Daugelyje pasaulio šalių vis didesnis dėmesys skiriamas sveikiems, ekologiškai švariems maisto produktams gaminti ir racionalesniam gamtinių išteklių panaudojimui. Sprendžiant šią problemą svarbus vaidmuo tenka galvijų augintojams, kurie yra svarbiausi žolinių pašarų ir augalininkystės produkcijos atliekų vartotojai. Iš galvijų gaunami labai vertingi žmonių mitybai produktai - pienas ir galvijiena. Galvijų mėsa yra labai svarbus maisto produktas, joje yra daug vertingų baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų. Baltymingumu jai neprilygsta nei vienas produktas.
Mėsos kokybę apibūdina daugelis mitybinių, biologinių ir technologinių faktorių. Svarbiausias mėsos mitybinės vertės rodiklis yra tai, kiek ji tenkina žmogaus organizmo maisto medžiagų ir pirmiausia aukštos biologinės vertės baltymų poreikius. Galvijų mėsos kokybė priklauso nuo biologinių ir technologinių faktorių. Iš biologinių faktorių reikšmingiausi yra veislė, tipas, amžius, lytis. Iš technologinių - šėrimo tipas ir gausumas, raciono visavertiškumas, gyvulių laikymo sistemos, transportavimo skerdimui, priešskerdiminio laikymo, skerdimo, mėsos perdirbimo sąlygos ir kt.
Mėsinių veislių galvijai ir jų mišrūnai mėsa bendroje galvijienos gamyboje kol kas sudaro dar nedidelę dalį. Mėsos gamybai reikėtų geriau panaudoti pieninių-mėsinių veislių mišrūnus. Šiaip mėsinių galvijų supirkimo kainos dar yra tokios, kurios nesuteikia stimulo galvijų augintojams labiau verstis mėsine galvijininkyste. Nemažai mišrūnų veršelių paskerdžiama ūkiuose ar parduodama išvežimui į Europos Sąjungos šalis. Mėsos perdirbėjai, mokėdami didesnes gyvulių supirkimo kainas, patys turėtų labiau skatinti galvijų augintojus gaminti paklausią, užsienio rinkose konkurencingą galvijieną.
Išvystytos pieninės galvijininkystės šalyse, didinant galvijienos gamybos efektyvumą ir gerinant jos kokybę, menkesnės veislinės vertės karvės sėklinamos mėsinių veislių bulių sperma. Gerai organizavus galvijų selekciją ir veislinio prieauglio auginimą, mėsinių veislių bulių sėkla kasmet būtų galima sėklinti iki 15 proc. karvių. Gamybinio kryžminimo esmė yra heterozės efekto panaudojimas. Šie auga, geriau įsisavina pašarus, jų produkcija geresnės kokybės. Gamybinio kryžminimo efektyvumas labai priklauso nuo kryžminimui parinktų veislių suderinamumo ir mišrūnų šėrimo bei laikymo sąlygų.
Atskirų autorių teigimu, mišrūnų augimo sparta būna 3-15 proc. didesnė, o pašarų sąnaudos produkcijos vienetui 6-17 proc. mažesnės negu grynaveislių bendraamžių. Bandymais nustatyta, kad, kryžminant pieninių veislių karves su mėsinėmis veislėmis buliais, skerdenos išeiga padidėja 2-7, o skerdenos valgomosios dalys - 1-4 proc.
Šiame darbe trumpai apžvelgiami biologiniai, technologiniai faktoriai įtakojantys galvijienos gamybos intensyvinimą taikant stelbiamąjį pieninių bei pieninių - mėsinių veislių karvių kryžminimą su mėsinėmis veislėmis buliais bei tiriami gaunamos mėsos produkcijos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai ekologiniame ūkyje.
Kryžminimo Schemos ir Bandų Formavimas
Pasirenkant kryžminimui veisles, reikia atsižvelgti į gamtines bei ekonomines sąlygas bei pašarų bazę. Reikia iš anksto apgalvotai paruošti kryžminimo schemą ir jos griežtai ateityje laikytis. Formuojant mėsinių galvijų bandas įvairiais kryžminimo variantais pagrindu, reikia apsispręsti, kokie atskirų veislių kraujo deriniai duoda geriausius rezultatus ir pagal tai koreguoti sudarytas kryžminimo schemas. Šios veislės tipo, laikomi grynaveisliais.
Bandos formavimas, perkant grynaveislius mėsinius galvijus, leidžia iškart auginti ne tik mėsai skirtus gyvulius, bet ir veislinius. Todėl susidaro palankesnės sąlygos didinti šakos pelningumą. Mėsinė galvijininkystė vystoma ten, kur daug pievų ir ganyklų, mažai darbo jėgos, trūksta lėšų didesniems kapitaliniams įdėjimams, atšiaurus klimatas arba kitoms gyvulininkystės šakoms vystimuisi mažai palankios sąlygos.
Specializuotos mėsinių veislių galvijų mėsa skani ir puikiai tinka maisto gamybai. Aukšta galvijienos, gaunamos iš mėsinių veislių galvijų, kokybė veikia du faktoriai. Pirmas - ilgametė galvijų atranka pagal raumenų išsivystymą tose kūno dalyse, iš kurių gaunama mitybiniu požiūriu vertingiausia mėsa. Šiais grynuoju veisimu šios savybės nuolat perduodamos palikuonims. Antras faktorius - gyvulių šėrimas ir laikymas. Mėsinių veislių galvijų prieauglis 6-8 mėn. gauna vertingiausią produktą - motinos pieną. Šis laikotarpis sutampa su intensyviausiu raumenų augimo ir baltymų sintezės periodu galvijų organizme.
Mėsiniai galvijai didesnę metų dalį, kai kur ir ištisus metus, būna ganykloje. Dėl ilgos kryptingos atrankos mėsinių veislių galvijai yra stiprios konstitucijos ir labai gerai prisitaiko įvairiomis klimatinėmis sąlygomis. Žiemos pradžioje gyvuliai apauga ilgais plaukais, įskaitant ausis ir tešmenį. Be to, ganyklinio laikotarpio pabaigai sukaupia daug poodinių riebalų.
Mėsinių Galvijų Veislės
Britų Veislės
Britų veislės (Herefordai, Aberdynų-angusai, Šorthornai, Galovėjai ir jų mišrūnai). Šios veislės galvijai pasižymi aukštomis adaptacinėmis savybėmis įvairiomis klimatinėmis sąlygomis, geru mėsingumu ir greitu brendimu. Jų masė nėra didelė. Veršeliai gimsta 26-34 kg. Skerdenos išeiga 60-70 proc. Buliukai mėsai realizuoja 450-600 kg.
Prancūzų ir Italų Veislės
Prancūzų-italų veislės (Šarolė, Men-anžu, Limuzinai, Kianų). Tai - labai stambūs gyvuliai, turintys ilgą intensyvaus augimo periodą ir vėliau bręstantys. Todėl juos galima auginti iki didesnės realizacinės masės (600-700 kg). Buliukai intensyvaus augimo laikotarpiu per parą gali priaugti po 2-2,5 kg. Veršeliai gimsta stambūs - 40-55 kg. Skerdenos išeiga - 60-67 proc.
Limuzinai
Veislė išvesta Prancūzijos kalnuotoje vietovėje. Pagal biologinius ypatumus gyvuliai panašūs į Šarolė veislės galvijus, tik šios veislės gyvuliai kiek smulkesni. Paskutiniais metais Limuzinai vis labiau plito pasaulyje. Tai - gražaus kūno sudėjimo, ilgo gilaus liemens, apvalaus skeleto, gerai išvystytais raumenimis gyvuliai. Spalva žala iš gelsvumą. Pilvo, aplink akis ir nosies veidrodėlį plaukai šviesesnės spalvos. Pagal gausumą Prancūzijoje jie užima antrąją vietą po Šarolė. Laikymo sąlygoms nereiklūs, karvės veršiuojasi pakankamai lengvai. Limuzinai Lietuvoje veisiami gyvuoju veisimu ir naudojami kryžminimui su pieniniais ir mėsiniais galvijais. Ūkiuose, kur yra geros ir vidutinio derlingumo ganyklos, ši veislė yra perspektyvi.
Zebu Kilmės Veislės
Zebu kilmės veislės (Santa-Gertrūda, Brangus ir kt.).
Lietuvos Veislės
Lietuvoje senei veisiami Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių galvijai.
Lietuvos Juodmargiai
Savarankiška veislė pripažinta 1951 m. Sudaro apie 60% pas mus veisiamų galvijų. Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargių kraujo ir yra jiems būdingo kūno sudėjimo. Suaugusios karvės sveria 550kg. Ir daugiau. Jų aukštis ties ketera siekia 129 cm, krūtinės gylis - 69-70 cm, jos plotis 48-50 cm, apimtis - 197-199 cm, klubų plotis - 54-55 cm, įstrižas liemens ilgis - 155 cm. Suaugę buliai sveria 950-1000kg. Tik atvesti veršeliai sveria 32-36 kg. Šie auga ir greitai bręsta. Gerai šeriamos Lietuvos juodmargės per metus duoda 4500-5000 kg ir daugiau pieno.
Lietuvos Žalieji
Kaip savarankiška veislė patvirtinta 1951 m. Sudaro apie 40 % Lietuvos veisiamų galvijų. Lietuvos žalieji turi daug Danijos žalųjų veislės galvijų kraujo. Pagal kūno sudėjimą artimesni pieniniams galvijams. Suaugusios karvės sveria 520-550 kg, buliai - 830-900 kg. Tik atvesti veršeliai sveria 32-34 kg. Šios veislės galvijų spalva turi keletą atspalvių - nuo prinokusios vyšnios raudonumo iki dvylos. Lietuvos žalieji yra neblogų mėsinių savybių. Gausiai šeriami 18 mėnesių buliukai užauga 420-450 kg, o kai kurie galvijai net 500 kg svorio. Gerai šeriamos ir prižiūrimos karvės per metus duoda 4500-4800 kg ir daugiau pieno. Lietuvos juodmargius kryžminti su Lietuvos žalaisiais nederėtų, nes sunku numatyti, kokią spalvą paveldės artimiausieji karvės palikuonys.
Veislininkystės Svarba
Veislininkystė yra svarbi ūkio ekonomikos stiprinimo grandis auginant veislinius ir prekinius gyvulius. Šis greitu augimu ir dideliu produktyvumu. Požymio paveldėjimo laipsnį nusako paveldėjimo koeficientas (h²). Atskirų požymių paveldėjimo koeficientai yra nevienodi. Jie priklauso nuo gyvulio individualių savybių, selekcinio darbo lygio ir kitų aplinkybių. Kuo požymių paveldėjimo koeficientai yra didesni, tuo mažiau jų pasireiškimą įtakoja aplinkos sąlygos, jų pasireiškimo laipsnis daugiau priklauso nuo genotipo. Šiai požymio priklausomybei nuo paveldimumo, h² būna lygus vienetui.
Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad daugelio požymių paveldėjimo koeficientai yra vidutinio dydžio arba aukšti, o riebalų išsidėstymo raumenyse forma visiškai priklauso nuo paveldimumo. Todėl marmuringą mėsą galima formuoti tik selekcijos būdu. Požymių paveldėjimo laipsnis daug priklauso nuo šėrimo sąlygų. Šėrus gyvulius pagal subalansuotus racionus, visiškai realizuojamas produktyvumo potencialas. Esant skurdžiai mitybai, genetiniai skirtumai tarp individų išryškėja mažiau. Tokie požymiai, kaip augimo sparta, pašarų sąnaudos priesvorio vienetui, skerdenos išeiga ir kokybė, turi didelės reikšmės mėsinei galvijininkystės ekonomikai.
Požymių paveldėjimo koeficientai
| Požymis | Paveldėjimo koeficientas (h²) |
|---|---|
| Augimo sparta | Vidutinis-Aukštas |
| Pašarų sąnaudos | Vidutinis-Aukštas |
| Skerdenos išeiga | Vidutinis-Aukštas |
| Skerdenos kokybė | Vidutinis-Aukštas |
| Riebalų išsidėstymas raumenyse (marmuringumas) | Aukštas |
Išanalizavus eilės metų bulių įvertinimo pagal palikuonis penėjimosi ir mėsines savybes duomenis nustatyta, kad yra bulių, kurių palikuonys gerai auga, racionaliai panaudoja pašarus priesvoriui ir pasižymi geromis mėsinėmis savybėmis. Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje yra jauniausia žemės ūkio šaka. Kol kas šalyje mėsinių galvijų yra nedaug ir jų mėsa negali funkcionuoti kaip komercinis vienetas. Todėl už superkamus mėsinių veislių galvijus mėsos perdirbimo įmonės aukštesnę kainą moka nenoriai. Šiai vystosi ne tik Lietuvoje , bet ir daugelyje Rytų Europos ir Azijos šalių. Todėl verslinė grynaveislių mėsinių galvijų paklausa yra didelė. Nemaža motininės mėsinių veislių galvijų paklausa yra ir vidaus rinkoje.
Jei norime, kad grynaveislių mėsinių veislių galvijų prieauglis būtų realizuojamas rinkoje kaip veisliniai gyvuliai, reikia, kad karvėms ir buliams būtų nustatyta veislinė vertė ir jie būtų įrašyti į kilmės knygas. Šio apsiveršiavimo, o buliukams kompleksinis veislinės vertės indeksas gali būti nustatytas 11-18 mėnesių laikotarpiu. Vertinamas. Vėliau bulius, kuriuos karvės kergimui numatoma naudoti ilgesnį laiką, tikslinga įvertinti pagal palikuonis penėjimosi ir mėsines savybes. Perkant veislinius gyvulius užsienyje dėl jų brangumo dažnai tenkinamasi vidutinės arba žemesnės nei vidutinės kokybės gyvuliai. Todėl gerinant bandas reikia didelį dėmesį skirti įsigyjams buliukų kokybei. Šis vykdyti veislininkystės priemones, kurios leistų nustatytos veislinės vertės gyvulius realizuoti veislei, požiūris. Gyvulių veislininkystės nustatymo išlaidas iki šiol pilnai dengė valstybė. Taip pat valstybė rėmė ir kilmės knygų vedimą.
Vakarų Europos ūkininkų patirtis rodo, kad laikant nedideles mėsinių galvijų bandas, racionaliausia auginti gyvulius pardavimui veislei ir tik išbrokuotus arba neparduotus veislei teikti mėsos perdirbimo įmonėms skerdimui. Iki šiol mėsai buvo penimi pieninių mėsinių veislių Lietuvos juodmargiai ir Lietuvos žalieji galvijai. Šių galvijų mėsa yra sausoka, peraugusi jungiamuoju audiniu. Kur kas kokybiškesnė specializuotos mėsinių galvijų arba mišrūnų su jais (Lietuvos juodmargės bei Lietuvos žaliosios karvės ir specializuotos mėsinių veislių buliai) mėsa. Mėsinėje galvijininkystėje karvės produkcija yra veršelis. Mėsinių veislių karvėms dažniau gimsta dvyniai negu pieninėms. Šiau neišvengiamas veršelių praradimas ir karvės bergždumas. Todėl manoma, kad reprodukcija sėkmingai organizuota, jeigu per metus vienai karvei tenka vienas veršelis. Mėsinių veislių karvės yra ilgaamžiškesnės. Jos gali vesti veršelius ir būdamos 10-12 metų.
Atsižvelgimas į Veršiavimosi Sezoną
Pasirenkant veršiavimosi sezoną, atsižvelgiant į turimas patalpas ir apsirūpinimą pašarais. Turint gerus tvartus ir pakankamai pašarų pageidautina, kad karvės veršiuotųsi sausio-kovo mėnesiais. Šiuo atveju pavasarėjant karvės laktacijos kreivę pradeda kristi. Išginus į ganyklą, karvės gauna jaunos žolės, kurioje daug azoto junginių, mikroelementų, vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų, todėl ši laktacijos kreivė vėl pradeda kilti. Veršeliai gauna daugiau pieno ir didėja jų priesvoriai. Saulės, šviežio oro ir jaunos žolės veikiamos karvės greitai sukaupia organizmui reikiamas maisto ir kitas medžiagų atsargas ir tos, kurios dar neapvaisintos, greitai apsivaisina.
Jei prieš veršiavimąsi šeriamos prastai, tai geriausiai, kad karvės veršiuotųsi balandžio antrojoje pusėje ir gegužės mėnesį. Šiuo atveju karvės žiemoja be veršelių ir gali būti laikomos lengvose pašikrėse, šeriamos pigiais pašarais ir jų priežiūra nereikalauja daug pastangų.
Šis pirmojo kergimo amžius priklauso nuo jų išsivystymo. Šis auginimo technologijas, jos gali būti kergiamos jaunesnės, jeigu pasiekė tai veislei optimalią masę. Šias neintensyviai, dažniausiai jos pirmą kartą kergiamos 20-24 mėn.
Kryžminimas
Kryžminimas yra toks veisimo metodas, kada poruojami skirtingų veislių gyvuliai. Kryžminimo atveju daugelio požymių atžvilgiu pasireiškia heterozės efektas - tai reiškinys, kada mišrūnams kuris nors požymis pasireiškia labiau negu kiekvienam iš tėvų. Šiau auga, mažiau naudoja pašarų priesvorio vienetui, duoda kokybiškesnę produkciją. Kryžminimo efektyvumas priklauso nuo veislių suderinamumo ir nuo mišrūnų šėrimo bei laikymo sąlygų. Skurdžiai šeriant mišrūnus, kryžminimas gali ne tik neduoti efekto, bet ir atnešti nuostolių.
Kryžminimo Tipai
- Stelbiamasis kryžminimas
- Gamybinis kryžminimas
Gamybinis kryžminimas šiai taikomas mėsinėje gyvulininkystėje. Gauti palikuonys naudojami produkcijos gavimui ir selekcijos procese nedalyvauja. Jo schema labai paprasta.