Lietuviai užėmė žemo starto pozicijas ir, sulaukę pirmojo vasario savaitgalio, spurtuos apsipirkti į Lenkiją. Varšuva nuo vasario 1-osios pusmečiui panaikino PVM dažnai vartojamiems maisto produktams. Taigi pirkėjų arčiausiai sienos su Lietuva esančiose jos parduotuvėse netrukus bus tiršta.
„Turime Lenkijoje tris nedidukes firmines parduotuves - Suvalkuose, Seinuose ir Alnuose. Ne tik dėl mažesnio PVM mėsai, bet ir dėl to, kad ten patys nustatome produktams antkainius ir skelbiame akcijas, tie patys mūsų gaminiai Lenkijoje kainuoja 30-40 proc. pigiau nei Lietuvoje. Lietuviai dažnai iššluoja mūsų parduotuves, o metinė apyvarta jose, tesiekiančiose po kelias dešimtis kvadratinių metrų, sudaro 2 mln. eurų. Taigi ateinantį savaitgalį pamatysime, koks dabar, kai neliko PVM, bus pirkėjų iš Lietuvos srautas“, - sakė mėsos perdirbimo įmonės Krekenavos agrofirmos vadovas Linas Grikšas.
Kainų skirtumas susidaro ne tik dėl PVM, kuris svarbiausiems maisto produktams pas kaimynus dabar jau yra nulinis, o iki šiol tesiekė 5 proc. ir buvo 16 proc. mažesnis nei Lietuvoje. Įtakos daro ir Lenkijos zloto kursas, kuris euro atžvilgiu yra smarkiai nukritęs.
Kodėl lietuviai renkasi apsipirkti Lenkijoje?
Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko D.Dundulio, Lenkija PVM pusmečiui panaikino tam, kad susigrąžintų kaimyninių šalių pirkėjus. „Gal po pusmečio lenkai PVM ir grąžins į lengvatinę 5 proc. poziciją, tačiau Lietuvos ekonomika konkurencinėje kovoje bus pralaimėjusi. Lietuviai, vokiečiai ir kiti Lenkijos kaimynai ir vėliau važiuos į ją iš inercijos. O PVM yra būtent ta priemonė, kuri padeda įgyti pranašumą prieš konkurentus“, - prognozavo D.Dundulis.
Pasak D.Dundulio, pati didžiausia PVM sumažinimo nauda - padidėjęs Lietuvos prekybininkų konkurencingumas prieš konkurentus Lenkijoje. „Tai padarius mūsų šalies gyventojai paliktų mažiau pinigų Lenkijoje, nei tai padaro dabar, pirkdami joje ne tik maistą, bet ir buities, ir kitas prekes. Už pinigus, liekančius Lietuvoje, galėtume sukurti ir daugiau darbo vietų, ir pakelti darbuotojams atlyginimus - padidėtų ir į biudžetą sumokami mokesčiai. Tačiau nežvelgiama plačiau - negalvojama apie tai, kad sumažintas PVM užkirstų kelią pinigų išvežimui į Lenkiją“, - kalbėjo D.Dundulis.
Tos pačios nuostatos laikosi ir L.Grikšas - lietuvių įprotis apsipirkti Lenkijoje didžiulę žalą daro ne tik mėsos perdirbimo įmonėms, bet ir mūsų šalies biudžetui. „Žmonės laisvi rinktis, o valstybės tarpusavyje konkuruoja ir mokesčių politikos srityje. Tačiau toje šachmatų partijoje su Lenkija Lietuva nuolat pralaimi. Juk didėjant paklausai galėtume gaminti daugiau produktų, reikėtų daugiau darbo jėgos. Kadangi jos trūksta, tektų dėl darbuotojų konkuruoti keliant algas. Vadinasi, didėtų pajamų mokesčiai biudžetui“, - kalbėjo L.Grikšas.
Pasak įmonių grupės „Biovela Group“ vadovo Audriaus Kantausko, Lenkijos spaudimas dėl sumažinto PVM Lietuvos įmonėms visada buvo labai stiprus. O dabar spaudimas padvigubės. „Lenkijoje mėsai seniai buvo taikomas lengvatinis 5 proc. PVM. Tai mus vertė ir tebeverčia dėl šviežios kiaulienos ir jos gaminių pardavimo konkuruoti su šešėliniu verslu. Tikėtina, kad dabar ta konkurencija taps dar intensyvesnė, nes iš Lenkijos bus atvežta gerokai pigesnės mėsos, kuri atsidurs turgavietėse ir nebus deklaruota“, - nuogąstavo A.Kantauskas.
Apsipirkimas "Biedronkoje" Seinuose
Maždaug porą mėnesių ištvėrę be Seinuose remontui uždarytos „Biedronka“ parduotuvės, lietuviai į ją sugrįžo. Iškart, vos tik ji po remonto atvėrė duris. Šeštadienį, trečią po remonto atidarytos parduotuvės dieną, ties ja esanti aikštelė nuo pat ryto buvo sausakimša automobilių su lietuviškais numeriais. Bet ar verta stebėtis? Koks lenkas eis pirkti duonos ar pieno į „Bedronką“ savaitgalį, kai keliu nuo Lazdijų traukia ir traukia ratuoti jų kaimynai? Juoba kad darganotos savaitgalio dienos ypač tinka maistui skirtiems pinigams išleisti. Antra, čia pat - Vėlinės. Tad kone visuose lietuviškai klegančių pirkėjų vežimėliuose buvo prikrauta didesnių ar mažesnių žvakių. Bet - ne alkoholio. Ir ne alaus.
Parduotuvėje kasininkės atkakliai kalba lenkiškai. O kaip kitaip? Juk Seinai - Lenkija. Ir nors dauguma, gal net 95 proc. tarp lentynų „Biedronkoje“ bezujančių pirkėjų yra lietuviai, jiems kasoje tenka arba palinksėti galva, arba atsakinėti lenkiškai. Patrypčiojus kokia 15-20 minučių ties kasa nieko kita ir nelieka. Juoba kad perka lietuviai išties gausiai, tad ilgos eilės prie kasų nė negali ištirpti greitai.
Šeši litrai riebesnio, kita tiek - liesesnio pieno bei kefyro. Makaronų pakuotės, arbatos, sausainių. Buitinė chemija, sviestas, aliejus, kava, vištiena, smulkina kiauliena, rūkyti ir šaldyti gaminiai, mėsos konservai, kapų žvakės. Tai - tik dalis prekių, kurias į automobilį sukrovė iš Viliaus į „Biedronką“ atvažiavę Vaidas ir Jolanta.
Atsiskaitymas eurais
Konvertuodamas valiutą prekybos centras už 1 zlotą skaičiuoja 0,252 euro. Arba, atvirkščiai, už eurą - 3,96 zloto. Vis dėlto kortele ir dar eurais už prekes atsiskaito tik „neišmanėliai“. Mat daug verčiau mokėti grynaisiais (zlotais). Tuomet valiutų kursas yra palankesnis: už eurą - 4,2 zloto. O mokant kortele zlotais euro kursas siekia 4,08 - 4,10 zloto.
„Dažniausiai prekėms Lenkijoje paliekame apie 100 eurų. O prekių kokybė tikrai ne prastesnė nei Lietuvoje, net - geresnė. Dar niekada jomis nenusivylėme. Pienas geras, ilgai nepasensta, mėsos konservai irgi labai skanūs. Šįkart pirkiniams išleidome apie 150 eurų, bet prikrovėme jų pilną bagažinę. Devynių žmonių šeimai to pakaks maždaug dviem savaitėms. Net nesukame galvos, kiek išleidžiame degalams. Nuo Vilniaus iki Seinų ir atgal pakanka maždaug 15 eurų“, - patikino Vaidas.
Apgaulės įžvelgimas
„Žinote, kas čia vyksta? Ne kas kitas, bet mes, lietuviai, esame apgaudinėjami, - kirto iš Alytaus Seinus pasiekusi Danutė. - Dabar, atnaujintoje „Biedronkoje“, viskas fasuota, nebeliko sveriamų produktų. O už fasavimą juk reikia mokėti. Turiu patirties. Anksčiau apsipirkdavome Lenkijoje nors kartą per mėnesį. Dabar matau, kad daugelio produktų svoris yra sumažėjęs, nes pakuotės tapo mažesnės. O kas kilogramo kainą bežiūri? Tokio paties sviesto kaladėlė Lietuvoje kainuoja 3,09 euro, čia gi 0,89 centais pigiau. Ar verta tiek kelio dėl jo sukarti? Reikia važiuoti gilyn į Lenkiją, į Suvalkus. Seinuose apsipirkti jau nebeverta. „Maudo“ čia lenkai lietuvius, bet jie lekia, neskaičiuoja, ir dar vienas kitą stumteli“.
Kiti atsiliepimai
- Apie 40 eurų. Štai tiek pinigų išleido iš Simno (Alytaus raj.) į Seinus atvažiavusi Aušra. „Ne tik dėl maisto važiavau. Reikėjo ir vainikų - gėlių puokščių kapams papuošti. Tiek gėlių, kiek į juos prismaigstyta, Lietuvoje nė nebūna, o kaina čia perpus mažesnė. Kava, skalbimo priemonės, cukrus, miltai, įvairių rūšių jogurtas - tai dažniausi pirkiniai. Esu paskaičiavusi, kad Lietuvoje visa tai perkant viskas būtų dvigubai brangiau“, - patikino Aušra.
- Iš Kauno atvykęs Povilas Seinų „Biedronkoje“ paliko 260 zlotų - apie 65 eurus. Tai - maždaug ketvirtadalis to pinigų kiekio, kurį per mėnesį maistui išleidžia šio vyro šeima. „Šeimoje dirbame dviese, mūsų pajamos sukasi apie 2 tūkst. eurų. Apsipirkti Lietuvoje mums vis tieks skausminga - labai brangus maistas. Kadangi šįkart iš Kauno važiavau į Lazdijus pas gimines, nutariau ir iki atnaujintos parduotuvės atvairuoti“, - sakė Povilas.
- Apie 200 zlotų arba 50 eurų. Štai tiek „Biedronkai“ atriekė kaime greta Lazdijų gyvenantis Vygantas. „Ir aliejus, ir margarinas čia daug pigiau. „Mlekovita“ sviesto puskilogramis parduotuvėje, mačiau, kainavo apie 13 zlotų (3,25 euro). Lietuvoje dabar gi 200 g kaladėlės kaina siekia 2,2 euro. Bet sau mieliau perku margariną. Čia, Lenkijoje, jo dėžutė nė euro nekainavo. Ir mineralinio vandens visada prisiperku“, - kalbėjo Vygantas.
- Seinuose - lyg namie „Lazdijuose gyvenu, tai Senuose jaučiuosi kaip namie. Kartais ir porą kartų per savaitę Lenkijoje apsiperku. Net ir duonos perku. Nedaug. Nes jos atsargų neįmanoma prisikrauti“, - sakė Jonas. Už pirkinius - 3 l aliejaus, šviežią mėsą, įvairias dešras, kavą, limonadą, ėdalą šunims, buitinę chemiją - jis paklojo kone 200 zlotų (apie 50 eurų).
Nauja "Stokrotka" parduotuvė Seinuose: kainų palyginimas
Apniukusį ir žvarbų rytą pirkėjai būriavosi prie parduotuvės S.Konarskio gatvėje, likus maždaug pusvalandžiui iki atidarymo. Pardavėjos dalijo lankstinukus su nuolaidų pasiūlymais, taip pat apie pigesnes prekes pranešdavo per garsiakalbį. Tuo metu į Seinų gatves išriedėjo automobilis, kuris ne tik priekaboje gabeno akcijas pristatantį stendą, tačiau taip pat per garsiakalbį kvietė užsukti apsipirkti naujoje prekybos vietoje. Kai iki durų atvėrimo beliko kelios minutės, parkavimo aikštelė jau užsipildė, tiesa, automobilių su lietuviškais numeriais - vienetai.
Prekybos centro dydis yra panašus į mažesnės „Maximos“. Į parduotuvę pirkėjai įleidžiami po kelis - kad nebūtų grūsčių prie lentynų, o šone esančias kasas jau užpildė pirmieji pirkėjai.
Kainų palyginimas ("Stokrotka" vs. "Barbora"):
| Produktas | "Stokrotka" (Lenkija) | "Barbora" (Lietuva) |
|---|---|---|
| Mandarinai (1 kg, su nuolaida) | 1,17 euro | 0,99 euro |
| Citrinų (1 kg, su nuolaida) | 1,4 euro | 1,19 euro |
| Bananai (1 kg, su nuolaida) | 0,58 euro | 0,79 euro |
| Kiaulienos sprandinė (1 kg) | 3,04 euro | 5,79 euro |
| Kilogramą viščiukų ketvirčių | 0,7 euro | beveik 2 eurus |
| "Magnum" ledų indelis | 4,22 euro | 3,29 euro |
Suvalkai: populiari apsipirkimo vieta
Kalbant, kad didysis apsipirkimo Lenkijoje bumas jau praeina, bet pasižvalgius prie Suvalkų parduotuvių taip neatrodo. Čia stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų kas antras lengvasis automobilis - su lietuviškais numeriais. Ir nors mūsų kol kas laikinasis premjeras Andrius Kubilius teigia, kad greitai išvis neapsimokės važiuoti apsipirkti į Lenkiją, atrodo, kad tokie laikai ateis dar negreitai. Tiesa, kuro kainos jau supanašėjo.
Kelionė nuo Kauno iki Suvalkų važiuojant laikantis taisyklių užims kiek daugiau nei pusantros valandos. Nors kelyje daug krovininių automobilių, vairuotojai, važiuojantys lėčiau, mandagiai pasitraukia praleisdami skubančiuosius. Pasitaiko ir tokių, kurie lekia kaip be galvos, tačiau kelias nėra labai avaringas. Daugeliui dar kyla klausimas - kur keisti litus į zlotus? Kaune, „Snoro“ banke, tą dieną zlotas kainavo 83 centus, o „Kaufland‘o“ parduotuvėje esančiame valiutos kioske - 81 centą. Galima ir visai apseiti be zlotų - didžiuosiuose prekybos centruose atsiskaityti galima kreditine kortele.
Šis prekybos centras panašus į mūsiškius, tik gal kiek ankštesnis. Tai turbūt dėl to, kad „litvinams“ būtų prikrauta kuo daugiau prekių. Aišku, lenkai, tai sakydami, mus gal ir nori pašiepti, tačiau ir patys prieš keletą metų lėkė į Lietuvą ieškoti pigesnių prekių. Dabar išpuiko ir tai užmiršo. O ko neužmiršti, jei lietuviai - ir ne tik jie, bet ir čekai, vokiečiai - šluoja lenkiškas prekes ir taip leidžia lenkams būti turtingesnems.
Štai statistika skelbia, kad per dešimtmetį Lenkijoje mėsos suvartojimas per metus kiekvienam gyventojui padidėjo nuo 62 iki 72 kilogramų. Tad štai bent jau dalį iš tų dešimties kilogramų nuperkame mes. Aišku, gal mes ir skriaudžiame savo šalies biudžetą, bet užtat gelbstim kiekvienas savo šeimos piniginę. Ir už tai ačiū protingai lenkų vyriausybei.
Prieš įeinant į Lenkijos parduotuvę, būtų gerai apsilankyti pas psichologą, kad jis patartų kaip vaikščiojant ten, kur tiek daug pigių prekių, nesusirgti apsipirkimo liga. Tad geriausia susirašyti ant popieriuko, ko reikia, ir ieškoti tik tų prekių. Tada kelionė į Lenkiją atsipirks su kaupu. Verta pirkti kiaulieną ir jos gaminius.
Jeigu norite, kad kaimynai užsičiauptų, jiems galite pasakyti tokį sakinį: „Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos duomenimis, 90 procentų mūsų šalyje parduodamų mėsos produktų yra pagaminti iš atvežtinės mėsos“.
Pavyzdinės kainos "Kaufland" parduotuvėje:
- Sprandinė: 11 litų
- Šoninė: 11 litų
- Išpjova: 16 litų
- Antiena: 10,5 lito
- Karališkosios krevetės: 22,6 lito
- 100 procentų obuolių sultys (1 litras): 1,40 lito
- 100 procentų apelsinų sultys (1 litras): 1,36 lito
- Vaisių nektaras (2 litrai): 3,22 lito
- Vanduo (12 litrų): 3,5 litų
- Lydyti sūreliai (100 gramų): 1,12 lito
- Pienas (1 litras, 3,2 procento): 56 centai
- Varškė (1 kilogramas): 6,47 lito
- Jogurto indelis: 1,2 lito
Praktiniai patarimai keliaujantiems apsipirkti į Lenkiją
- Kelionės planavimas: Jei galite, vykite į Lenkiją ne savaitgalį, o darbo dienomis.
- Valiuta: Palyginkite valiutos kursus skirtingose vietose ir pasirinkite palankiausią.
- Atsiskaitymas: Jei įmanoma, atsiskaitinėkite grynaisiais zlotais, nes kursas gali būti palankesnis.
- Prekių sąrašas: Susidarykite prekių sąrašą, kad išvengtumėte impulsyvių pirkinių.
- Automobilis: Pasirūpinkite pilnu degalų baku, nes kuro kainos pasienyje gali būti panašios kaip Lietuvoje.
- Pavežėjai: Apsvarstykite galimybę naudotis pavežėjų paslaugomis, ypač jei neturite savo transporto.
- Draugai ir giminaičiai: Kooperuokitės su draugais ar giminaičiais ir pirkite reikalingas prekes kartu.
- Vaistai: Pasinaudokite galimybe įsigyti vaistų, jei turite receptų.
- Pramogos: Sujunkite apsipirkimą su pramogomis, aplankykite Augustavą, Suvalkus ar kitus lankytinus objektus.
- Vietiniai: Domėkitės vietinėmis naujienomis ir aktualijomis, kad geriau orientuotumėtės apsipirkimo vietose.
Džiugina ir kainos, ir kokybė Vilnietė Dalia apsipirkti į Suvalkus važiuoja jau beveik du dešimtmečius. Į Lenkiją ji su vyru stengiasi nuvykti kartą per mėnesį, tiesa, žiemą tai daro atsižvelgdami į oro sąlygas. Paprastai į Lenkiją nuvykusi šeima į zlotus išsikeičia 200-250 eurų. Už šią sumą Lenkijoje nupirktų maisto produktų keturių asmenų šeimai užtenka mėnesiui. „Turiu pasakyti, kad maistas ten ne tik pigesnis, bet dar ir skanesnis. Kokybė tikrai gera, o produktų galima rasti ir tokių, kurių Lietuvoje mes neturime. Kalbant apie mėsos kainas, brangiausias yra labai skanus saliamis su prieskoninėmis žolelėmis, kurio kilogramas kainuoja 8 eurus. Lenkijoje perkame ir ilgesnio galiojimo pieną. Kartą pavaišinau juo kaimynę, gyrė, kad labai skanus. Į kokybę ten žiūrima rimtai“, - sakė Dalia. Įprasta vienos pieno pakuotės kaina Suvalkuose - 40 centų, tačiau akcijos metu galima nusipirkti ir už 25 centus. Lietuvoje sviesto kaina dažnai siekia 2 eurus ar daugiau, Suvalkuose Dalia sviestą perka už 80 centų.
Prieš kelionę į Suvalkus vilnietė visada peržiūri vietinių parduotuvių reklaminius leidinius ir suplanuoja kokius produktus, kurioje parduotuvėje geriau įsigyti. Moters vyras dirba statybų srityje, todėl reikalingiems apdailos ir įrengimo darbams medžiagas taip pat veža iš Lenkijos. Pavyzdžiui, laminuotas grindis, duris, vonios įrangą. „Ten dažniausiai viskas yra pilnai sukomplektuota. Pavyzdžiui, vonios kriauklės komplekte būna net sifonas pridėtas, o pas mus už viską reikia atskirai mokėti. Lenkijoje dažnai perkame ir drabužius, avalynę. Vien dėl batų tikrai nevažiuojame, tačiau jei jau atvykstame, visada užeiname į turgų apsidairyti. Ir žinoma, vaistai. Net kaimynai, gavę gydytojo receptą, klausia, ar neplanuoju važiuoti į Lenkiją“, - pasakojo moteris.