Pastaruoju metu per radiją girdėjau labai daug mėsininko UAB „Samsonas“ reklamos, kur jie teigia, kad visi jų gaminiai „SĄŽININGAI IŠ MĖSOS“.
Vartotojų atsiliepimai apie „Samsonas“ produkciją
Ikrauk.lt skaitytojas Tomas Murilauskas nori įspėti vartotojus ir atkreipti atsakingųjų tarnybų dėmesį į prekybos centruose parduodamus maisto produktus.
Nesu tų visokių dešrelių gerbėjas, bet kartais nusiperku. Ir šį kartą nusipirkau - to paties „Samsono“ Hot dog dešreles. Ant etiketės perskaičiau: „SAMSONAS VISADA AUKŠČIAUSIA RŪŠIS“ ir nusipirkau.
Namuose jau verdant dešreles, žmona sako „Kodėl nepirkai aukščiausios rūšies?“ Pasižiūrime, o gi tikrai - dešrelės PIRMOS RŪŠIES!!! Ant etiketės parašyta, kad visada aukščiausia rūšis, o čia pat mažesnėm raidėm parašyta, jog pirmoji rūšis.
Jau beveik nesistebiu, nes juk mūsų šalyje visiems visus galima mulkinti. Jei kas ir pamatys, tai susimokės kokią kelių šimtų litų baudelę ir toliau mulkins...
Sudėtis kelia abejonių
Ką veikia maisto kontrolė ar vartotojų teisių apsauga, kai toks gamintojas laisvai sau per radiją trimituoja „SĄŽININGAI IŠ MĖSOS“? O kur gi ta mėsa? Skaitau sudėtį: „Mechaniškai atskirta kalakutiena, vištų, kiaulių odelės, vanduo, sojos baltymų izoliatas... “ Ar dar tęsti? MĖSOS NĖRA!!!
Ką reiškia „mechaniškai atskirta kalakutiena“? Įvedu i visagalį google... ir komentaras šokiruoja - po paukščių mėsos išpjaustinėjimo likę kaulai sumalami ir iš jų su presu išpaudžiama tyrelė...
Aš, kaip pirkėjas, esu tikrai pasipiktinęs. Kada gi Lietuvoje bus galima kalbėti tik tiesą, o ne skleisti kokią nori informaciją, kad tik pritrauktų pirkėją... Baisu... Tomas“
Finansiniai pažeidimai ir tyrimai
Teisiamųjų suole - keturi įmonės vadovai, įtariami organizavę nusikalstamą schemą. Padaryta žala valstybei siekia per 30 tūkst. eurų, o pasisavintų įmonės lėšų suma - beveik 175 tūkst.
Pareigūnų duomenimis, nusikalstamos schemos organizatoriai ir vykdytojai, kaip įtariama, buvo susiję giminystės ar bičiulystės ryšiais, visi dirbo toje pačioje mėsos perdirbimo bendrovėje.
Tačiau tyrimo laikotarpiu tarp įmonės vadovų vyko civiliniai ginčai dėl įmonės valdymo. Nors po teismų sprendimų vadovaujantieji asmenys vis pasikeisdavo, įtariama šešėlinė veikla nenutrūko ir buvo vykdoma tiek vieno, tiek kito vadovo.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje, Registrų centro duomenimis, "Samsoną" valdė daugiau kaip 30 akcininkų, iš kurių didžiausi - Alfredas Rimidis ir Henrikas Urbšta. Tačiau santykiai tarp vyrų buvo pašliję.
Įmonės prezidentas A.Rimidis generalinio direktoriaus ir maždaug pusės įmonės akcijų savininko H.Urbštos buvo nutaręs neįleisti į darbo vietą, esą šis galbūt klastojo dokumentus siekdamas apgaule neteisėtai perimti bendrovės valdymą.
Ne itin šnekus tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui buvo ir "Samsono" prezidentas. "Man skambino, kad kažkas atvyko, ir daugiau nieko nesakė. Laukiu skambučio", - tuomet sakė A.Rimidis.
Neteisėta: į nusikaltimą buvo įtraukta dešimtys perpardavinėtojų, kurie "Samsono" produkciją pardavinėjo be jokių dokumentų.
Dėl apgaulingos apskaitos atliekamame ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai Klaipėdoje ir Kaune regionuose atliko trylika kratų.
Didelės apimties turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo byloje pareigūnai nustatė nemažai įtariamųjų. Tai buvo toli gražu ne tik įmonės vadovai ir darbuotojai.
Skaičiuojama, kad, taip veikiant, galėjo būti neįtraukta į apskaitą per 38 tūkst. kg mėsos gaminių, kurių vertė galėjo siekti beveik 133 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau nei 30 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
- Užtruko: FNNT ikiteisminį tyrimą, susijusį su "Samsonu" pradėjo dar 2016 m.
- Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad į sumanytos ir galimai nusikalstamos veiklos schemą buvo įtraukti ne tik už gamybą, apskaitą ir pardavimą atsakingi įmonės darbuotojai.
Įtariama, kad schemoje taip pat dalyvavo ir šios įmonės pagamintais mėsos gaminiais prekiaujantys turgaus prekeiviai ir juridiniai asmenys. Įtariama, kad susitarta didelį kiekį virtų ir rūkytų dešrelių, kumpių ir kitą pagamintą produkciją parduoti be apskaitos dokumentų.
Jau vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo nustatyta, kad be apskaitos dokumentų mėsos gaminius įgiję ir jais prekiavę asmenys dėl nesumokėtų mokesčių valstybei padarė per 25 tūkst. eurų žalą, iš kurios didžioji dalis - per 17 tūkst.
Pareigūnai taip pat įtaria, kad į apskaitą neįtraukta mėsa galėjo būti parduodama asmenims, kurie ją perparduodavo taip pat be jokių apskaitos dokumentų, o gauti neoficialūs pinigai už šią produkciją galėjo būti pasisavinti.
Skaičiuojama, kad suma gali siekti daugiau nei 174 tūkst. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pateikti keturiolikai bendrovės darbuotojų ir 37 perpardavinėtojams.
Įmonės reputacija ir pelnas
Šiandienos verslininkai dažnai mini, kokia svarbi yra įmonės reputacija, kurios per dieną nesusigrąžinsi, jei vardas suterštas.
"Verslo žinios" skelbia, kad Kauno mėsos perdirbimo bendrovė "Samsonas" praėjusiais metais uždirbo beveik 276 tūkst. eurų grynojo pelno - 3,6 karto mažiau nei 2020 m. Bendrovė gavo apie 29 mln. eurų pajamų - 4,9 proc.
Tačiau 2020 m. spalį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė bendrovės skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) priimtą nutarimą dėl Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimo ir skirtą 1 tūkst. 2019 m.
Kiti gamintojai ir saugumo problemos
Prekybininkai ir kokybės tikrintojai nurodo ir įtarimų sukėlusių produktų gamintojus. VMVT informavo, kad daugiausia pranešimų apie nesaugų maistą 2024-2025 m. buvo dėl „Biovelos-Utenos mėsos“ produkcijos - iš viso devyni. VMVT išskyrė ir paukštienos produktus.
„Prekybos vietoms nurodoma viešai skelbti informaciją ir sudaryti sąlygas pirkėjams grąžinti nesaugius produktus.
Terpė: pasitaiko, kad žmogaus sveikatai pavojingų bakterijų randama kiaulienos farše. Viename iš pastarųjų pranešimų apie pavojingų bakterijų turinčią mėsą pabrėžiama, kad kiaulienos farše buvo patogeninių mikroorganizmų - salmonella spp. Kaip nurodo VMVT, jie gali sukelti per maistą plintančias ligas, pavyzdžiui, salmoneliozę.
Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai atsiranda po 12-72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują ir kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi.
Kiek anksčiau prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ prašė vartotojų grąžinti nesaugią šaltai rūkytą kiaulienos šoninę, pagamintą mėsos perdirbėjo „Biovelos-Utenos mėsos“. VMVT informavo, kad „Biovelos-Utenos mėsos“ pagamintą šaltai rūkytos kiaulienos šoninės partiją, kurios Nr.
„Siekdami užtikrinti aukščiausią produktų saugos lygį nuolat vykdome griežtus kokybės ir saugumo tyrimus savo įmonės laboratorijoje. Todėl norime patikslinti, kad galimą mikrobiologinę taršą nustatėme patys, vykdydami prevencinę patikrą.
Nelaukdami išsamesnių ir galutinių tyrimo rezultatų, nedelsdami inicijavome visos šių produktų partijos atšaukimą iš rinkos, spalio 18 d. Lietuvoje registruojami pavieniai listeriozės atvejai, tačiau asmenims, kurių silpnesnė imuninė sistema, taip pat pagyvenusiems, senyvo amžiaus žmonėms liga yra pavojinga.
Listeria monocytogenes bakterijų randama dirvožemyje, vandenyje, dumble, silose ir kt. Šios bakterijos yra gana atsparios išorinės aplinkos veiksniams. Jos gali daugintis 4-6 °C temperatūroje dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste. Aukštesnėje nei 62 °C temperatūroje žūva per pusvalandį. Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugelį organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs.
„Ar jūs esate tikri, kad „Biovela“ dominuoja?“ - paskambinus už kokybę atsakingos specialistės telefonu, klausė neprisistačiusi „Biovelos-Utenos mėsos“ atstovė, išgirdusi, kad, „Kauno dienos“ iš VMVT gautais duomenimis, 2024-2025 m.
„Bando išskirti vieną įmonę, kuri yra Lietuvoje žinoma ir didelė, ir rašo apie ją, nevertindami nei klausimo konteksto, nei kas ten yra paskelbta ir dar darydami tokias prielaidas, kad dominuoja. Aš dabar nežinau, neskaičiau tos statistikos. Paukštienos, pavyzdžiui, dešimt kartų buvo daugiau nesaugiuose sąrašuose, bet kažkodėl apie tai nerašo. Kai tomis pačiomis dienomis yra išleista šaltai rūkyta dešra su listerijomis, bet mažesnio gamintojo, niekas apie tai nerašo… Norėtųsi, kad paimtumėte visą statistiką, visą kontekstą.
„Kodėl nekalbama apie sūrius, apie daržoves, kurias žmonės valgo žalias ir neapdirbtas. Kokia rizika yra dėl šių produktų? Apie tai niekas nešneka, tik apie „Biovelą“. Jeigu atsiverstumėte europinius raštus, pamatytumėte, kiek per dieną yra paskelbiama tokių raštų. Tokie raštai skelbiami dėl kelių priežasčių - tai apsikeitimas žiniomis tarp kelių valstybių veterinarijos tarnybų, ta informacija viešinama visiškai kitokiu tikslu.
Kaip klientai reaguoja į raginimus grąžinti į parduotuvę įsigytus pavojingus produktus? Akcentas: G. Kitovė atkreipė dėmesį į gana neįprastą pirkėjų elgesį - pavojinga pripažintos produkcijos beveik negrąžina.
- Pirkėjai su pirkimo čekiu nurodytas prekes gali gražinti per keturiolika dienų į bet kurią parduotuvę.
- Tokie atvejai nedažni, tad konkrečių gamintojų nurodyti negalėtume.
Kai tik gauname pranešimą apie aptiktą galbūt nesaugų produktą, informaciją parduotuvėms išsiunčiame tą pačią dieną. Tokiu atveju prekės išimamos iš lentynų.