Vištienos sriuba yra viena iš tų sriubų, kurios mus lydi nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, ja mus pamaitindavo mūsų mamos, kai parbėgdavome namo sušalę, pavargę, ar nuskriausti.
Kiekviena šeimininkė ją verda vis kitaip, tačiau visos jos vienodai guodžia, nuramina, suteikia saugumo jausmą ir gydo sergant. Jūsų namai irgi privalo turėti savą vištienos sriubą. Nes ji yra tai, kas patalpas paverčia namais. Kur jautiesi savas.
Pradėkime nuo paprasčiausios, galima sakyti „bazinės” šios sriubos versijos, kuriai išvirti neužtruksite nei pusvalandžio.
Pagrindinis vištienos sriubos receptas
- Išėmę vištieną beriame daržoves, jei trūksta - dar įmetame krislą sviesto.
- Suberiame atgal vištieną, pilame sultinį užverdame ir paverdame 5-10min.
- Beriame makaronus, paverdame dar 4-5min. ir nukaičiame.
Daržovių nereikia ilgai apkepinėti ir juo labiau - nesudeginti. Porai ima degti pirmieji, todėl gali mikliai pajuoduoti ir nedailiai bei karstelėjusiai gadinti visą sriubą. O ir pervirti sriubos nedera - visi produktai paruošiami greitai, makaronai neturėtų būti ištežę.
Jei greit suksitės - sriubos bus jau po 20min. Ir pigu, ir skanu ir tikrai daug geriau už tai, ką parduoda jau džiovintą pakeliuose.
Egzistuoja versijos, kai dedami ne tik makaronai, bet ir bulvės. Kartu su apkepamomis daržovėmis galite įberti pjaustytų pievagrybių. Dar viena šios sriubos versija - su grybais ir miltais. Kai į apkeptas daržoves su grybais subersite atgal vištą - viską apibarstykite 2 šaukštais miltų ir gerai išmaišykite, kad tolygiai pasidengtų.
Sriubų įvairovė pasaulyje
Beveik kiekvienoje kulinarinėje kultūroje esama sriubos, kuri neabejotinai yra tikras jos turtas.
Šurpa
Šurpa (iš arabiško žodžio šorba, t.y. sriuba) - sriuba arba mėsos sultinys, paplitęs Rytuose, kur yra žinomas įvairiais pavadinimais: šurpa, čorpa, šorpo, sorpa, čorba. Yra gana sudėtinga išskirti skiriamuosius šurpos bruožus: šios sriubos gamybos technologija nėra išskirtinė, būdinga vien šiai sriubai. Ji pasižymi tuo, kad yra labai riebi, nes gaminama iš iš anksto apkepintos mėsos ir daržovių.
Antra, gaminant šurpą naudojama daug žalumynų ir prieskonių. Trečia, be palyginti vienodo stambiai pjaustytų daržovių rinkinio - morkų, bulvių ir svogūnų (pastarųjų į šurpą dedama daugiau negu į kitas mėsiškas sriubas ), į šurpą dedama ir nemažai įvairių vaisių - obuolių, džiovintų abrikosų, aivų, slyvų.
Dažniausiai šurpa gaminama iš avienos, tačiau gali būti verdama iš paukštienos, neišskiriant laukinių paukščių. Maža to - šurpa gali būti pagaminta iš žuvies, vadinamoji „asy sorpa", būdinga Turkmėnijos pajūrio regionams. Kirgizijoje šurpa yra vadinamas skaidrus avienos sultinys su smulkiai supjaustytais svogūnais, bulvėmis ir plonais makaronais, trupučiu žalumynų ir juodųjų pipirų.
Chašas
Chašas - legendinis kaukazietiškos virtuvės patiekalas. Pavadinimas chašas yra kilęs iš armėniško veiksmažodžio „virti", tai yra „viralas". Chašas - tikras vyriškas valgis su daug mėsos ir labai kaloringas.
Tradiciskai chasagamma tik vyrai, o valgoma ji ryte, prieš pusryčius arba pusryčiams, kad vyrai nuo ryto gerai pasistiprintų ir galėtų nepavargdami dirbti visą dieną. Šis patiekalas yra nebrangus ir nesudėtingas pagaminti, bet labai sotus ir neįtikėtinai naudingas, vertinamas dėl gydomųjų savybių. Į lėkštę dedama smulkiai supjaustyto česnako, o sriuba gausiai apibarstoma žalumynais.
Afrikietiška broudu sriuba
Afrikietiškos broudu sriubos receptas yra paprastas, kaip ir visa, kas afrikietiška. Visa višta supjaustoma gabaliukais, apvoliojama prieskoniuose ir apkepinama keptuvėje, baigiant pridedama pomidorų tyrės. Supjaustytos daržovės ir žalumynai su mėsa sudedami į puodą, užpilami 2 l vandens ir verdami.
Škotiška sriuba
„Škotiška sriuba" - riebi daržovių sriuba su ėriena, žirniais ir rozmarinu - vienintelis Škotijos kalnų gyventojų išsigelbėjimas nuo darganos ir kiaurai košiančių vėjų.
Guliašas
Nežiūrint neaiškios guliašo padėties maisto hierarchijoje, jis dažniausiai yra priskiriamas prie tirštų sriubų. Guliašas - nacionalinis vengrų patiekalas: jautienos arba veršienos gabaliukai, troškinti su rūkytais lašinukais, svogūnais, pipirais ir bulvėmis.
Eintopf
Iš vokiečių kalbos „Eintopf" verčiama kaip „vieno patiekalo pietūs", t.y. atstoja ir pirmąjį, ir antrąjį patiekalus. Į tirštą sriubą dedama daržovių - bulvių, morkų, griežčių, taip pat įvairių rūšių kopūstų (baltagūžių, Briuselio, žiedinių, brokolių), ankštinių (žirnių, lęšių, pupelių, šparaginių pupelių), kruopų, makaronų, mėsos, rūkytų gaminių, dešrelių ir kitų produktų.
Sriubos gaminimo paslaptys
Pirmiausia bet kokiam pirmajam patiekalui prireiks solidaus pagrindo - sultinio. Sultinys iš kubelio nesulyginamas su naminiu. Žinoma, sultinio pagaminimas užims laiko, bet rezultatas atpirks sugaišimą.
O be to, sultinį galima pagaminti iš anksto. Jei jį iš karto perpiltume į stiklainį ir padėtume į šaldytuvą, galėtume laikyti net kelias savaites. Išvirti sultinį galima iš ko tik norite - mėsos, paukštienos, žuvies, jūros gėrybių ar jų dalių. Geriausias neutralaus skonio sultinys gaunamas iš veršienos kauliukų.
Visada atsiminkite, kad sriubos negalima palikti likimo valiai - gaminant, net jei gamybos procesas trunka kelias valandas, reikia nuolat prižiūrėti, koreguoti skonį. Į mėsos, vištienos ir daržovių sriubas rekomenduojama įberti šiek tiek imbiero, nepagailėti svogūnų, o morkų dėti mažiau, nes jos kiek pasaldina. Žuvies ir moliuskų sriubas reikia sūdyti iš anksto, o mėsos ir daržovių - kai daržovės išvirusios.
Kai kurios sriubos specialiai sutirštinamos su kiaušinio tryniu (sriuba tampa švelni kaip aksomas) arba grietinėle su miltais, ryžiais ar ryžių miltais.