jų. Todėl mokslininkai nepaliauja ieškoti priežastinio ryšio arba priežastinio gralio, kuris leistų atsakyti į klausimą, ką daryti, kad turbūt visose Europos šalyse su keliomis išimtimis ŠKL nebūtų pagrindinė mirčių priežastis. Čia galėtume išskirti nebent Prancūziją, kur onkologiniai susirgimai yra dažnesni nei širdies kraujagyslių ligos.
Teigiama, kad širdies kraujagyslių ligų priežastys visame pasaulyje vienodos. 2004 m. Kanados mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad visose pasaulio populiacijose, o jų imta 120, rizikos veiksniai susirgti ūminiu miokardo infarktu ir mirti nuo jo yra tie patys: padidėjęs cholesterolis ir kraujospūdis, paveldėtas polinkis į širdies ligas, cukrinis diabetas, rūkymas ir antsvoris.
Pastaraisiais metais ŠKL rizikos veiksnių įvardijama vis daugiau, jie skaičiuojami nebe vienetais, o dešimtimis, ir kartais atrodo, kad tie veiksniai, kaip kokiame siaubo filme, tyko už kiekvieno kampo.
„Prie Kanados mokslininkų išvardintų pagrindinių, klasikinių ŠKL rizikos veiksnių reiktų pridėti mažą fizinį aktyvumą bei patiriamą stresą, ir visą tą šeimą galėtume plėsti ir plėsti. Kartais epidemiologai dar labiau sutirština rizikas, sakydami, kad arterinė hipertenzija ir dislipidemija yra dvi tyliosios sesės žudikės, kurios veikdamos drauge mūsų kraujagyslėms daro dar didesnę žalą. Mokslininkai skaičiuoja, kad, pristabdydami arba eliminuodami bent vieną rizikos veiksnį, matytume poveikį pacientų išgyvenamumui, vėlesniam susirgimui ar gal net ligos išvengimui“, - dėsto prof. R. Kubilius.
Nauji rizikos veiksniai
Klasikinius ŠKL rizikos veiksnius, atrodo, žinome atmintinai. Pakalbėkime apie „naujuosius“, tarp jų, pavyzdžiui, oro užterštumą kietosiomis dalelėmis.
Užterštumas kietosiomis dalelėmis Lietuvai nėra taip aštriai būdingas, bet Europos didmiesčiuose tai didžiulė bėda. Mokslininkai skaičiuoja, kad, apsaugoję žmones nuo jų poveikio, kasmet Europoje galėtume išvengti apie 800.000 mirčių. Kietosios dalelės ypač pavojingos, kai jų įkvepiame. Paprastai jų nejaučiame, tačiau per kvėpavimo takus jos pasisavinamos į kraują ir didina jo krešėjimą, dėl to formuojasi trombai ir dar labiau apsunkina esamą širdies kraujagyslių ligą.
Kaune, kuriame gyvenu, yra bent keletas stotelių, kuriose matuojamas oro užterštumas, duomenis galime matyti ir įsivertinti oro taršos tinklalapyje, bėda, kad neturime visų miesto arterijų taršos duomenų. Tarkime, gyvenamuosiuose namuose aplink Klaipėdos uosto krovos darbų zoną net pirštu per palangę perbraukus matyti nuosėdos. Jeigu juose gyvenantys žmonės būtų tiriami, matyt, ieškotume sąsajų tarp užterštumo ir ŠKL.
Taigi, šiandien bandome transliuoti, kad pacientai turėtų vengti didžiųjų, klasikinių rizikos veiksnių ir atkreipti dėmesį į galimus smulkiuosius. Tie kiti ŠKL rizikos veiksniai ir yra įdomūs, tarp jų yra net keliančių šypseną, pavyzdžiui, trys dienos nepertraukiamamo gulėjimo lovoje.
Priverstinis trijų dienų gulėjimas yra labiau provokacinis mano teiginys, kita vertus, jis glaudžiai siejasi su pandeminiu laikotarpiu, kurį išgyvenome ir patyrėme, kad tiek emocinė, tiek fizinė daugelio mūsų sveikata per tą laikotarpį pablogėjo. O grįžtant prie trijų dienų lovoje - praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje Lenkijos mokslininkai atliko įdomų tyrimą: dvidešimt kelerių metų profesionalius dviratininkus paguldė į lovas ir leido pakilti tik į tualetą ir pakeisti padėtį valgant.
Po 72 valandų išmatavus jaunų, sportiškų asmenų fizinį pajėgumą paaiškėjo, kad per priverstines gulėjimo dienas jis sumažėjo 15%, tai labai daug. Tikėtina, kad netreniruoto, neatletiško kūno fizinis pajėgumas, atėmus iš jo galimybę būti fiziškai aktyviam, sumažėtų dar labiau.
Todėl sakome, kad svarbiausias dalykas, galintis apsaugoti ne tik nuo širdies kraujagyslių, bet ir nuo daugiau nei 50-ies lėtinių ligų, yra bet kurios rūšies judėjimas. Paprastas, kasdienis judėjimas, kurį bandome suaktyvinti pateikdami įvairius įrankius - skaičiuodami nueitus žingsnius, atstumą ir pan., turi didelę prasmę.
Nemedikamentinės priemonės ŠKL rizikai valdyti
Kalbant apie galimybes, padedančias išvengti arba atitolinti ŠKL, pabrėžiamos nemedikamentinės priemonės. Pavyzdžiui, jūsų pateiktame tyrime teigiama, kad kasdienis lipimas laiptais gali 39% sumažinti mirties tikimybę. Skamba įkvepiamai.
Mokslininkai, kaupdami gausybę duomenų, ieško elgsenos būdų, kurie galėtų daryti įtaką žmogaus sveikatai. Jūsų minimas paprastas ir sykiu unikalus tyrimas šių metų pavasarį buvo pristatytas Europos kardiologų draugijos prevencijos kongrese. Tyrimų ciklu, kuris apėmė 480.479 tiek sveikus, tiek sergančius širdies liga, įskaitant persirgusius miokardo infarktu, žmones, nustatyta, kad tie, kurie lipa laiptais, užuot naudojęsi liftu, patiria 24% mažesnę riziką mirti nuo bet kokios priežasties ir 39% mažesnę tikimybę mirti nuo ŠKL, įskaitant širdies priepuolį, širdies nepakankamumą ir insulto išsivystymo riziką. Atrodo, tik vienas kasdienis veiksnys, o skaičiai įspūdingi ir daro pokytį.
Atvykęs pas jus, prisiminiau tą tyrimą, ir nors esate įsikūrę gana aukštai, lipau laiptais. Deja, tik keliose įstaigose, keliose sanatorijose esu matęs prie lifto kabančią atmintinę, kad lipimas laiptais daro didžiulį pokytį žmogaus sveikatai, kad net keli įveikti laiptai per dieną jau yra šis tas.
Jūsų žodžiai paskatino nuo sausio 1-osios, nuo Naujųjų metų, kilti į redakciją tik laiptais. Ir jokio lifto.
Vienas mano kolega, užkietėjęs bėgikas, neseniai pasakojo, kad jau antrąją Kalėdų dieną parke, kuriame jis bėgioja visus metus, pastebi naujų bėgikų - su naujais sportiniais bateliais, nauja lauko apranga, akivaizdu, kad tai dovana ar paskatinimas keistis. Bet nepraėjus savaitei jų gretos tirpsta, kol ilgainiui lieka vos vienas kitas. Taigi, turbūt geriausia pradėti keisti įpročius čia ir dabar, lipti laiptais ne nuo sausio 1-osios, bet nuo šiandien popietės. Sakoma, kad tai pasitvirtina.
Judėjimo nauda įrodyta gausybe tyrimų. Tačiau tarp rekomenduojamų nemedikamentinių priemonių ŠKL rizikai valdyti minima gana keistų dalykų, pavyzdžiui, augalų sodinimas. Aš jis susijęs su tuo, kad istoriškai esame žemdirbių tauta? Iš kokio konteksto šis tyrimas?
Nemedikamentinių priemonių rekomendacijos suplaukia iš įvairių tyrimų, jų esmė yra ta, kad mokslininkai, vertindami pacientą, bando išgvildenti visą informaciją, t. y. visus kintamuosius. Šiuo atveju buvo klausiama, ar asmuo turi sodą, daržą, kiek dažnai jame darbuojasi, taip netiesioginiais būdais renkama informacija apie kasdienį žmogaus aktyvumą savo namų ūkyje.
Natūralu, kad klausimas apie sodą ir daržą keliamas kaip sąlyga, kad žmogus yra fiziškai aktyvesnis, palyginti su tais, kurie neturi galimybės padirbėti darže, ir tai yra teigiamas poveikis jo širdies ir kraujagyslių sveikatai. Esu įsitikinęs, kad ilgainiui anketose atsiras klausimas, ar žmogus mėgsta grybauti, uogauti, kiek laiko praleidžia miške. Turbūt mes tai vertinsime kaip kintamąjį, susijusį su fiziniu aktyvumu ir geromis emocijomis.
Kai klausiate, kiek mokslininkai gali ieškoti neįprastų, naujų kintamųjų, kurie gali paveikti mūsų širdies ir kraujagyslių sveikatą, prisimenu LSMU ir Čekijos universiteto atliktą ir rugsėjį pristatytą tyrimą, kurio metu Kauno kardiologijos institutas stebėjo atskiras asmenų kohortas, t. y. skirtingas kartas, vertindami, kaip jiems pasireiškia ŠKL, ar galima ieškoti jų sąsajų su kitomis ligomis. Vienas iš šių stebimųjų tyrimų patraukė mano dėmesį - vertindami rizikos veiksnius, mokslininkai klausė, ar asmuo yra laimingas.
Buvo keletas galimybių atsakyti: labai laimingas, pakankamai laimingas, nesu laimingas ir visiškai nelaimingas.
Iš surinktos informacijos paaiškėjo, kad asmenims, kurie atsakė esantys laimingi arba labai laimingi, buvo mažesnė rizika išsivystyti ŠKL, vyrams - 60%, moterims - 30%. Taigi, tas paprastas kintamasis „esu laimingas“, vadinasi, džiugiai žiūriu į gyvenimą ir nesu kamuojamas streso, irgi turi įtakos lėtinėms ligoms pasireikšti: vienų kintamųjų buvimas arba atsvara - geros emocijos, gera nuotaika - gali kompensuoti arba sumažinti esamų rizikos veiksnių poveikį.
Regis, Maironis rašė: „Širdis krūtinėje man plyšta“, bet, ko gero, ne iš džiaugsmo... Taip, mes analizavome Maironio, kuris laikėsi sveikos gyvensenos principų, dienyną. Prelatą vargino padidėjęs kraujospūdis ir, kaip jis pats vertino, šioks toks antsvoris bei tuo metu įtartas širdies nepakankamumas. Tame savo dienyne jis buvo užsirašęs, ko privalo laikytis: kasdien matuotis arterinį kraujospūdį, kad jis neviršytų 165 mm gyvsidabrio stulpelio. Beje, ir šiandien mes nelabai ką prikištume šiai nuostatai, nes vyresnio amžiaus žmonėms galima palaikyti šiek tiek didesnį arterinį kraujospūdį, mat didesnė kraujo tėkmė būtina smegenims ir inkstams aprūpinti.
Kalbant apie mitybą, Maironis rašė: „Keletą kartų per dieną vartoti fruktų ir kompotų, daugiau daržovių, koncervų kaip šprotų irgi vengti, silkės nedaug“, - tai žinutė, kad druska kenksminga sveikatai. Trečia, kad „mėsos 3 kart į savaitę: žąsį, jautieną, vištą tiktai virtą“. Ir paskutinis punktas: „Kartą į savaitę 3 stiklines pieno su duona.“
Žvelgdami atgal matytume, kad inteligentiška mūsų visuomenė intuityviai jautė, kokių gyvensenos normų laikytis. O vienas pirmųjų mūsų medicinos mokslininkų, profesorius Vladas Lašas rekomendavo, kad didesnį kalorijų kiekį reiktų gauti pirmoje dienos pusėje, kad vakare maistas turėtų būti mažesnio kaloringumo, išskyrus, jeigu asmuo dirba fizinį darbą. Vėlgi, matome, kad iš esmės nelabai daug kas nuo to laiko pasikeitė, gal tik atsirado rafinuotesnių rizikos veiksnių, kurių iki galo dar negebame išmatuoti, ne visus sugebame atpažinti. Prireiks laiko tiksliai įvertinti, ar jie nėra saugūs, ir, prireikus, riboti jų vartojimą.
Kokius įtariamuosius turite galvoje? Pavyzdžiui, greitojo maisto gaminiai bei pusgaminiai nėra puikus pasirinkimas, nes tai perdirbtas maistas, jame daug cheminių medžiagų, daug druskos, yra gyvūninės kilmės riebalų ir galbūt organizmas jį blogiau metabolizuoja, todėl didėja cholesterolio koncentracija kraujyje.
Ir štai neseniai diskutavome apie tai, kad mūsų visuomenė suvartoja labai daug šaldytų produktų, kurie gali būti vertinami kaip ultraperdirbtas maistas, todėl vartotinas saikingai.
Arba kitas dalykas: kalbėdami apie druskos kiekį, kuris atrodo toks nekaltas - ką čia padarys vienas kitas žiupsnelis, mokslininkai atkreipė dėmesį, kad apie 70% kasdienio perteklinio druskos kiekio žmogus gauna valgydamas viešojo maitinimo įstaigose. Todėl pagrindinė jų žinutė, kad sveikiausias yra namuose pagamintas maistas.
Viduržemio jūros dieta
Grįžkime prie Maironio - atrodo, kad jis žinojo apie Viduržemio jūros mitybos piramidę, kuri vėl ant bangos. Tikėtina, kad prelatui buvo žinoma Viduržemio jūros dieta, nors į UNESCO nematerialųjį pasaulio paveldą ji įtraukta tik 2013-aisiais. 2024 m. spalį „US News & World Report“ septintus metus paeiliui šią dietą paskelbė geriausia iš visų 24, pateiktų vertinti. Viduržemio jūros dieta buvo gerai reitinguota ir kategorijose „Geriausia svorio metimo dieta“, „Geriausia šeimai palanki dieta“ ir „ Dieta, kurios lengviausia laikytis“.
Dėl didžiulio teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai (cholesteroliui, kraujospūdžiui, cukraus kiekio korekcijai) šią dietą rekomenduoja Amerikos širdies asociacija, Europos kardiologų draugija ir kt.
Antrą vietą užėmusi DASH pagal akronimą yra dieta, skirta kraujospūdžiui mažinti, iš esmės tai ta pati Viduržemio jūros dieta, paremta dar daugiau vaisių ir daržovių, natūralaus maisto.
Tačiau, kalbant apie Viduržemio jūros dietą, noriu pabrėžti, kad tai nėra vien produktai, tai ilgas maisto gaminimas ir ilgas, 3-4 valandas trunkantis valgymas. Todėl, kalbant apie jos poveikį ŠKL, nereiktų pamiršti, kad sudėtinės ir labai svarbios jos dalys yra socialinė bendrystė, bendravimas, streso mažinimas, atsivėrimas...
Viena maža smulkmena skubančiose Šiaurės ir Vidurio Europos šalyse: kur ir kaip rasti 3-4 valandas ramiems šeimos pietums ir ilgoms šnekoms?
Antropologai prieš gerą dešimtmetį konstatavo, kad vakariečius vargina kelis kartus pagreitėjęs kasdienis gyvenimo tempas. Aš irgi pritariu, kad tai yra dar vienas streso arba ŠKL rizikos veiksnys. O kadangi kalbame apie netradicinius, nespecifinius rizikos veiksnius, pagalvojau, kad stresas nulemia ir mažesnę miego trukmę.
Jau įrodyta, kad trumpesnis nei 6-7 valandų miegas yra aterosklerozės rizikos veiksnys. Maža to, mokslininkai įvertino, kad asmuo, neišmiegantis bent 6 valandų, kitą dieną su maistu suvartoja iki 400 kcal daugiau, taip nusiramindamas, kompensuodamas miego trūkumą. Paprastas dalykas - neišmiegota reikiama miego trukmė provokuoja kitus veiksnius.
Lygiai tą patį galima pasakyti apie alkoholio vartojimą. Kas penkerius metus mes, kardiologai, iš pagrindinės Europos kardiologų organizacijos gauname įvairių lėtinių ligų gydymo gaires. Ir štai, kalbant apie alkoholį, pabrėžiama, kad geriausiu atveju asmuo galėtų suvartoti iki 1 alkoholio vieneto, ir tai - tik darbo dienomis.
Akivaizdu, kad į tuos, regis, nekaltus rizikos veiksnius turėtume žiūrėti daugiadalykiškai, iš įvairių pozicijų, vertinti juos bendrame kontekste. Ir man patinka mokslininkų požiūris, kai jie mato daug galimybių žmogui keistis, iki kol įtariama ir diagnozuojama liga, patinka, kad apie įrodymais pagrįstą medikamentinį gydymą kalbame paskiausiai, kai natūralios poveikio priemonės neduoda efekto.
Arba kai ateina laikas, kai gėlių persodinimas į vazonėlius nebepadės.
Beje, vazonėliai yra lietuvių genuose. Pernai gūglo interneto naršyklėse dažniausiais užduotas mūsų tautiečių klausimas - kodėl nuvyto pomidorų lapai? Spėju, kad popandeminiu laikotarpiu dauguma nėrė į sodininkystę - auginti pomidorų.
Pacientai, kurie bent pas mane ateina į konsultaciją, nėra nusiteikę vartoti vaistų, dažnai nukerta, kad, daktare, tikrai dar ne laikas vaistams. Nebent rekomenduočiau natūralius vaistinius preparatus žolelių pagrindu, kuriuos žmogui lengva priimti. Natūralu, kad su pacientais pirmiausia ieškome nemedikamentinio gydymo priemonių gairių, kurių jis galėtų laikytis, ir iš tikrųjų galimybių yra daug, tik gal ne visada yra galimybių jas realizuoti.
Tarkime, ne taip seniai turėjau pacientą, kuris gyvena kietosiomis dalelėmis užterštame Kauno rajone. Pulmonologai rekomendavo jam keisti aplinką, kad jis kvėpuotų kuo grynesniu oru, bet visi suprantame, kad nėra paprasta pakeisti gyvenamąją vietą. Vėlgi, jei žmogus stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, mažinti stresą, į savo dienotvarkę įtraukti daugiau kasdienio fizinio aktyvumo, patirti teigiamų emocijų, atrasti laiko hobiui, mano galva, jis pats sau padeda išvengti ligos arba sumažinti, prislopinti jos aktyvumą ir ilgesniam laikui atidėti medikame...