Riebi mėsiška sriuba - patiekalas, sukurtas žiloje senovėje, olose gyvenusių mūsų tolimų protėvių šilumos ir energijos šaltinis. Būtent todėl sriubų istorija yra tokia sudėtinga ir įdomi. Beveik kiekvienoje kulinarinėje kultūroje esama sriubos, kuri neabejotinai yra tikras jos turtas. Mėsiškos sriubos - kulinariniai liudijimai, kaip maitinosi mūsų protėviai, kaip jie vertino mėsą ir kokį evolicijos kelią nuėjo tos sriubos, kol jų paragavote ir jūs.
Šurpa
Šurpa (iš arabiško žodžio šorba, t.y. sriuba) - sriuba arba mėsos sultinys, paplitęs Rytuose, kur yra žinomas įvairiais pavadinimais: šurpa, čorpa, šorpo, sorpa, čorba. Yra gana sudėtinga išskirti skiriamuosius šurpos bruožus: šios sriubos gamybos technologija nėra išskirtinė, būdinga vien šiai sriubai. Ji pasižymi tuo, kad yra labai riebi, nes gaminama iš iš anksto apkepintos mėsos ir daržovių. Antra, gaminant šurpą naudojama daug žalumynų ir prieskonių. Trečia, be palyginti vienodo stambiai pjaustytų daržovių rinkinio - morkų, bulvių ir svogūnų (pastarųjų į šurpą dedama daugiau negu į kitas mėsiškas sriubas ), į šurpą dedama ir nemažai įvairių vaisių - obuolių, džiovintų abrikosų, aivų, slyvų.
Dažniausiai šurpa gaminama iš avienos, tačiau gali būti verdama iš paukštienos, neišskiriant laukinių paukščių. Maža to - šurpa gali būti pagaminta iš žuvies, vadinamoji „asy sorpa", būdinga Turkmėnijos pajūrio regionams. Kirgizijoje šurpa yra vadinamas skaidrus avienos sultinys su smulkiai supjaustytais svogūnais, bulvėmis ir plonais makaronais, trupučiu žalumynų ir juodųjų pipirų.
Chašas
Chašas - legendinis kaukazietiškos virtuvės patiekalas. Armėnai sugalvojo chašą prieš kokį tūkstantį metų - jei tikėsime viduramžių veikalais, kuriuose jau minima riebi sriuba. Pirmasis apie chašą XI a. rašė garsus armėnų poetas ir filosofas Grigoras Magistrosas, jį vadindamas „chašou" arba „chašoj". Pavadinimas chašas yra kilęs iš armėniško veiksmažodžio „virti", tai yra „viralas". Chašas - tikras vyriškas valgis su daug mėsos ir labai kaloringas.
Tradicisiškai chašą gamina tik vyrai, o valgoma jį ryte, prieš pusryčius arba pusryčiams, kad vyrai nuo ryto gerai pasistiprintų ir galėtų nepavargdami dirbti visą dieną. Šis patiekalas yra nebrangus ir nesudėtingas pagaminti, bet labai sotus ir neįtikėtinai naudingas, vertinamas dėl gydomųjų savybių. Į lėkštę dedama smulkiai supjaustyto česnako, o sriuba gausiai apibarstoma žalumynais.
Broudu
Afrikietiškos broudu sriubos receptas yra paprastas, kaip ir visa, kas afrikietiška. Visa višta supjaustoma gabaliukais, apvoliojama prieskoniuose ir apkepinama keptuvėje, baigiant pridedama pomidorų tyrės. Supjaustytos daržovės ir žalumynai su mėsa sudedami į puodą, užpilami 2 l vandens ir verdami.
Škotiška sriuba
„Škotiška sriuba" - riebi daržovių sriuba su ėriena, žirniais ir rozmarinu - vienintelis Škotijos kalnų gyventojų išsigelbėjimas nuo darganos ir kiaurai košiančių vėjų.
Guliašas
Nežiūrint neaiškios guliašo padėties maisto hierarchijoje, jis dažniausiai yra priskiriamas prie tirštų sriubų. Guliašas - nacionalinis vengrų patiekalas: jautienos arba veršienos gabaliukai, troškinti su rūkytais lašinukais, svogūnais, pipirais ir bulvėmis. Kadaise tiršta sriuba su įvairiais priedais buvo tradicinis vengrų piemenų valgis, ruošiamas katiluose virš laužo. Vėliau guliašu pradėta vadinti ragu iš mėsos be kaulų, patiekiamą su bet kokiu garnyru - bulvių koše, makaronais, ryžiais, grikiais.
Navarenas
Tiršta ėrienos sriuba su morkomis arba ropėmis yra gaminama beveik visuose Prancūzijos regionuose.
Eintopf
Iš vokiečių kalbos „Eintopf" verčiama kaip „vieno patiekalo pietūs", t.y. atstoja ir pirmąjį, ir antrąjį patiekalus. Į tirštą sriubą dedama daržovių - bulvių, morkų, griežčių, taip pat įvairių rūšių kopūstų (baltagūžių, Briuselio, žiedinių, brokolių), ankštinių (žirnių, lęšių, pupelių, šparaginių pupelių), kruopų, makaronų, mėsos, rūkytų gaminių, dešrelių ir kitų produktų. Tradiciškai „Eintopf" gaminamas ne tik Vokietijoje, bet ir Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje.
Mastava
Kas yra plovas, žino daugelis, o kai kam yra tekę ragauti ir autentiško uzbekiško plovo, ruošto specialiame puode kazane. Tačiau šįkart dalijamės ne plovo, bet kito uzbekiško patiekalo - tirštos ir sočios sriubos receptu. Kai kas juokauja, jog mastava - tai lyg sriubos pavidalo plovas.