Lietuvoje kasmet širdies infarktu suserga 4500 žmonių. Tai sunki liga, tačiau visame pasaulyje daugybė sergančiųjų sugeba pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, tokiam ligoniui yra daugybė apribojimų, tačiau jų laikantis tikimybė jaustis gerai labai padidėja.

Kas yra miokardo infarktas?

Miokardo infarktas, dažnai vadinamas širdies priepuoliu, yra gyvybei pavojinga būklė, kai širdies raumens dalis negauna pakankamai deguonies dėl užsikimšusios vainikinės arterijos. Vainikinės arterijos tiekia kraują širdžiai, o jų užsikimšimas, dažniausiai dėl kraujo krešulio ar aterosklerozinių plokštelių, sukelia širdies raumens ląstelių žūtį. Miokardo infarktas dažniausiai pasitaiko vyresniems nei 40 metų žmonėms, ypač tiems, kurie turi širdies ligų rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis, rūkymas ar antsvoris. Tačiau jis gali ištikti ir jaunesnius asmenis, ypač esant genetiniam polinkiui ar nesveikam gyvenimo būdui.

Gera širdies būklė yra esminis mūsų sveikatos aspektas, visgi dažnai nepakankamai rūpinamės šiuo svarbiu organu. Viena iš didžiausių grėsmių širdžiai yra miokardo infarktas, dar kitaip žinomas kaip širdies infarktas arba širdies smūgis. Miokardo infarktas yra staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis (nekrozė) arba negrįžtamas pakenkimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Dažniausiai tai įvyksta dėl arterijos užsikimšimo trombu.

Miokardo infarkto tipai

Miokardo infarktas klasifikuojamas pagal keletą kriterijų, remiantis pažeisto širdies raumens dalies dydžiu, pažeidimo gyliu ir infarkto pasireiškimo būdu.

• Transmuralinis miokardo infarktas apima visus širdies raumens sluoksnius, nuo vidinio (endokardo) iki išorinio (epikardo) sluoksnio. Šis tipas dažniausiai pasireiškia kaip ūmus širdies smūgis su ryškiais simptomais, tokiais kaip stiprus krūtinės skausmas, dusulys, prakaitavimas.
• Subendokardinis miokardo infarktas paveikia tik vidinį širdies raumens sluoksnį - endokardą. Šis tipas dažnai būna mažiau pavojingas nei transmuralinis, tačiau jis vis tiek reikalauja skubios medicininės pagalbos.
• Tylusis infarktas arba besimptomis miokardo infarktas yra toks, kuris nepasireiškia aiškiais ar įprastais simptomais. Daugelis žmonių, ypač vyresnio amžiaus ar sergantys diabetu, gali nepajusti stipraus krūtinės skausmo ar kitų akivaizdžių simptomų. Vietoj to jie gali jausti nežymius diskomforto pojūčius, nuovargį arba lengvą dusulį, kuriuos dažnai ignoruoja.
• Ūminis miokardo infarktas yra būklė, kuri atsiranda staiga ir yra labai pavojinga. Šis infarktas dažniausiai susijęs su staigiu, visišku širdies kraujotakos sustojimu dėl arterijos užsikimšimo trombu.
• Pakartotinis miokardo infarktas įvyksta po to, kai žmogus jau yra patyręs vieną ar daugiau infarktų.
• Nespecifinis miokardo infarktas yra terminas, naudojamas apibūdinti atvejus, kai širdies smūgis netelpa į kitas aiškiai apibrėžtas kategorijas.

Kiekvienas miokardo infarkto atvejis reikalauja skirtingo požiūrio į diagnostiką ir gydymą. Todėl labai svarbu, kad asmuo kuo greičiau kreiptųsi į sveikatos priežiūros specialistus, jei įtaria infarktą, nepriklausomai nuo simptomų intensyvumo ar tipo.

Pagrindinės miokardo infarkto priežastys ir rizikos veiksniai

Miokardo infarktas dažniausiai išsivysto dėl vainikinių arterijų užsikimšimo, tačiau jį gali sukelti ir kitos priežastys. Pagrindinės infarkto priežastys yra aterosklerozė, aukštas kraujospūdis, rūkymas, diabetas, nutukimas ir nesveika mityba.

1. Aterosklerozė: Cholesterolio plokštelių kaupimasis vainikinėse arterijose susiaurina jų spindį, ribodamas kraujo tekėjimą.
2. Rūkymas ne tik tiesiogiai pažeidžia kraujagysles, bet ir skatina kraujo krešėjimą, todėl trombų susidarymo tikimybė yra didesnė.

Miokardo infarkto simptomai

Miokardo infarkto simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, tačiau dažniausiai jie yra intensyvūs ir reikalauja skubios pagalbos. Širdies infarkto požymiai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai pasireiškia stiprus skausmas krūtinės srityje, plintantis į rankas, nugarą, kaklą ar žandikaulį. Miokardo infarkto simptomai dažnai apima staigų oro trūkumą, prakaitavimą, širdies plakimo sutrikimus. Infarkto požymiai moterims ir vyrams kartais skiriasi. Infarkto požymiai vyrams paprastai yra labiau atpažįstami, tokie kaip stiprus krūtinės skausmas. Moterims gali pasireikšti labiau netipiniai infarkto požymiai, kurie yra sunkiau atpažįstami. Tačiau tai nereiškia, kad jie yra mažiau pavojingi.

• Krūtinės skausmas: Stiprus, spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinės centre ar kairėje pusėje, trunkantis ilgiau nei kelias minutes.
• Moterys, vyresnio amžiaus žmonės ar diabetu sergantys pacientai gali patirti netipinius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, virškinimo sutrikimai ar tiesiog bendras silpnumas be stipraus krūtinės skausmo.

Kaip Diagnozuojamas Miokardo Infarktas?

Miokardo infarktas diagnozuajmas ligoninėje, remiantis simptomais, medicinine istorija ir tyrimais.

• Jei jaučiate krūtinės skausmą, dusulį, šaltą prakaitą ar kitus infarkto simptomus, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (numeris Lietuvoje - 112).

Mitybos rekomendacijos po infarkto

Mityba yra labai svarbus dalykas ir sveikiems žmonėms, o sergantieji turi jai skirti ypač daug dėmesio. Dažnai infarktą lemia širdį maitinančių kraujagyslių aterosklerozė - susiaurėjimas. Kraujagyslė siaurėja jos viduje kaupiantis cholesteroliui.

Maisto produktai, kuriuos rekomenduojama valgyti daugiau:

• Vaisiai
• Daržovės
• Vynuogės
• Graikiniai riešutai
• Sojų pupelės
• Avinžirniai
• Žalieji žirneliai
• Artišokai
• Braškės
• Moliūgai
• Persikai
• Mangai
• Makadamijos riešutai
• Bulvės
• Kviečių sėlenos
• Žuvis
• Antioksidantai
• Vitaminas A
• Flavonoidai
• Augalinė ląsteliena
• Alyvuogių aliejus (saikingai)

Maisto produktai, kuriuos rekomenduojama valgyti mažiau arba atsisakyti:

• Mėsa
• Geležies papildai
• Prisotinti riebalai
• Produktai, turintys cholesterolio
• Kumpis
• Dešros ir dešrelės
• Transriebalai
• Margarinas
• Sviestas
• Kepti produktai
• Pienas
• Pieno produktai
• Alkoholis
• Baltasis cukrus
• Natris (pagrindinis šaltinis - druska)

Valgyti reikėtų mažais kiekiais ir dažniau, tačiau neriebų, nesūrų, nekeptą, lengvai virškinamą maistą. Maisto racioną turėtų sudaryti vaisiai, daržovės, kruopų patiekalai, neriebus pienas, miltiniai patiekalai, liesa jautiena, veršiena, paukštiena (be odelės). Venkite kiaulienos ir jos gaminių.

Todėl gyvulinių riebalų patartina vartoti kuo mažiau ar visai atsisakyti.

Gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit teigimu, lietuviai vartoja per daug sočiųjų riebalų ir per mažai daržovių, vaisių, kuriuose yra vitaminų.

„Žmonėms, besibaiminantiems širdies ir kraujagyslių ligų, nevertėtų atsisakyti mėsos, - teigia R. Petereit. - Raudonoji mėsa nėra tokia vertinga kaip paukštiena, kurioje gausu kokybiškų baltymų, B grupės vitaminų ir kai kurių mineralų, taip pat, joje itin mažas sočiųjų riebalų kiekis. Vištienoje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje, miokardo infarkto ir išeminės širdies ligos bei insulto riziką. Norintiems pagerinti širdies ir kraujagyslių veiklą, patariama rinktis vištienos krūtinėlę, kurioje beveik nėra riebalų, o baltymų aptinkama daugiau nei kitose paukščio dalyse.

Nors esant galimybėms geriau rinktis šviežią mėsą, dietologė teigia, kad naudingieji baltymai niekur nedings ir iš šaldytos mėsos.

Gydytojos teigimu, gerinant širdies veiklą, svarbiausia suvartoti reikiamą baltymų kiekį - 15 proc. visų dienos kalorijų. Kalbant apie paukštieną, vyrui per dieną patartina suvalgyti apie 120-150 g, moteriai - 90-100 g, o vaikui - 70-80 g mėsos. Per savaitę patartina mėsą valgyti 3-4 kartus. Nors paukštiena širdies veiklai naudinga, ji neturėtų tapti pagrindiniu ir vieninteliu produktu mityboje - į racioną reikėtų įtraukti ir kitų organizmui naudingų maisto produktų iš visų grupių.

Širdžiai naudinga ir labai svarbu vartoti angliavandenius, ypač neskaldytų grūdų duoną ir košes, pupeles bei ankštines daržoves, taip pat - per dieną ne mažiau 400 g šviežių daržovių ir vaisių.

R. Petereit atkreipia dėmesį, kad lietuviai linkę suvartoti per didelį kiekį druskos - vos 5 g leistiną dienos normą žmonės neretai viršija 2-3 kartus ar net daugiau.

Natris skatina skysčių susilaikymą, gali padidinti kraujo spaudimą bei neabejotinai prisideda prie širdies ligų rizikos padidėjimo, tad suvartojamą druskos kiekį reikėtų smarkiai sumažinti.

Vietoje jos patiekalų skonį pagardinti galima kitais natūraliais prieskoniais ar namų gamybos padažais, taip pat - vengti papildomai sūdyti jau pagamintą maistą, prieš tai jo net neparagavus.

Reikėtų rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos (rūkytus, sūdytus, konservuotus), o išsirinkus produktą, pasižiūrėti jo sudėtį, nurodytą ant pakuotės ir įvertinti druskos kiekį.

Pirminė prevencija. Praktiniai patarimai

• 1-2 kartus per savaitę valgyti riebios žuvies, pvz., sardinės, lašišos, šviežio tuno.
• Per dieną suvalgyti mažiausiai penkias vaisių ir daržovių porcijas.
• Sumažinti vartojamų riebalų kiekį, pvz., rinktis liesos mėsos rūšį ir neriebius pieno produktus, mažiau naudoti aliejaus ir kitų riebalų maisto ruošimui, mažiau valgyti kepto ir riebaus maisto, pvz., pyragų, sausainių, pyragaičių, pikantiškų užkandžių.
• Pasirinkti aliejų, turintį daug monosočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., alyvuogių, rapsų, graikinių riešutų, linų sėmenų aliejai.
• Sumažinti druskos vartojimą, papildomai nesūdyti valgant, gaminant maistą, vengti vytintos mėsos produktų, fermentinių sūrių ir kt.
• Valgyti daugiau krakmolingų maisto produktų, pvz., duonos, bulvių, makaronų, ryžių ir t. t.
• Saikingai vartoti alkoholį, pvz., 2-3 standartinius vnt. / per dieną moterims ir 3-4 standartinius vnt. / dieną vyrams.

Antrinė prevencija

Tyrimai rodo, kad mitybos rekomendacijos, kurios buvo skirtos pacientams, patyrusiems miokardo infarktą ir sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, turėjo svarbesnę reikšmę nei asmenims, kenčiantiems nuo dislipidemijos ar antsvorio. Sveikos mitybos patarimai pacientams, patyrusiems miokardo infarktą:

• Padidinti omega 3 riebalų rūgščių vartojimą su maisto produktais arba papildomai vartoti žuvų taukus (žr. lentelę).

Gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos

Mitybos patarimai turėtų būti teikiami kartu su kitas gyvenimo sritis siejančiais aspektais:

• fizinio aktyvumo skatinimas, pvz., suaugusieji turėtų atlikti vidutinio aktyvumo fizinius pratimus (greitas ėjimas ir pan.) ne mažiau kaip 30 min. 5 dienas per savaitę.

Kiti svarbūs patarimai po infarkto

Būtina žinoti, kad po infarkto labai reikalingas saiko jausmas. Jis privalomas įvairiose srityse - tiek judant, dirbant fizinį ar protinį darbą, tiek valgant.

Būtina save tausoti - nevaikščioti greitai, geriausias tempas - šiek tiek lėtesnis nei vidutinis. Ėjimas turi nesukelti krūtinės skausmo ar dusulio. Jį pajutus pravartu pailsėti, sustoti ar atsisėsti, jei reikia, padėti po liežuviu nitroglicerino tabletę ar papurkšti skysto aerozolio.

Rūkymas - dar viena blogybė, kurios, be jokios abejonės, reikia griežtai atsisakyti.

Psichologai teigia, kad, persirgus širdies infarktu, reikėtų pasistengti pernelyg nesijaudinti dėl ligos. Nevertėtų užsisklęsti savyje ir mąstyti tik apie galimus širdies skausmus. Kiekvienas nori jaustis reikalingas, todėl namiškiai turėtų stengtis pasiūlyti ligoniui kokios nors veiklos. Tik labai svarbu, kad ta veikla atitiktų ligonio jėgas ir nebūtų per sunki. Optimizmas ir užimtumas tikrai padeda sveikti ir gyventi laimingiau.

Ką dar galite padaryti?

• Reguliarūs kardio pratimai gali sustiprinti jūsų širdį. Fizinė veikla yra kone esminis širdies stiprinimo elementas po miokardo infarkto. Tai gali būti bėgimas, dviračio mynimas, plaukiojimas ar paprasčiausias vaikščiojimas.
• Palaikykite elektrolitų kiekį. Užsiimant aktyvia veikla išprakaituojama daugiau mineralų, ypač magnio ir kalio, todėl patariama vartoti papildomai gerti tirpius papildų gėrimus, turinčius didesnį elektrolitų kiekį.
• Nepamirškite žuvų taukų. Vartodami žuvų taukus galite sumažinti kraujo lipidų kiekį ir kraujospūdį, negana to jie teigiamai veikia širdies ritmą.
• Stebėkite kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Tiek kraujospūdžio, tiek cholesterolio reguliavimui galima pasitelkti tokias kasdienes ir nieko nekainuojančias priemones kaip lengva mankšta, mažai druskos turinti mityba. Taip pat patariama sąžiningai ir atsakingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus kraujospūdžio ir cholesterolio kontroliavimui.
• Venkite sočiųjų riebalų ir transriebalų. Į savo mitybą įtraukite daugiau vaisių ir daržovių, o vietoje raudonos mėsos rinkitės paukštieną arba žuvį. Sumažinkite pieno produktų, greito maisto, druskos ir cukraus vartojimą.

Miokardo infarkto poveikis kasdieniam gyvenimui

Miokardo infarktas gali turėti ilgalaikį poveikį fizinei ir emocinei sveikatai. Po infarkto daugelis žmonių jaučia nuovargį, sumažėjusį fizinį pajėgumą ar baimę dėl pakartotinio priepuolio. Norint prisitaikyti prie pokyčių, svarbu dalyvauti kardiologinėje reabilitacijoje, ieškoti artimųjų paramos ir, jei reikia, kreiptis į psichologą.

Infarkto pasekmės gali apimti širdies funkcijos pablogėjimą, fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimą ir psichologines problemas, tokias kaip depresija ar nerimas. Kai kuriais atvejais asmenys gali susidurti su ilgalaikėmis sveikatos problemomis, kurios paveikia jų gebėjimą dirbti ar vykdyti kasdieninę veiklą.

Reabilitacija po infarkto

Reabilitacija po infarkto yra esminė siekiant atkurti fizinę ir emocinę sveikatą. Tai apima fizinį aktyvumą, mitybos keitimą ir psichologinę pagalbą. Reguliarūs fiziniai pratimai, atliekami prižiūrint specialistams, gali padėti atstatyti širdies funkciją ir pagerinti bendrą sveikatą. Po infarkto labai svarbu keisti mitybą. Rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus suvartojimą, didinti vaisių, daržovių, grūdų ir liesos mėsos vartojimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Nedelsiant kreipkitės į skubiosios pagalbos skyrių.
• Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip mitybos koregavimas, fizinio aktyvumo didinimas ar streso mažinimas, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei.
• Venkite savarankiško vaistų, maisto papildų ar alternatyvių metodų vartojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga.
• Reguliariai konsultuokitės su gydytoju ar kardiologu, kad būtų stebima jūsų širdies būklė ir sudarytas individualus gydymo ar prevencijos planas.
• Taip pat galite apsvarstyti streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija ar lengvi fiziniai pratimai, tačiau jų taikymą būtina suderinti su specialistu.

Miokardo infarktas yra rimta širdies liga, tačiau ankstyvas simptomų atpažinimas, skubi medicininė pagalba ir tinkamas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti komplikacijas. Supratimas apie rizikos veiksnius, simptomus ir prevencijos priemones leidžia imtis veiksmų širdies sveikatai apsaugoti.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama 8 tūkst. miokardo infarkto atvejų, o kas antras žmogus nuo kraujotakos sistemos ligų miršta. Nors susirgimo riziką ypač padidina rūkymas ir neaktyvus gyvenimo būdas, vis dėlto didžiausia grėsmė kyla dėl nesveikos ir per riebios mitybos.

---