Renkantis mėsos produktus skirtingose prekybos vietose, pirkėjai neretai suklūsta, į kokias kategorijas yra skirstomi maisto gaminiai, be to, nežinoma, ką galime vadinti aukščiausios kokybės produktais. Tad belieka vartotojui išsirinkti, kurios rūšies gaminys atsidurs jo pirkinių krepšyje ir ant pusryčių ar pietų stalo.

Mėsos Gaminių Skirstymas Pagal Kokybę

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė Jurgita Savickaitė paaiškino, kokie yra pagrindiniai kokybės rodikliai. „Visi ūkio subjektai, tiekiantys mėsos gaminius į Lietuvos rinką, privalo laikytis Mėsos gaminių techninio reglamento reikalavimų. Minėtame reglamente mėsos gaminiai pagal kokybės rodiklius skirstomi į aukščiausios, pirmos ir antros rūšies mėsos gaminius.

Aukščiausiai rūšiai priskiriami mėsos gaminiai, kurių sudėtyje privalo būti ne mažesnis, nei nustatyta mėsos baltymų kiekis, ne didesni, nei nustatyta drėgnio, riebalų kiekiai, gamyboje nenaudojami baltyminiai mėsos pakaitalai, krakmolas, mechaniškai atskirta mėsa“, - aiškino pašnekovė.

I rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų. VMVT pateikia paprastą pavyzdį: aukščiausios rūšies virtoje dešroje riebalų negali būti daugiau kaip 22 proc., drėgmė neturi būti didesnė kaip 69 proc., o mėsos baltymų negali būti mažiau kaip 8 proc. II rūšies virta dešra gali būti labai riebi, nes riebalų kiekis neribojamas, drėgmė gali siekti 75 proc., o mėsos baltymų - tik 5 proc. Taip pat joje gali būti iki 2 proc.

Maistingiausia ir skaniausia yra pirmos kategorijos mėsa, kuri yra naudojama gaminant aukščiausios rūšies mėsos gaminius (dešras). Tokioje mėsoje yra 12-19 proc. riebalų. Jeigu riebalų kiekis būna per mažas arba per didelis, mėsa nėra tokia maistinga ir skani.

Tiesa, kai kurie gaminiai negali būti I ar II rūšies. Tarkim, virtos „Panerio“, pieniška, daktariška dešros, virtos pieniškos dešrelės, virtos rūkytos, karštai ar šaltai rūkytos dešros (servelatas) turi būti tik aukščiausios rūšies mėsos gaminiai.

Klastotės ir Kokybės Užtikrinimas

Nors, kaip teigė J. Savickaitė, pardavėjai, prieš pradėdami prekybą mėsos gaminiais, reikalauja visų būtinų dokumentų, kurie taptų kokybės garantu, visgi šiais metais neapsieita ir be klastočių, kuomet deklaruojama aukšta mėsos gaminio kokybė iš tiesų neatitiko keliamų reikalavimų. Tiesa, tokių pažeidimų VMVT specialistai Lietuvos rinkoje per šiuos metus užfiksavo vos keletą.

„Gamintojai ir pardavėjai atsako, kad parduodami mėsos gaminiai atitiktų rūšį, nurodytą ženklinimo etiketėje. Kad būtų užtikrinama parduodamų mėsos gaminių kokybę, pardavėjai, prieš pradėdami prekybą mėsos gaminiais, reikalauja iš gamintojų kokybę įrodančių dokumentų, periodiškai pas gamintojus atlieka auditus, pagal kontrolės programą mėsos gaminių laboratorinius tyrimus. VMVT, vykdydama valstybinę maisto kontrolę, taip pat ima mėginius iš rinkos dėl galimų mėsos gaminių klastočių. Laboratorinės kontrolės metu tikrinamas mėsos gaminių kokybinių rodiklių atitikimas ženklinimo etiketėje nurodytai rūšiai. Nustačius pažeidimus, gamintojams taikomos poveikio priemonės. 2020 metais atliekant valstybinę Lietuvos rinkoje buvo nustatyti 2 atvejai, kai aukščiausios rūšies virtų dešrų kokybiniai rodikliai neatitiko deklaruojamų“, - pabrėžė pašnekovė.

Dažniausi Klastojimo Būdai

Pasiteiravus, kokie gi yra dažniausi gamintojų, tiekėjų sukčiavimo būdai, siekiant parduoti vieną ar kitą produktą, VMVT atstovė tikina, kad tokių gudrybių yra ne viena.

„Produkto klastojimas gali būti vykdomas:

• atskiedžiant ingredientus: didelės vertės skystą ingredientą sumaišant su mažesnės vertės skystu ingredientu (pvz., alyvuogių aliejų sumaišant su menkesnės maistinės vertės ir (ar) prastesnės kokybės aliejumi; atskiedžiant didesniu kiekiu vandens ir kt.) ir to nepažymint ar netinkamai pažymint ženklinimo informacijoje ir (ar) ant pakuotės ir pan.;
• produkto sudedamąją dalį ar produkto dalį pakeičiant kita sudedamąja dalimi ar produktu: aukštesnės maistinės vertės ingredientą ar jo dalį pakeičiant kitu, menkesnės maistinės vertės ingredientu ar jo dalimi (pvz., į prieskonius įdedant įvairių priedų, tokių kaip krakmolas, miltai, dulkės, kreida, ar naudojant ne buivolių, o karvės pieną, gaminant sūrį mozzarella ir kt.) ir to nepažymint ar netinkamai pažymint ženklinimo informacijoje ir (ar) ant pakuotės ir pan.;
• slepiant (maskuojant) ingredientus: slepiant tam tikro ingrediento ar galutinio produkto kokybę įvairiomis priemonėmis (pvz., naudojant dažiklius šviežių vaisių trūkumams padengti ir kt.);
• naudojant nepatvirtintas, tam tikras produkto savybes sustiprinančias medžiagas: į produktą pridedant nežinomų ar nedeklaruojamų medžiagų, siekiant sustiprinti jo savybes ar pritaikyti nedeklaruojamą procesą. Pavyzdžiui, naudojant melaminą baltymų vertei padidinti, naudojant prieskonių dažus, priedus ar anglies monoksidą, siekiant ilgiau išlaikyti tuno šviežumą, taikant nedeklaruojamus švitinimo ar užšaldymo procesus;
• klaidingai ženklinant ir (ar) klaidingai žymint prekės ženklą: ženklinimo informacijoje ir (ar) ant produkto pakuotės pateikiant melagingą informaciją dėl produkto geografinės kilmės, rūšies ir (ar) pavadinimo, pagaminimo būdo, perdirbimo ar laikymo sąlygų, galiojimo termino, ingredientų masės, kiekio ar procentinio skaičiaus, neatitinkančio produkto sudėties ir kt.;
• taikant perdirbinėjimą (IPR): perdirbinėjant ar kopijuojant prekės ženklą, pakuotės koncepciją, receptą ar perdirbimo būdą;
• klastojant dokumentus: klastojant oficialius dokumentus, tokius kaip oficialūs pažymėjimai, sutartys, atitikties dokumentai ir kt. (pvz., klastojant ekologiškumą patvirtinančius dokumentus)“, - aiškino pašnekovė.

Maisto inspektoriai savo ruožtu pirkėjams primena, kad, kilus bet kokiam įtarimui, kad produktas gali būti suklastotas, rekomenduojama tokį gaminį nufotografuoti, taip pat ir jo etiketę, pakuotę, pirkimo čekį, o nusiskundimą užregistruoti VMVT interneto svetainėje. Be to, apie pirkinio kokybės neatitikimą galima kreiptis ir į parduotuvės atstovus.

Skirtingi Standartai ir Rūšiavimas

Žinoma, net ir to paties pavadinimo, bet skirtingų gamintojų dešra ar kitas produktas savo skoniu, sudėtimi, gamybos technologija, kaina ir kitomis savybėmis gali gerokai skirtis. Docentės teigimu, produktas turi būti saugus vartoti, nekenkti žmogaus sveikatai, nekelti rizikos. Tam ir yra ne vienas norminis aktas, institucijos, sekančios, kaip jų laikomasi.

Vakarų Europos šalyse - Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje - mėsos ir jos produktų kokybė stebima itin akylai. Mėsos perdirbėjai pastebėjo, kad lietuviškiems gaminiams taikomas griežtas vertinimas pagal rūšis, o kaimyninės Lenkijos gamintojams galioja Europos Sąjungos standartai ir produktai pagal rūšis nėra skirstomi, nors pardavinėjami Lietuvos parduotuvėse šalia lietuviškųjų. Pastebima, kad iš Lenkijos atvežama produkcija dažniausiai būna pigi ir žemesnės kokybės - kadangi gamintojams iš kaimyninės šalies neprivaloma nurodyti gamintojo rūšies, jie dažniausiai būna II rūšies ir prastesnės kokybės.

Griežtas skirstymas į rūšis įvestas Vokietijoje, kas paveikė ir Lietuvoje galiojančio standarto kriterijus.

EVRK Klasifikatorius

EVRK naudojimas leidžia visus šalyje esančius ūkio subjektus suskirstyti į kategorijas ir rinkti gyventojų, produkcijos, užimtumo, žemės ūkio, pajamų bei kitus duomenis pagal veiklos rūšis. EVRK parengtas pagal Statistinį Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių - NACE 2 red. (Nomenclatures des Activites de Communite Europeene - NACE Rev. 2), kurį rengia Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) ir kuris yra susijęs su Jungtinių Tautų tarptautiniu standartiniu gamybiniu visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (ISIC 4 red.). Pirmieji 4 EVRK ženklai atitinka tų pačių ekonominės veiklos rūšių kodus NACE, t. y. Nuo 2025 m. Jeigu žinote veiklos kodą pagal EVRK 2 redakciją, atnaujintą kodą galite rasti EVRK 2 red. ir EVRK 2.1 red.

---