Kiekvienai šeimininkei svarbu įsigyti nedūžtantį kontrolinį termometrą (patogiausias pieštuko formos), kad bet kuriuo metu galėtų pasitikrinti šiluminio apdorojimo metu pasiektą temperatūrą maisto produkto viduje.
Kodėl svarbu matuoti temperatūrą?
Jeigu mes savo namų virtuvėje kasdien bent kartą matuotume temperatūrą gaminamų patiekalų viduje, tai negailestinga Lietuvos statistika neturėtų ką parodyti, nes 85-90 % visų ūmių infekcinių žarnų susirgimų protrūkių yra užregistruojama dėl namų sąlygomis netinkamai pagaminto, nesaugaus maisto.
Turėdama namuose termometrą, šeimininkė būtų ramesnė, nes kasdien virtuvėje turėtų būtiną protrūkių prevencijai skirtą įrankį - kontrolinį termometrą.
Šiluminis apdorojimas ir salmoneliozės prevencija
Tokius maisto produktus, kaip žalią mėsą, žalią paukštieną, kiaušinius privalome tinkamai apdoroti šiluma, kad gaminimo metu tam tikrą laiko tarpą gaminamo produkto viduje būtų palaikoma ne žemesnė kaip 75°C. Tai ir yra pati paprasčiausia ir efektyviausia salmoneliozių prevencijos priemonė.
Jeigu šiuos produktus labai gerai išvirsime, iškepsime, ištroškinsime, tai salmoneliozių Lietuvoje bus mažiau.
Tos šeimos, kurių nariai patys augina gyvūnus, paukščius labai gerai žino savo ūkyje epidemiologinę situaciją, supranta, kada ji pablogėja ar pagerėja, gali sau leisti išsivirti skystą kiaušinį ar pasigaminti pusžalį kepsniuką, tačiau visi kiti, kurie maisto žaliavas perka, nesvarbu ar parduotuvėje ar ūkininkų turgelyje, jas turi atsakingai ir tinkamai apdoroti šiluma.
Maisto ruošimo ir laikymo patarimai
Patiekalų turėtume pasigaminti tiek, kad šeima per vieną maitinimą galėtų juos suvartoti. Tai būtų labai racionalu šeimos biudžetui. Tačiau yra daugybė šeimų, kuriose maistas ruošiamas iš vakaro kitai dienai ir sekančią dieną, visi sugrįžę po pamokų, po studijų ar iš darbo pasišildo ir taip maitinasi kol pagrindinis šeimos virėjas sugrįžta namo.
Jeigu kiekvienas šeimos narys pasišildytų tik savo porciją, viskas būtų gerai, bet septintą kartą pašildyta sriuba ar košė netenka savo buvusio maistingumo, yra neskani, nepatrauklios spalvos.
Šeimininkės turėtų išmokyti namiškius, kaip namuose daug kartų tinkamai pasišildyti šaldytuve laikomą pagamintą patiekalą, kad ir paskutiniai jo kąsneliai būtų labai skanūs bei kokybiški, išliktų maistingi ir naudingi žmogaus organizmui.
Pagaminto greitai gendančio maisto kambario temperatūroje (be šalčio) negalima laikyti ilgiau kaip 2 valandas, nes jis greitai genda, apdžiūna, netenka pirminės išvaizdos bei maistingumo, maistas tampa nesaugiu.
Todėl pradinukams vaikams taip pat nerekomenduojame palikti jau pagaminto maisto ant stalo, kad grįžę iš mokyklos jie pavalgytų.
Jau buvome minėję, kad jeigu kasdien šeimininkė termometru kontroliuotų gaminamo maisto viduje temperatūrą, išvengtume infekcinių žarnų ligų protrūkių, kilusių dėl namuose gaminto maisto.
Kryžminės taršos prevencija
Jeigu šeimininkė užtikrintų virtuvėje kryžminės taršos nebuvimą - protrūkių taip pat nekiltų.
Atrodo kiek nedaug tereikia, kad kiekvienas iš mūsų šiek tiek pasistengtų nesugadinti sveikatos kitam besimaitinančiam virtuvėje šeimos nariui, tuomet ir pinigėlių daugiau sutaupytume (nereikalingi vaistai) ir ašarų nematytume (vaikas vemia, viduriuoja, mama verkia).
Dar norėtume priminti dėl namuose netinkamai atliekamos gaminamų patiekalų degustacijos. Šeimininkė į gaminamą patiekalą įdeda druskos, prieskonių, maistą degustuoja/ragauja, o tą patį jau aplaižytą šaukštą pamiršta įdėti prie nešvarių indų, taip sudarydama dar vieną papildomą galimybę kryžminei taršai atsirasti, taip susargdina kitus šeimos narius.
Kaskart gaminamo produkto ragavimui turi būti paimamas naujas švarus šaukštas ar kitas švarus įrankis.
Kiekvieno valgio gaminimui namuose užtikrinti tinkamą ir pakankamą šiluminio apdorojimo laiką bei matuoti apdorojamo maisto produkto viduje temperatūrą riziką keliantiems mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių produktams, konditerijos gaminiams.
Visas naudojamas virtuvinis inventorius, indai, įrankiai po kiekvieno panaudojimo turi būti švariai išplaunamas bei sudedamas į lentynas išdžiūvimui.
Daržovių ir grybų konservavimas
Kai kurių patiekalų gamyba reikalauja tam tikro išmanymo arba įgūdžių. Daržoves ar grybus konservuojant į hermetiškai uždaromus indelius labai svarbus jų tinkamas paruošimas gamybai - daržovių, grybų kotelių ir kepurėlių kokybiškas apvalymas nuo žemių, smėlio, purvo, nes su žemių likučiais sudarome galimybę botulizmą sukeliančių mikroorganizmų sporoms patekti į produkto vidų ir esant anaerobinėms sąlygoms (bedeguoninėje aplinkoje) yra rizika vėliau tokiuose konservuose pasigaminti toksinui.
Kiekvienam šeimos nariui nuo mažų dienų įskiepykite įprotį - prieš kiekvieną valgį ar maisto gaminimą plautis rankas.
Maisto pirkinių planavimas
Maisto pirkinių išankstinis planavimas šeimai taupo pinigus, nes apsaugo nuo maisto švaistymo. Pirkinių sąrašą šeimininkė sudaro namuose atidžiai sutikrinusi šaldytuve, sandėliuke ar slaptose lentynėlėse turimas maisto atsargas, esamus maisto likučius, suderinusi šeimos narių pageidavimus bei užsakymus, atkreipdama dėmesį į piniginės storumą bei maisto naudingumą sveikatai.
Kai visi pageidavimai jau į popierių suguldyti, ilgiausias pageidavimų sąrašas įteikiamas dažniausiai namų bosui.
Parsinešus pirkinius į namus, maisto atsargos išdalinamos, sudedamos bei sukaišomos į paskirties vietas.
Šeimininkės laukia dar vienas išbandymas - ką šiandien, ryt ir poryt gaminti pietums, vakarienei. Tam reikia suplanuoti valgiaraštį keletui dienų į priekį, kad visi greitai gendantys maisto produktai būtų racionaliai suvartoti, netektų jų išmesti.
Taip yra taupomas šeimos biudžetas ir nešvaistomas brangus maistas, o namiškiai lieka sotūs ir laimingi.
Sumanioji šeimininkė dar sugeba gana greitai susiorientuoti, pakoreguoti šeimos valgiaraštį ir iš besibaigiančių maisto likučių ar iš besibaigiančio tinkamumo vartojimo termino greitai gendančių maisto produktų pasigaminti kokį nors visai neprastą patiekalą ar net tiesiog šedevrą.
Tačiau tokius įgūdžius virtuvėje pritaiko tikrai ne kiekviena namų šeimininkė, todėl ir tonas pagaminto maisto Lietuvoje išmetame į šiukšlių konteinerius.
Mokslininkai yra paskaičiavę, kad kiekviena šeima per metus iš šaldytuvo išmeta maisto vidutiniškai už 400 eurų. Juk tai dideli pinigai, už juos galima nusipirkti vaikų svajonių dviratį, kompiuterį ar dar kai ką vertingesnio.
Kiekviena šeima turi savų didelių ir mažų maisto vartojimo paslapčių. Kai kurių asmenų šaldytuve pirmiausiai išnyksta tokie maisto produktai, kurie labiausiai mėgiami ir kurių nereikia gaminti. Kitos šeimos turi mažų vaikučių, todėl daugiausiai suvartoja pieniškos produkcijos, vegetarai pirmenybę teikia daržovėms, vaisiams, prieskoniams.
Sriubų mėgėjai kaskart kuria naujų sriubų receptūras, dar kiti - yra žuvų ar sūrių, ar suši mėgėjai, jų racione surasime tokių produktų grupių ar pavadinimų daugiausiai.
Maistas turi būti įvairus, kuo įvairesnis, tuo geriau, mūsų šalies gyventojai ypač palankiai vertina ir gerai vartoja sezoninius produktus, nes jų yra platus pasirinkimas ir sezono metu jų kaina „nesikandžioja“.
Savaitės valgiaraščio planavimas priklauso nuo sezono, jame turėtų dominuoti to sezono augalai: daržovės, vaisiai, uogos, žalumynai.
Svarbu, kad tie patys patiekalai racione, kad nebūtų vien mėsiški ar žuvies ar bulvių, miltiniai patiekalai valgomi 2-3 kartus per dieną, kad nebūtų pvz.: pusryčiams tiekiama ryžių košė, o pietums - kukuliai iš ryžių, vakarienei - ryžių apkepas.
Tam šeimininkė turi įvertinti turimus namuose maisto rezervus, apklausinėti šeimynos pageidavimus ir įjungti savo fantaziją arba klausti gudresnio patarimo.
Žiemą ir žvarbų pavasarį maistas turėtų būti gaminamas sotesnis, riebesnis, patiekalai kaloringesni, o vasarą - lengvai virškinamas, spalvingas, vėsinantis, neriebus bei gaivinantis valgis.
Išbandykite kitų tautų virtuvės patiekalus. Šiais laikais žmonės daug keliauja, aplanko naujas ir egzotiškas šalis, išragauja nenusakomo įvairumo maisto, todėl sugrįžę nebijokite atkartoti ką matėte, ką ragavote ir pasigaminkite naujų patiekalų, paragaukite naujų vaisių, daržovių ar riešutų, uogų.
Maistą šeimai planuokite gaminti, jei tik įmanoma, vienam valgymui/vienai dienai, tuomet bus viskas nepaprastai skanu ir šeima džiaugsis, kad namuose - puiki gaspadinė. Iš anksto planuodami savaitei valgiaraštį jus daug maisto sutaupysite, jį vartosite racionaliai, jums neteks papildyti maisto švaistytojų gretas, tuo pačiu tausosite mūsų aplinką.
Vaikai visuomet reikalauja namuose užvalgyti ką nors skanaus ir naujo pagaminti, todėl dar kartą įjunkite fantaziją ir iš turimų namuose maisto produktų rezervų, pastudijavę interneto platybėse surašytus receptus, suraskite keletą, kuriuos išbandykite ir nustebinkite vaikus ar net svečius arba pagaminkite jiems tokį siurprizą, kad jie ilgai jums primintų to patiekalo skonį, kvapą, žavesį.
Jeigu jūsų šeimoje yra senyvų, ligotų asmenų, kurių maitinimąsis skiriasi nuo kitų šeimos narių, nepamirškite ir jiems kasdieniniame maiste atrasti bent mažyčių siurprizų, gražiai papuošti patiekalą ar serviruoti stalą.
Svarbiausia - neužmirškite sureguliuoti maitinimosi įpročius, suprasdami, kad tinkamas maitinimąsis priklauso nuomaisto dažnio ir kiekio pagal fiziologinių maistinių medžiagų poreikius organizme.
Virtuvinė technika ir jos priežiūra
Virtuvinei technikai turime skirti tam tikrą dėmesį. Pirkdami naują virtuvinę techniką įvertinkime pirmiausiai jos kokybę, patikimumą, kainą ir ypač išardymo ir išplovimo galimybes. Liaudyje yra teisingai sakoma, kad „esu ne toks turtingas, kad pigią prekę pirkčiau“ arba „biednas moka du kartus“.
Pirkite tokią kokybišką virtuvinę techniką, kokią tik leidžia įpirkti jūsų finansinės galimybės. Niekada nenaudokite maisto gamybai įskilusių, įlūžusių, surūdijusių, atšipusių, techniškai netvarkingų prietaisų, nes gaminamas maistas liečiasi su šiais nesaugiais paviršiais, įvairios cheminės medžiagos turi galimybę sąlytyje su maistu migruoti į maistą ir jame kauptis.
Išlikite geros buitinės namų virtuvės technikos profesionalais, tinkamai ją prižiūrėkite, valykite. Nereikalinga virtuvės užgriozdinti nenaudojama ar nusenusia buitine technika, bet būtina sudaryti visas sąlygas palengvinti moters dalią virtuvėje ir užtikrinti, kad naudojami buitiniai prietaisai išsaugotų geriausias maisto savybes.
Šiandien jau atsirado įvairių ergonomiškų, ekonomiškų modelių naminio maisto gamybos robotai, kurie atlieka daugybę įvairiausių funkcijų (mala, minko, verda, troškina, kepa ir t.t.), užima virtuvėje labai nedaug vietos, yra lengvai išardomi, valomi, transportuojami - tokia bus naujos kartos šeimininkių ateitis.
Maisto švaistymas
Dėl prekybininkų rinkodaros gudrybių, akcijų, nuolaidų ir šventinio išpardavimo vartotojai dažnai nusiperka daugiau maisto, negu jiems reikia. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu yra pirkti tiek maisto produktų, kiek jų galima laikyti tinkamomis sąlygomis ir jiems skirtą tinkamumo vartoti laiką. Jei šių principų nesilaikome, rizikuojame savo sveikata arba dalį maisto produktų tenka išmesti.
Maisto švaistymo pasekmės
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulyje išmetama apie trečdalis viso maisto (1,3 milijardo tonų per metus). Lietuvoje išmetamo maisto kiekis, palyginti su kitomis Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalimis, yra mažesnis. Pagal „Maisto banko“ atliktus tyrimus ir apklausų duomenis, vienam Lietuvos gyventojui tenka apie 50 kg maisto atliekų per metus.
Pastaruoju metu maisto švaistymas įgavo tokį mastą, kad į šią problemą atkreipė dėmesį net Jungtinių Tautų Organizacija ir Europos Parlamentas, kadangi tokia maisto švaistymo grandinė sukelia daug neigiamų išorinių padarinių. Pirmiausia maisto švaistymas yra nepateisinamas vien dėl to, kad didelė dalis žmonijos kenčia nuo bado, sausros, aukštų maisto kainų ir nepriteklių.
Be to, maisto gamybai, transportavimui ir laikymui yra sunaudojama daug energijos, šilumos, vandens ir kitų brangiai kainuojančių gamtos išteklių. O svarbiausia, išleisdami savo sunkiai uždirbtus pinigus net nesusimąstome, kad darome didžiulę žalą aplinkai ir gamtai, prisidedame prie aplinkos išteklių mažėjimo, taršos ir klimato kaitos didėjimo bei klimato atšilimo.
Pūdamos sąvartynuose maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, teršia dirvožemį, vandenį bei gali būti įvairių infekcinių ligų priežastimi. Kad kaip įmanoma sumažintume neigiamą poveikį aplinkai, turime keisti maisto pirkimo, laikymo ir valgymo įpročius.
Kaip išvengti užkrečiamųjų žarnyno ligų?
Kad nereikėtų išmesti maisto produktų, reikia žinoti, kaip ir kur juos laikyti, nes žaliuose maisto produktuose (žuvyje, mėsoje, pieno produktuose) labai greitai dauginasi įvairūs mikroorganizmai, kurie tampa užkrečiamųjų ligų priežastimi. Norint išvengti šių ligų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria vadovautis penkiomis taisyklėmis:
- laikytis švaros,
- atskirti žalius ir termiškai apdorotus maisto produktus,
- tinkamai termiškai apdoroti maistą,
- Laikyti maisto produktus tinkamoje temperatūroje,
- Naudoti švarų vandenį.
Žmogui pavojingų mikroorganizmų yra visur: ore, dirvožemyje, vandenyje, patalpose, žmonių ir gyvulių organizmuose.
Mikroorganizmai per aplinkos daiktus (maisto gamybinį inventorių, stalo įrankius ir indus), nešvarias rankas gali nesunkiai patekti į maistą ir sukelti įvairias infekcines žarnyno ligas. Ypač bakterijos gerai dauginasi tuose produktuose, kuriuose yra daug drėgmės ir baltymų: mėsoje, jūros gėrybėse, virtuose ryžiuose, gaminiuose iš makaronų, piene, sūryje ir kiaušiniuose.
Pakanka penkiolikos minučių, kad iš vienos bakterijos pasidarytų dvi, o per 6 valandas jų prisidaugina iki 16-os milijonų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkstančių žarnyno infekcinių ligų atvejų. Net 89 proc. protrūkių (2012 m.) kylo namuose.
Diarėjų (viduriavimų) pagrindiniai rizikos veiksniai yra vištų kiaušiniai (šiluma neapdorotų kiaušinių vartojimas), nepakankamas terminis maisto apdorojimas, netinkama rankų higiena prieš gaminant maistą ir po sąlyčio su žalia mėsa.
Taigi būtina laikytis jau pagamintų ir skirtų tiesiogiai vartoti maisto produktų laikymo ir saugojimo reikalavimų, kad sumažintume riziką apsinuodyti maistu.
Temperatūra ir maisto laikymas
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, tinkamiausia temperatūra bakterijoms daugintis yra nuo 5 °C iki 60 °C. Todėl patartina maistą laikyti žemesnėje negu 5 °C ir aukštesnėje negu 60 °C temperatūroje.
Kadangi bakterijų augimą stabdo šaltis, todėl greitai gendančius maisto produktus ir žaliavas (pieną, mėsą, žuvį, paukštieną, jūros gėrybes, konditeriją, ypač su varškės ar kremo įdaru) reikia laikyti tik šaldymo įrenginiuose. Geriausia, kai šaldytuvo temperatūra yra nuo 1 °C iki 5 °C, o šaldiklio - nuo - 18 °C iki - 22 °C. Atšildžius sušaldytus produktus juos reikia laikyti šaldytuve ne aukštesnėje kaip 6 °C temperatūroje ir per 24 valandas juos būtina perdirbti (virti, troškinti, kepti).
Karšto maisto laikymo sąlygos
Patiekiamas karštas maistas turi būti laikomas ne ilgiau kaip 4 valandas ir ne žemesnėje kaip 68 °C temperatūroje. Atvėsintą karštą maistą reikia laikyti šaldytuve ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 12 valandų. Jei tokį maistą vėliau apdorojate termiškai, tai jį reikėtų suvartoti per 1 valandą.Nelaikykite virto ar troškinto bei kepto maisto kambario temperatūroje ilgiau negu 2 valandas.
Kada išmesti maisto produktus
Jeigu maisto produktai, patiekalai, pusgaminiai yra blogos išvaizdos, išsipūtęs konservų dangtelis, nuo jų sklinda blogas kvapas, pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas, tuomet produktus išmeskite.
Maisto laikymo kaimynystėje taisyklės
Verta žinoti ir maisto produktų bei žaliavų laikymo kaimynystėje taisykles - nelaikyti kartu kvapus skleidžiančių (pvz., silkė, rūkyta žuvis) ir kvapus sugeriančių (kiaušiniai, pieno produktai) maisto produktų, nelaikyti žaliavų, pusgaminių, šiluma neapdorotų ir jau paruoštų valgyti maisto produktų. Šaldytuve būtinai atskirkite žalius ir šiluma apdorotus maisto produktus, nes mikroorganizmai, esantys žaliuose maisto produktuose, gali patekti ant kitų produktų ir juos užteršti. Geriausia juos laikyti atskirose sandariai uždarytose dėžutėse, pakuotėse, maistinėje plėvelėje ar stikliniuose induose. Taip išvengsite kryžminės taršos ir apsinuodijimo.
Reikėtų įsidėmėti, kad šaldytuve per ilgai laikomų maisto produktų šaltis neapsaugo nuo gedimo, o tik sulėtina gedimo procesus. Neperkraukite šaldytuvų ir laikykite tik tam tikrą produktų kiekį, kuris yra numatytas šaldytuvo instrukcijoje. Šaltas oras šaldytuve turi cirkuliuoti laisvai ir vienodai šaldyti produktą iš visų pusių.
Atšildymo reikalavimai
Užšaldytus produktus, žaliavas ir pusgaminius galima atšildyti tik šaldytuve, mikrobangų krosnelėje arba po šaltu tekančiu vandeniu (produktas turi būti sandariai įpakuotas). Atitirpinti kambario temperatūroje nesaugu, nes mėsa, žuvis praranda daug sulčių, sparčiai dauginasi mikroorganizmai ar jų toksinai ir nukenčia produkto kokybė. Negalima pakartotinai sušaldyti atšildytų maisto produktų.
Sausų produktų laikymas
Visos sausų ir negreitai gendančių maisto produktų laikymo patalpos turi būti švarios, sausos, gerai vėdinamos. Sienos, lentynos, dėžės turi būti lygios, lengvai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos.