Šiandien visiems įdomu palyginti pasaulio valstybių pragyvenimo lygius, infliacijas, korupcijas ir panašiai. Tada lengviau suprasti, kokie esame - geresni, blogesni, daugiau ar mažiau panašūs į kaimynus ir tolimus kraštus. Praeitą savaitę “The Economist” paskelbė dar vieną įdomų pasaulio šalių reitingą - kiek kas valgo mėsos ir jos produktų.
Tyrimą atliko Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacija. Statistika apima 177 pasaulio šalis, taigi, beveik visą pasaulį. Tai įdomu ne šiaip sau, nes gali pašnibždėti sprendimus žemės ūkiui, maisto pramonei, sveikatos apsaugai, galiausiai - užsienio politikai, nes prekyba maisto produktais ir jų žaliava yra svarbi užsienio prekybos komponentė.
Pažvelgus į tyrimo rezultatus, galima teigti, kad vegetarai pralaimi - žmonės niekaip negali apsieiti be mėsos, mėsos valgytojų nesulaikomai daugėja. Prieš penkiasdešimt metų suvalgydavome 70 mln. tonų mėsos per metus, 2007 metais (o tų metų duomenys ir skelbiami) beveik keturis kartus daugiau. Pasikeitė ir skonis.
Prieš pusė amžiaus jautiena ir veršiena sudarė apie 40 procento visos mėsos, šiandien jai tenka tik 23 procentai. Dažniausiai pasirenkamas gyvūnas suvalgymui - kiaulė, sudaranti daugiau kaip trečdalį suvalgomos mėsos. Keliasdešimt tūkstančių kiaulių kasdien virsta mūsų maistu - nuo ausų prie alaus iki įmantriai paruoštų kumpių. Kiaulė ir Lietuvoje nenugalima.
Didžiausi mėsos valgytojai pasaulyje
Nors sparčiausiai augantis mėsos vartotojų regionas yra Kinija, vis tik didžiausi mėsėdžiai tebėra Europoje. Pagal bendrą mėsos suvartojimą pasaulyje, skaičiuojant vienam gyventojui pirmauja… Liuksemburgas. Statistinis biurgeris čia suvalgo mėsos beveik keturios kartus daugiau už pasaulio vidurkį. Matyt hamburgerius teks pervadinti liuksemburgeriais. Liuksemburgiečiai yra antri pasaulyje pagal jautienos suvartojimą, nusileisdami tik argentiniečiams. Pastarieji gi yra vieni didžiausių pasaulyje jautienos tiekėjų.
Didžiausių pasaulio mėsos valgytojų penketuką be liuksemburgiečių sudaro amerikiečiai, australai, naujazelandiečiai ir ispanai. Didžiausi kiaulienos fanai - austrai. Statistinis austras per metus pasiunčia į savo skrandį 66 kilogramus kiaulienos, nukonkuruodami serbus, ispanus ir vokiečius. Lentelės apačioje - Indija, Bangladešas ir Afrikos šalys.
Situacija Lietuvoje
Nenustebinsiu pasakydamas, kad lietuviai yra visai neblogi mėsėdžiai - esame 36-ti pasaulyje. Lietuvis per metus suvalgo 77 kilogramus mėsos, o tai dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis. Dažnai verkšlename, kad gyvename blogiau už kaimynus. Pradžiuginsiu. Pagal mėsos valgymą kaimynus lenkiame. Lenkai sąraše 38-ti, baltarusiai - 43-ti, latviai - 55-ti, rusai - 56-ti.
Kadangi švenčiame narystės Europos Sąjungoje metines ir minime visokių pavidalų Europos dienas, verta pastebėti, kad Europos Sąjungos šalys yra garbingos mėsos valgytojos. Mažiausiai Europos Sąjungoje mėsos valgančios šalys - Estija ir Slovakija užima atitinkamai 59 ir 60 vietas, tad visa ES yra pirmame pasaulio trečdalyje. Ne vienos ES šalies nėra šalių-vegetarių tarpe.
Analizuojant skaičius galima prieiti prie išvados, kad mėsos vartojimas sveikatai tikrai nekenkia, sveikatą, matyt, užtikrina ne mėsos ar daržovių kiekis, o gerai ar blogai organizuota sveikatos apsauga. Mėsos daugiausiai valgo turtingesnės bendruomenės, galinčios sau leisti įvairesnį maistą. Tad, kaip bebūtų liūdna, tenka konstatuoti, kad kuo storesnė piniginė, tuo ir mėsytės labiau norisi.
Auganti augalinio maisto populiarumas
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis daugiau žmonių nusprendžią į savo racioną įtraukti daugiau augalinio maisto, o suvartojamą gyvūninės kilmės produktų kiekį - mažinti. Rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ duomenimis, Vakarų Europos gyventojai augalinio pieno produktams bei mėsos ar žuvies pakaitalams per metus išleidžia daugiau nei 6 mlrd. eurų. Svarbu pastebėti ir tai, kad šis skaičius kasmet vis auga - augaline mityba žmonės žavisi vis labiau, o priežasčių tam atranda įvairių.
Vien augaliniams pieno produktams (neskaičiuojant mėsos ar jūrų gėrybių pakaitalų) Lietuvos gyventojai pernai išleido 7,5 mln. eurų. „2021 m. vienas gyventojas Lietuvoje augaliniams pieno produktams per metus išleido 2,7 eur. Bet svarbiau šiuo atveju yra tai, kad tos išlaidos nuolat auga - nuo 0,8 Eur gyventojui 2017 m. iki, kaip prognozuojama, 7,7 Eur gyventojui 2027 m., - duomenimis dalinasi „Euromonitor International“ vyr. komunikacijos vadybininkė Lina Sidorenkė. - Išlaidos augaliniams pieno produktams Lietuvoje pastaruosius penkerius metus kasmet augo po maždaug 30 proc. ir, prognozuojama, augs apie 20 proc. kasmet per ateinančius penkerius metus.“
Mėsos suvartojimas viršija rekomendacijas
Remiantis Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita, perėjimas nuo mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų prie augalinės mitybos gali padėti sumažinti išmetamo CO2 kiekį, sušvelninti klimato kaitą bei gerinti žmonių sveikatą. Organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė pastebi, kad vegetarų ar veganų kiekis pasaulyje išlieka stabilus, tačiau vis sparčiau daugėja asmenų, apsisprendžiančių mažinti gyvūninių produktų suvartojimą. Pasak „Delfi“ pašnekovės, dauguma tai daro dėl sveikatos priežasčių, kiti - dėl gyvūnų gerovės ar aplinkosauginių motyvų.
Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi rekomenduojamą gyvulinių produktų suvartojimo normą vienam gyventojui per metus, o Lietuvą tą skaičių viršiją trimis kartais. Meda Šermukšnė teigia, kad tai sąlygoja įvairių ligų (kraujagyslių, širdies, onkologinių) atsiradimą.
Tačiau žmonės supranta vaisių ir daržovių vartojimo naudą, supranta, kad jų į racioną reikia įtraukti daugiau. Tada pastebi gerus pokyčius: lengvumas pavalgius, trumpesnis ir lengvesnis virškinimas. Yra pavyzdžių, kad taip žmonės išsigydo ir įvairias odos ligas ar net diabetą.
Augalinio maisto prieinamumas ir kaina
Vis dėlto „Gyvi gali“ vadovė išskiria keletą problemų, su kuriomis susiduria augaline mityba susidomėję lietuviai. Pirmiausia, augalinio maisto prieinamumas, palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra labai mažas, teigia ji. „Daugumoje Lietuvos restoranų augalinių patiekalų arba net nėra, arba jie turi būti adaptuojami, gaminami pagal specialų užsakymą, arba meniu būna, pavyzdžiui, tik salotos. Šiuo metu, kai visame pasaulyje yra didelis įvairių augalinių produktų pasirinkimas, paprastos salotos jau nebėra patrauklus patiekalas žmonėms, norintiems savo racione turėti daugiau augalinių produktų“, - sako pašnekovė.
Kita, ir turbūt reikšmingiausia problema, su kuria susiduria lietuviai - tokių produktų kaina. Tiek restoranuose, tiek prekybos vietose augalinių produktų pasiūla yra maža, o kainos - vartotojams sunkiai prieinamos, pabrėžia M. Šermukšnė. Tai atbaido daugelį, nes už tą pačią sumą būtų galima įsigyti didesnį kiekį gyvulinės kilmės produktų.
Sunkiai prieinamoms augalinių produktų kainoms įtakos turi keli veiksniai, pastebi pašnekovė. Visų pirma, tokių produktų paklausa Lietuvoje dar yra ganėtinai maža, todėl kaina yra atitinkamai didesnė nei šalyse, darančiose daugiau užsakymų. Be to, gyvūnų augintojų galimybės gauti įvairias subsidijas yra žymiai didesnės, pabrėžia M. Šermukšnė.
„Tai yra labai nelogiška. Užauginti karvę ar kiaulę reikia įvairiausių resursų: daug vandens, žemės plotų, pašaro. Tačiau gyvulininkystė gauną įvairiausią paramą iš valstybės ir Europos Sąjungos. Tai padeda gaminį padaryti nebe prabangos preke, kai augalinis maistas, deja, tokių galimybių neturi“, - sako pašnekovė. Jos teigimu, dėl didelės paklausos iš vartotojų, gyvulininkystė subsidijuojama beveik visame pasaulyje.
„Gyvulinės kilmės produktai kol kas labai paklausūs, o valstybės nori sudaryti sąlygas žmonėms juos lengvai įsigyti. Tačiau aš neabejoju, kad tai greitai keisis, - tvirtina „Gyvi gali“ vadovė. - Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje (ES) yra išleistos įvairios tvarumo politikos direktyvos, bet matome, kaip gyvulininkystės sektorius su jomis prasilenkia. ES subsidijuoja industriją, kuri yra be galo tarši. Todėl neabejoju, kad ateityje tai pasikeis.“
Ir išties, gyvulininkystė yra viena taršiausių industrijų pasaulyje. Vien ji šiuo metu išmeta apie 14,5 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nors šis skaičius gąsdina, bet padėtis dar gali tik blogėti, nes turtėjančiose šalyse žmonės gyvulinės kilmės produktų valgo vis daugiau. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2030 m. pasaulyje bus suvartojama 14 proc. daugiau mėsos. Tai reiškia, kad dar labiau didės ganyklų ir pašarinių kultūrų paklausa, todėl bus sparčiau kertami miškai bei didės klimato problemos.
Subalansuota mityba
Savo ruožtu M. Šermukšnė pastebi, kad nuo vaikystės esame pratinami manyti, jog mėsa yra neatskiriama mitybos raciono dalis. Tačiau, pasak jos, PSO bei įvairūs dietologai jau seniai teigia, kad subalansuota augalinė mityba gali būti naudinga įvairiais gyvenimo tarpsniais - ji tinkama ir nėščiosioms, ir vaikams, ir senjorams.
Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad augalinė mityba nebūtinai yra tolygu sveikai mitybai: „Yra įvairių produktų, kurie yra stipriai perdirbti. Taip pat bulvių traškučiai, saldieji gėrimai - juos irgi galime laikyti veganiškais ar augaliniais, bet tai nereiškia, kad toks maistas yra sveikas.“
„Gyvi gali“ vadovė pataria stengtis valgyti kuo įvairesnį augalinį maistą, nepamiršti įvairių kruopų bei ankštinių daržovių. „Be abejo, paranku atlikti ir kraujo tyrimus - tai rekomenduojama ne tik veganams ar vegetarams, bet visiems. Matyt, kad eilės poliklinikose ir ligoninėse susidaro ne tik dėl nusilpusių veganų. Į savo mitybą kreipti dėmesį yra svarbu visiems“, - sako M. Šermukšnė.
Jautienos suvartojimo tendencijos Izraelyje
Izraelis yra auganti rinka, kuri vis labiau priklauso nuo importo, o tai atitinkamai parodė tendenciją didinti atšaldytos mėsos dalį. Per pastarąjį dešimtmetį bendras suvartojamos jautienos kiekis išaugo nuo 111 000 tonų 2015 m. iki 176 000 tonų 2023 m., o didžiausias kiekis buvo stebimas 2022 m. Šis vartojimas išaugo dėl didesnio gyventojų skaičiaus ir didesnio vartojimo, tenkančio vienam gyventojui. Išnagrinėtu laikotarpiu jis padidėjo 35 proc. - nuo mažiau nei 15 kg 2015 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamento (USDA) 2021 m.
| Metai | Suvartojamos jautienos kiekis (tonos) | Vartojimas vienam gyventojui (kg) |
|---|---|---|
| 2015 | 111,000 | Mažiau nei 15 |
| 2023 | 176,000 | N/A |