Lietuvos pramonė okupacijų metais (1940–1990)

SSRS okupavus Lietuvą buvo nacionalizuotos 902 įmonės (apie 90 % visų pramonės įmonių; jose dirbo apie 38 600 darbininkų): tos, kuriose dirbo daugiau kaip 20 darbininkų, ir mažesnės, kuriose buvo naudojami mechaniniai varikliai. 1940 10 įsteigta Valstybinė plano komisija. Pagal 1941 priimtą ūkio vystymo planą buvo užsimota atkurti 19 užkonservuotų įmonių (Liviela, Ragutis ir kitas), dėl įvairių priežasčių neveikiančius fabrikus, pertvarkyti daugelį įmonių ir pramonės šakų, durpių gavybą padidinti 3,3 karto, elektros energijos gamybą – 2 kartus, metalo dirbinių – 62 %, žemės ūkio mašinų – 2,5 karto, medvilninių audinių – keturis kartus, vilnonių audinių – 2 kartus, mėsos – 79 %. Pradėta statyti Turniškių hidroelektrinė, tvarkyti Minijos elektros mazgą, imtasi priemonių bedarbių skaičiui (buvo apie 300 000) mažinti. Pramonės darbuotojų skaičius 1940 07–1941 06 padidėjo nuo 43 000 iki 72 000.

Lietuvoje prasidėjus Antrojo pasaulinio karo veiksmams Lietuvos laikinoji vyriausybė denacionalizavo SSRS valdžios nacionalizuotas įmones (Valgis, Maistas, Sodyba, Statyba, Lietuvos Baltijos Loidas, Kooperacija, Spindulys, Varpas, Žaibas, Raidė, Drobė, Neris, Metalas ir kitas), ėmėsi ūkio atkūrimo darbų. Vokiečių okupacinė valdžia 1941 08 05 nutraukė Laikinosios vyriausybės veiklą. Pramonė buvo pajungta okupantų reikalams. Iš palankių asmenų sukurta valdymo institucija – vadinamoji savivalda, visas buvusių valstybinių įmonių ir organizacijų turtas paskelbtas vadinamuoju ypatinguoju ūkiniu turtu, jam valdyti įsteigtos specialiosios vokiškos bendrovės, iki 1943 reprivatizuotos 184 pramonės įmonės (dalis smulkesniųjų grąžintos savininkams). Didelės pramonės įmonės buvo laikomos karo grobiu, Vokietijos nuosavybe.

Aprūpinant Vokietijos kariuomenę mėsa ir jos produktais didžiausios reikšmės turėjo akcinė bendrovė Maistas (turėjo šešis mėsos fabrikus) – vien 3 fabrikai (Kauno, Šiaulių ir Panevėžio) 1942 pateikė 28 435,6 tonos, 1943 – 22 258,3 tonos mėsos, jos gaminių ir gyvų gyvulių. Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonė (apie 40 įmonių; Kauno bendrovės Metalas, Neris, Nemunas, Šiaulių Vinis, Linkaičių ginklų fabrikas, Žaslių žemės ūkio mašinų dirbtuvė ir kitos) Vokietijos kariniams poreikiams gamino ginklus, šaudmenis, vežimus, varžtus, spygliuotąją vielą, vinis ir kita. Dirbdamos sunkiomis sąlygomis, neremontuojamos pramonės įmonės sumenko, palaipsniui likvidavosi.

Lietuvos pramonė 20 amžiuje (iki 1990 metų)

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui į Rusijos imperijos įvairias vietoves mobilizuota daug pramonės darbininkų, evakuota 160 svarbesnių įmonių. Vokietijos okupacinė valdžia suregistravo Lietuvos pramonės įmones (iš viso 975, iš jų veikiančių – 654), 1916–1918 iš Lietuvos išvežė pramonės ir kitų gaminių už apie 348,8 mln. markių. Pramonė buvo sumenkusi, daugiausia veikė tos įmonės, kurios dirbo frontui ar buvo naudingos okupacinei valdžiai. Ji įsteigė kai kurias įmones – kritusiems gyvuliams perdirbti, lentpjūves ir kita. Per Pirmąjį pasaulinį karą iškirsta apie 20 % miškų, milijonai kietmetrių išvežta geležinkeliais (nutiesta naujų geležinkelių) ir išplukdyta upėmis į Vokietiją.

Po Spalio perversmo (1917) marionetinė V. Kapsuko vadovaujama vyriausybė ėmė vykdyti socialinius ir ekonominius pertvarkymus. 1917 12 18 manifestu nacionalizuotos ar sekvestruotos visos didelės pramonės ir prekybos įmonės (1918 pradžioje Vilniuje jau buvo nacionalizuotos penkios ir sekvestruota 11 pramonės įmonių bei dirbtuvių). Aukščiausioji liaudies ūkio taryba sprendė pramonės įmonių veiklos pagrindinius klausimus, vyriausybė organizavo viešuosius darbus (miestuose buvo apie 10 000 bedarbių).

1918 atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę pradėta atkurti per Pirmąjį pasaulinį karą sugriautas ir išgrobstytas pramonės įmones. Pirmiausia pradėjo veikti nedidelės vietines žaliavas naudojančios ir vietinei rinkai gaminančios įmonės, šiek tiek vėliau – medienos ir metalo apdirbimo, odos, tekstilės ir mažesnės maisto pramonės įmonės. Steigėsi ir naujos nedidelės įmonės. 1919–1922 Lietuvoje pradėjo veikti 247 naujos įmonės, jose dirbo 3200 darbuotojų.

Klaipėdos krašte labiausiai išplėtota buvo medienos apdirbimo (1925 veikė 283 įmonės, dirbo 2380 darbininkų), maisto (493 įmonės, 1780 darbininkų), popieriaus ir poligrafijos (27 įmonės, 1212 darbininkų), tekstilės ir siuvimo (678 įmonės, 960 darbininkų) pramonė. Iš viso krašte 1925 veikė 1901 įmonė (jose dirbo 8240 darbininkų).

Klaipėdos krašte reikšmingiausia buvo medienos apdirbimo, popieriaus ir celiuliozės (veikė didelis celiuliozės fabrikas), lengvoji (tekstilės, avalynės, odos ir kailių), maisto pramonė. 1939 Vokietijai atplėšus nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą Lietuva neteko apie 30 % visos pramonės – celiuliozės, faneros, mėsos ir superfosfato fabrikų, lentpjūvių, Klaipėdos jūrų uosto. Šiauliuose vyravo odos (Frenkelio, brolių Nurokų, brolių Rogalinų fabrikai), maisto (mėsos, saldainių ir šokolado fabrikai Rūta, Birutė, Aušra ir Fortūna, alaus darykla Gubernija, 3 malūnai ir elevatorius) pramonė, veikė linų apdirbimo fabrikai Semlin, Litlin ir kiti. Panevėžyje svarbiausia buvo maisto (veikė mėsos, mielių ir spirito fabrikai, alaus darykla, malūnai), lengvoji (linų šukavimo ir pakulų perdirbimo fabrikas) pramonė.

420

Metinė apyvarta (mln. eurų)

>

Sukurta darbo vietų

Asociacija veikia metų

Pagrindiniai Asociacijos veiklos principai remiasi atstovavimu nariams, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

1. Atstovavimas
   • Aukštas narystės standartas ( patikimumas, atsakingumas )
   • Visuomenės ir gamintojų interesų balansas
   • Aukšta kompetencija
2. Švietimas
   • Sąmoningo vartojimo ugdymas, vartotojų švietimas
   • Atsakingas komunikavimas
   • Bendradarbiavimas su žiniasklaida ir kitų informavimo priemonių naudojimas
3. Bendradarbiavimas
   • Tikslingas bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis kuriant ilgalaikius ryšius visuomeniniams asociacijos tikslams įgyvendinti

• maisto kokybė, sauga;
• maisto produktų ženklinimas;
• maisto produktų mokesčiai;
• atliekų tvarkymas;
• maisto produktų reklama;
• draugiškas aplinkai apsirūpinimas žaliavomis (tvari plėtra, darnus vystymasis);
• maisto pramonės reputacija;
• verslo aplinkos gerinimas.

Visuotinis narių susirinkimas – aukščiausias Asociacijos valdymo organas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinis narių susirinkimas dvejų metų laikotarpiui renka Asociacijos valdybos narius, keičia Asociacijos įstatus, nustato stojamojo mokesčioir nario mokesčių dydžius bei mokėjimo tvarką, tvirtina Asociacijos metinę finansinę ataskaitą.

Valdyba – kolegialus valdymo organas. Ji vykdo visuotinio narių susirinkimo pavedimus, priima bei šalina narius, skiria Asociacijos direktorių ir buhalterį, sprendžia Asociacijos veiklos, turtinius bei finansinius klausimus. Valdybą sudaro 5 nariai, renkami iš Asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlytų fizinių asmenų. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba.

Valdybos nariai ( išrinkti 2024 m. balandžio 3 d. visuotiniame narių susirinkime)

Pagrindinės Lietuvos pramonės šakos sovietmečiu

Mašinų gamyba. 1945–1955 atstatytose įmonėse (Metalas, Pergalė, Neris, Pirmūnas, Priekalas, Atrama, Nemunas) pradėta gaminti medienos ir metalo apdirbimo stakles, plytų, durpių gavybos mašinas, tekstilės pramonės įrangą, elektrinius variklius ir skaitiklius, galvaninius elementus, dviračius. 1947 Vilniuje pradėjo veikti metalo pjovimo staklių gamykla Žalgiris, 1949 – Vilniaus statybos apdailos mašinų ir Lentvario santechnikos dirbinių gamyklos. 1956–1970 pastatyta daug didelių mašinų gamybos įmonių: elektrotechnikos gamykla Mažeikiuose, kabelių – Panevėžyje, staklių – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Pastatytos įrankių, automobilių dalių, traktorių, žemės ūkio mašinų, elektronikos, lengvosios ir maisto pramonės mašinų gamybos įmonės.

gamybinis susivienijimas Azotas (1975, dabar bendrovė Achema)

Chemijos pramonė. Chemijos pramonė pradėta kurti nutiesus dujotiekį iš Dašavos. 20 a. 7 dešimtmetyje pastatyta azoto junginių gamybos įmonė Azotas Jonavoje (gamino mineralines trąšas, karbamidines dervas, metilo spiritą, angliarūgštę ir kita), pradėjo veikti superfosfato fabrikas Kėdainiuose (gamino sieros rūgštį, fosforo trąšas, amofosą ir kita), dirbtinio pluošto gamykla Kaune, pradėti gaminti plastiko gaminiai (gamykla Vilniuje ir apie 30 nespecializuotų įmonių). 8 dešimtmetyje pastatytas putliųjų verpalų fabrikas Marijampolėje, dirbtinių odų gamykla Plungėje, chemijos gamykla Kėdainiuose (gamino pašarines mieles).

Mikrobiologijos pramonė (Vilniaus fermentinių preparatų gamykla) buvo orientuota į medicininei mikroanalizei ir imunofermentinei diagnostikai skirtų fermentų, sorbentų ir kofermentų gamybą. Veikė keletas farmacijos fabrikų (Vilniuje, Kaune), vaistažolių perdirbimo fabrikas (Švenčionyse). Buitinės chemijos produkcija gaminta Vilniuje, Alytuje, Kaune.

Miško pramonė. Veikė apie 60 didelių ir apie 1000 medieną kertančių ir ją perdirbančių mažesnių įmonių. 1955–85 dauguma sunaudotos medienos buvo atvežtinė. Fanerą gamino Klaipėdos, Ukmergės baldų kombinatai, Vilniaus faneros fabrikas, medienos plokštes – Kazlų Rūdos, Klaipėdos, Vilniaus medienos kombinatai, medienos plaušo plokštes – Vilniaus bandomoji pluošto dirbinių gamykla, gamybinis susivienijimas Grigiškės, Alytaus eksperimentinis namų statybos kombinatas, baldus – Jonavos, Šilutės, Ukmergės, Vilniaus baldų kombinatai, Kauno baldų ir Klaipėdos susivienijimų įmonės, popierių, kartoną ir celiuliozę – susivienijimas Grigiškės (priklausė Naujųjų Verkių popieriaus, Pabradės ir Naujosios Vilnios kartono fabrikai), Klaipėdos celiuliozės ir kartono gamykla, Petrašiūnų popieriaus fabrikas.

Mėsos pramonė

Ištrauka

Šaka, kurios įmonės skerdžia gyvulius ir paukščius, gamina įvairius mėsos produktus, dešras, mėsos konservus, pusgaminius, kitus kulinarijos gaminius, taip pat pramoniniu būdu perdirba subproduktus.
Jautienos ir avienos pramoninė gamyba pasaulyje 1990–2004 kasmet didėjo vidutiniškai po 1 %, kiaulienos – po 3 %, paukštienos – po 4 %. Jungtinių Tautų duomenimis, 2004 pasaulyje buvo pagaminta daugiau kaip 39,5 mln. tonų šviežios jautienos ir veršienos , apie 4,6 mln. tonų šviežios avienos , apie 36,9 mln. tonų šviežios kiaulienos , daugiau kaip 46,3 mln. tonų šviežios paukštienos , daugiau kaip 3,5 mln. tonų bekono, kumpio ir kitos džiovintos, sūdytos ar rūkytos kiaulienos.
Lietuvoje per metus pagaminama apie 45 tūkst. t galvijienos, apie 80 tūkst. t kiaulienos, apie 100 tūkst. t paukštienos, surenkama apie 880 mln. vnt. kiaušinių. Šalyje laikoma apie 640 tūkst. galvijų, apie 570 tūkst. kiaulių, apie 150 tūkst. avių ir ožkų, apie 8,5 mln. paukščių ir apie 3 mln. vištų dedeklių.
Didžiąją mėsos pramonės dalį sudaro mėsos pakavimo pramonė - segmentas, kuris tvarko skerdimągyvūnų, tokių kaip naminiai paukščiai , galvijai , kiaulės , avys ir kiti gyvuliai , perdirbimas, pakavimas ir platinimas .
Didžiąją mėsos pramonės dalį sudaro mėsos pakavimo pramonė - segmentas, kuris tvarko skerdimągyvūnų, tokių kaip naminiai paukščiai , galvijai , kiaulės , avys ir kiti gyvuliai , perdirbimas, pakavimas ir platinimas .
Didžioji dalis nuolat augančios mėsos šakos maisto pramonėje apima intensyvų gyvulininkystę , kurioje gyvuliai beveik visiškai laikomi uždarose patalpose arba ribotoje lauko aplinkoje, pavyzdžiui, garduose . Daugelis.

Šį darbą sudaro 553 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!

---