Ant maisto produktų pakuočių visada galima rasti vartotojui naudingos informacijos: ne tik pavadinimą, iliustraciją, serviravimo pavyzdžius, bet ir sudėtį, alergenus bei tinkamumo vartoti terminą. Beje, ant kai kurių pakuočių galite rasti ir specialius kokybės ženklus, kurie vartotojams ne visada yra pažįstami. Tad šiame tekste apžvelgiama, ką jie nurodo, kaip jie suteikiami ir ar galima jais pasitikėti.
Kokybės ženklas ant pakuočių tai nėra tiesiog gamintojo sugalvotas lipdukas, kuris išryškina vieną ar kitą produkto savybę ar išskirtinumą. Paprastai tai yra pačių gamintojų sprendimas puoselėti aukštą savo gaminių kokybę, įrodyti ją nepriklausomose laboratorijose ir informuoti apie tai pirkėjus su specialiu žymėjimu.
Europos Sąjungos reikalavimai maisto produktams
Visi ES šalyse parduodami fasuoti maisto produktai turi turėti pavadinimą, sudėtį, alergenus, galiojimo datą, kilmės šalį, kiekį, gamintojo ar importuotojo pavadinimą bei adresą, laikymo ir/arba vartojimo sąlygas, jei reikia - ir vartojimo instrukcijas. Toks aiškus ir neklaidinantis informacijos pateikimas yra reglamentuotas Europos Sąjungos teisės aktų.
Išvykus už Europos Sąjungos ribų, maisto produktų pasirinkimas gali tapti kiek sudėtingesnis. Pavyzdžiui, margarinas gali būti pardavinėjamas su tokiais pavadinimais kaip „Negaliu patikėti, kad čia ne sviestas“, „Ar tai galėtų būti sviestas?“, „Sviesto skonis“ ir pan. Mums tai atrodo labai neįprasta, nes ES šalyse tokie pavadinimai yra identifikuojami kaip pirkėjų klaidinimas ir yra draudžiami.
Kokybės ženklinimas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje naudojamus kokybės ženklus galima suskirstyti į dvi grupes: nacionaliniai, kurių naudojimą prižiūri Žemės ūkio ministerija, bei nepriklausomų kokybės tyrimų laboratorijų suteikiami kokybės ženklai.
Nacionalinė maisto kokybės sistema Lietuvoje išduoda du nacionalinius kokybės ženklus: „Kokybė“ ir „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Abiem atvejais kokybės ženklus turi patvirtinti trečioji šalis - tai reiškia, kad produktų gamintojai negali savarankiškai sugalvoti ir ant pakuotės uždėti savo kokybės ženklo, nes tai būtų šališkas sprendimas ir klaidinanti informacija.
Vis dėlto, egzistuoja ir dar viena ženklų rūšis, kurią gamintojai iš tiesų dažnai tiesiog susigalvoja patys, arba nusiperka konkursuose: tai įvairūs apdovanojimai, medaliai ar kitokie titulai. Bet svarbu suprasti, kad ant pakuotės esantys medaliai ar „100% kokybė“ užrašai nėra oficialūs kokybės ženklai, kuriuos prižiūrėtų nepriklausomi atstovai, todėl tai nėra kokybės garantas pirkėjui.
Nacionalinė maisto kokybės sistema
Natalija Guseva iš Žemės ūkio ministerijos pasakoja, kad pirkėjas, pasirinkęs produktą, paženklintą vienu iš Nacionalinės maisto kokybės sistemos ženklų, gali būti tikras, kad prekė atitinka šiam ženklui keliamus kokybės reikalavimus. Be to, tai ir patvirtinimas, kad prekė yra patikrinta, o jos kokybė nuolat prižiūrima akredituotos sertifikavimo įstaigos.
„Nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimai viršija įprastinei produkcijai taikomus kokybės reikalavimus. Šie reikalavimai buvo aptarti nacionaliniu lygmeniu ir notifikuoti Europos Komisijai siekiant identifikuoti geriausius pasiekiamus gamybos būdus, leidžiančius pagerinti gaminamos produkcijos kokybę mažinant poveikį aplinkai ir atsižvelgiant į gyvūnų gerovę“, - sako N. Guseva.
Nacionaliniais maisto kokybės ženklais pažymėti produktai pasižymi natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimo aspektais. Jų gamybos procese ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas, įgyvendinami paukščių auginimo be antibiotikų reikalavimai. Auginant augalus naudojamas tik minimalus trąšų kiekis, kuris apskaičiuojamas pagal dirvos tyrimo rezultatus bei maisto medžiagų balansus.
„Eurofins“ kokybės ženklas
Lietuvoje galima rasti maisto produktų, pažymėtų ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais kokybės ženklais. Vienas iš jų - „Eurofins“ kokybės ženklas.
„Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento atstovo Karolis Lebednikas sako, kad juo žymimi maisto produktai, kurie reguliariai tikrinami „Eurofins“ laboratorijose, taip kontroliuojant ir užtikrinant aukštą kokybę.
K. Lebednikas atkreipia dėmesį, jog „Lidl“ vidiniai kokybės reikalavimai yra vieni reikliausių rinkoje, ir dažnai griežtesni už nacionalinius ar ES reglamentus ir reikalavimus: „Tokią kartelę sąmoningai nusistatėme patys, siekdami savo pirkėjams užtikrinti aukštą gaminių kokybę ir bekompromisę sauga. Tą padaryti padeda nepriklausomos „Eurofins“ laboratorijos.“
Lietuvoje galima rasti „Eurofins“ kokybės ženklu pažymėtų pieno, mėsos, žuvies produktų. Nuo vasario mėnesio šį kokybės ženklą gavo ir Lietuvoje, mėsos perdirbimo įmonėse „Nematekas“, „Krekenava“ bei „Samsonas“ gaminami „Lidl“ privataus prekės ženklo „Baroni“ ir „Pikok“ mėsos gaminiai.
„Eurofins“ - maisto, farmacijos produktų ir aplinkos tyrimų lyderis. Jų laboratorijose atliekami mikrobiologiniai vandens, maisto, žemės ūkio (grūdai ir grūdų produktai, kombinuotieji pašarai ir žaliavos jų gamyba, aliejinės sėklos) tyrimai. Jose kasmet atliekama daugiau nei 360 mln.
Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba pažymi, kad mėsos gaminiai skirstomi į rūšis (aukščiausią, pirmą ir antrą) pagal gamybai naudojamų žaliavų kokybę, jų mitybinę vertę. Toks mėsos gaminių skirstymas sudaro galimybę vartotojams paprasčiau pasirinkti mėsos gaminius pagal savo poreikius. Aukščiausios rūšies produktai turi būti gaminami tik iš mėsos. Jų gamyboje neleidžiama naudoti kraujo (išskyrus kraujines ir subproduktų dešras), baltyminių mėsos pakaitalų, maisto užpildų bei jau minėtos mechaniškai atskirtos mėsos.
Mechaniškai atskirtos mėsos neleidžiama naudoti aukščiausios rūšies produktų gamyboje. Kitaip tariant - MAM yra pigesnė mėsos versija, kuri gaunama žemo ar aukšto slėgio presais nuėmus ją nuo kaulų ar išpjausčius skerdenas. MAM gamybos proceso metu suardoma skaidulų struktūra, nustatomas didesnis nei smulkintoje mėsoje kalcio kiekis, todėl iš tokios mėsos pagaminti arba jos sudėtyje turintys produktai yra laikomi prastesnės kokybės.
Svetimkūniai maisto produktuose
Ne kartą spaudoje ar socialiniuose tinkluose esame matę įvairiausių nuotraukų bei komentarų apie maisto produktuose rastus svetimkūnius. Nuo gyvūnų pėdsakų iki plastiko gabalėlių - šie produktuose randami objektai kaitina ne tik visuomenę.
„Lidl Lietuva“ užsakymu įmonės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis respondentų teigia bent kartą maisto produktuose radę svetimkūnių. Tarp dažniausiai pasitaikiusių radinių įvardijami įvairūs nevalgomi produktai (pvz. sąvaržėlės, plaukai).
„Pavyzdžiui kiekvienas „Lidl“ privačių prekių ženklų produktų tiekėjas privalo atitikti visame pasaulyje galiojančio Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo (BRC) standarto kriterijus, pripažintos sertifikavimo įstaigos „International Featured Standard“ (IFS) standarto arba kitus atitinkamus kriterijus.
Minėtos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojams kokybės ženklinimas itin aktualus, renkantis šviežią mėsą ir jos gaminius, taip pat žuvį ir jos produktams. Toliau apklausoje rikiuojasi pieno produktai bei vaikiškos prekės.
Pasak „Lidl Lietuva“ atstovo, tai yra itin aukštas produkto įvertinimas, kuris, visų pirma, yra naudingas pirkėjui, nes siekdami užtikrinti reikalavimų laikymąsi yra reguliariai atliekami tiekėjų auditai, tuo pačiu peržiūrima ir svetimkūnių valdymo procesų efektyvumas (pvz. „Džiaugiamės, kad mūsų klientai gali įsigyti aukščiausios kokybės mėsos gaminių, kurių gretos lentynose plečiasi.