Šiuolaikinis vartotojas vis dažniau atsigręžia į natūralumą, kokybę ir produktų kilmę. Renkantis mėsą ir jos gaminius, tai tampa ypač aktualu - juk šie produktai tiesiogiai veikia mūsų sveikatą, energiją ir savijautą. Todėl vis daugiau žmonių domisi, kaip atpažinti kokybiškus mėsos gaminius, ypač tuos, kurie atkeliavę iš vietinių ūkių.
Kaip atpažinti kokybiškus mėsos gaminius?
Vietiniai ūkiai dažnai remiasi atsakingu ūkininkavimu - gyvūnai auginami be antibiotikų pertekliaus, šeriami natūraliais pašarais, auginami mažesniuose ūkiuose, kur gyvulių gerovė yra prioritetas. Be to, vietiniai gamintojai dažniau laikosi tradicinių gamybos metodų: rūkinimas natūraliu dūmu, vytinimas be skubos, gamyba mažomis partijomis.
- Sudėtis. Kokybiški mėsos gaminiai turi trumpą ir aiškią sudėtį. Jei produkto etiketėje pirmoje vietoje nurodyta mėsa, o ne vanduo, sojos baltymai ar krakmolas - tai jau geras ženklas. Rinkdamiesi vietinius produktus, dažnai matysite pažymėtą, kiek procentų sudaro mėsa (dažnai 90-98 proc.).
- Spalva ir kvapas. Natūraliai rūkyta mėsa turi natūralią, šiek tiek pilkšvą ar rusvą spalvą, o ne ryškiai rožinę ar raudoną. Natūralus mėsos kvapas turi būti malonus, subtiliai rūkyto ar vytinto aromato.
- Struktūra. Natūraliai gaminta mėsa turi tam tikrą struktūrą - ją sukramčius jaučiamas tikras mėsos pluoštas. Vytinti gaminiai iš vietinių ūkių paprastai yra tvirti, nes iš jų natūraliai pašalinamas vandens perteklius.
Mėsos gaminiai internetu
Šiuolaikiniai vartotojai vis dažniau pasirenka pirkti mėsos gaminius internetu, nes tai patogu, leidžia palyginti sudėtis, gamintojus ir kainas neišeinant iš namų.
- Didesnė įvairovė.
- Aiški informacija.
- Greitas pristatymas.
- Galimybė palaikyti vietinius ūkininkus.
Patarimai perkant mėsos gaminius internetu:
- Peržiūrėkite prekių aprašymus.
- Ieškokite ženklinimo.
- Rinkitės patikimas el. parduotuves.
- Stebėkite akcijas.
- Atkreipkite dėmesį į pristatymo sąlygas.
Kiaulienos vartojimo pasekmės
Kiauliena tikriausiai yra populiariausias mėsos pasirinkimas tarp lietuvių (po paukštienos). Ant sumuštinio, kepta ant grotelių ar padažuose - nedaug mėsos rūšių Lietuvoje užima tokią tvirtą poziciją kaip kiauliena. Ji pigi, lengvai paruošiama ir yra daugelio klasikinių patiekalų pagrindas. Tačiau vis daugiau ekspertų perspėja nevartoti jos per daug. Kiaulienos valgymo pasekmės gali būti rimtesnės, nei galite pamanyti.
Kiauliena turi daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, todėl susidaro idealios sąlygos aterosklerozinėms plokštelėms, kurios užkemša arterijas. Tai sukelia ne tik širdies priepuolius, bet ir insultus bei lėtinę hipertenziją. Per didelio kiaulienos kiekio valgymo poveikį ypač jaučia vyresnio amžiaus suaugusieji, kurių kraujotakos sistema ir medžiagų apykaita nebeveikia taip efektyviai. Tačiau atsargūs turėtų būti ne tik senjorai; jūs taip pat nesate saugūs.
Remiantis išsamia Oksfordo universiteto mokslininkų analize (joje dalyvavo daugiau nei 1,4 mln. dalyvių), kiekviena papildoma 50 g perdirbtos mėsos porcija per dieną padidina koronarinės širdies ligos riziką 18 %. Neperdirbtos raudonos mėsos, įskaitant kiaulieną, vartojimas riziką padidina 9 %. To pakanka, kad būtų pateisinami mitybos pokyčiai.
Kiauliena gali būti hepatito E viruso šaltinis. Europos Sąjungoje dažniausi šios ligos atvejai yra susiję su nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos valgymu. Kraštutiniais atvejais hepatitas E sukelia kepenų nepakankamumą, o tai reiškia, kad net „nepakankamai termiškai apdorota šoninė“ gali turėti tikrai rimtų pasekmių.
Specialistai rekomenduoja apriboti raudonos mėsos kiekį iki 500 gramų per savaitę, geriausia dviem porcijomis. Tai reiškia, kad reikia keisti mitybos įpročius: mažiau dešrelių, mažiau šaltų mėsos gaminių ir daugiau paukštienos, žuvies bei ankštinių daržovių.
Pavojai kepant mėsą ant grotelių
Mėsa ir šalti užkandžiai išlieka populiariausi, o jų kepimas ant grotelių daro juos dar nesveikesnius. Jie ne tik prisideda prie aterosklerozės ir nutukimo, bet ir gali turėti kenksmingų kancerogeninių junginių.
Ekspertai sutaria: blogiausia mėsa ir šalti mėsos gaminiai kepimui ant grotelių yra kiaulienos sprandinė, šoninė ir dešrelės. Juose yra daug nesveikųjų riebalų, kurie labai prisideda prie aukšto cholesterolio kiekio ir aterosklerozės. Tai, savo ruožtu, gali sukelti rimtas širdies ir kraujagyslių ligas.
Riebioje, ant grotelių keptoje mėsoje taip pat išsiskiria toksiški ir potencialiai kancerogeniniai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Lenkijos Varšuvos technologijos universiteto mokslininkai atrado, kad 200 g ant grotelių keptos dešros yra iki 100 kartų daugiau kenksmingo benzo(a)pireno nei 20 surūkytų cigarečių. Verta prisiminti, kad pati dešra yra nesveika.
Kepta arba grilyje kepta šoninė taip pat yra vienas iš kenksmingiausių maisto produktų sveikatai - tyrimai parodė, kad dažnas jos vartojimas žymiai padidina gaubtinės žarnos vėžio riziką. Taip pat reikėtų vengti iš anksto supakuotos, marinuotos mėsos, paruoštos kepti ant grotelių.
Ant grotelių geriausia kepti liesą mėsą, pavyzdžiui, vištieną ar kalakutieną. Riebios jūros žuvys, tokios kaip lašiša ar skumbrė, taip pat yra daug geresnis pasirinkimas nei raudona mėsa ar dešrelės. Kietieji sūriai, tokie kaip kamamberas ar halumis, taip pat yra įdomi alternatyva arba priedas. Juose yra daug baltymų ir, svarbiausia, kalcio bei fluorido, kurie yra būtini kaulų sveikatai.
Daržovės neabejotinai yra sveikiausias maistas, kurį galima kepti ant grotelių. Geriausias pasirinkimas yra keptos paprikos, cukinijos, baklažanai arba grybai. Jei norite apsaugoti savo ir savo svečių sveikatą, prisiminkite kelias sveiko kepimo ant grotelių taisykles:
- Naudokite gerą įrangą maistui ruošti - venkite vienkartinių grotelių, kurios nėra atsparios karščiui.
- Maistą dėkite tik tada, kai žarijos įkais ir neberūks.
- Visada naudokite plieninius padėklus ir marinuokite mėsą, geriausia su žolelėmis, o ne druska. Marinavimas sukuria apsauginę plėvelę, kuri žymiai sumažina kenksmingų junginių gamybą.
Jautiena: nauda ir saikingumas
Jautienos mėsa jau ilgą laiką vertinama dėl savo sodraus skonio, sultingos tekstūros ir daugelio kulinarinių eksperimentų galimybių: galime mėgautis tiek jautienos kepsniais, tiek meksikietiškais čili troškiniais ar sriubomis.
Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė atkreipia dėmesį, jog ieškantys aukštos kokybės baltymų, gali jų rasti jautienoje. „Be abejonės, baltymai - tai medžiaga, būtina raumenų augimui ir atstatymui, imuninės sistemos veiklai palaikyti bei įvairiems kitiems žmogaus organizmo procesams sklandžiai vykti. Ši medžiaga dar labai svarbi fermentų ir hormonų gamybai. Be to, jautiena turtinga ir B grupės vitaminais: joje yra B12, B6, niacino (B3), riboflavino (B2) ir pantoteno rūgšties (B5). Jie yra būtini baltymų bei energijos gamybai, kraujodarai, nervų veiklai, sveikos odos, plaukų ir akių būklei palaikyti“, - vardija dr. E. Gavelienė.
„Liesi jautienos gabalėliai, tarkime, nugarinė ir liesa malta jautiena sumažina bendrą suvartojamų riebalų kiekį. Taip pat verta atsakingai rinktis ir jos paruošimo būdą: kepkite taip, kad nereikėtų pridėti papildomų riebalų. Tam puikiai tinka, pavyzdžiui, kepimas ant grotelių. Žinoma, nepamirškite laikytis saiko principo, nes tai padės išvengti pernelyg didelio kalorijų kiekio. Rekomenduojamas jautienos porcijos dydis paprastai yra apie 85-113 g ir ne dažniau nei du-tris kartus per mėnesį“, - primena dr. E. Gavelienė.
„Kalbant apie raudoną mėsą, reikėtų žinoti, kad joje gali būti daug sočiųjų riebalų, dėl kurių gali padidėti cholesterolio kiekis ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų rizika. Taip pat ir šiuolaikinės medicinos duomenys patvirtina, jog per gausus raudonos mėsos kiekis susijęs su kai kurių vėžio lokalizacijų, pavyzdžiui, storosios žarnos, vystymusi. Tad vadovaujantis sveikatai palankios mitybos principais vertėtų atsiminti, kad maisto įvairovė - svarbiausia norint užtikrinti, jog organizmas gautų kuo daugiau naudingųjų maistinių medžiagų“, - pabrėžia dr. E. Gavelienė.
„Įsigytą jautieną laikykite originalioje pakuotėje, o jei ši pažeista arba atidaryta - perkelkite į sandarų indą, įvyniokite plastikine plėvele arba aliuminio folija. Taip pat šaldytuve jautieną laikykite atskirai, kad išvengtumėte galimo kryžminio užteršimo su kitais maisto produktais. Svarbu užtikrinti, kad temperatūra šaldytuve būtų nuo 0 °C iki 4 °C: taip jautiena išliks atvėsinta ir joje sulėtės bakterijų dauginimasis“, - teigia O.
Ji taip pat siūlo jautieną užšaldyti, jei mėsos neplanuojate sunaudoti iškart: „Jei pavyksta pigiau įsigyti didesnį kiekį jautienos, tai perteklių galima išsaugoti: prieš užšaldymą ją sandariai suvyniokite į maistinę plėvelę, aliuminio foliją arba naudokite vakuuminius maišelius. Ant pakuotės užklijuokite etiketę su užšaldymo data, kad galėtumėte sekti jos galiojimo laiką. O geriausia atšildyti šaldytuve.
O. „Be to, marmuringumas - baltos riebalų juostelės raumeniniame audinyje - suteikia mėsai skonio ir švelnumo. Ieškokite jautienos su tolygiu ir smulkiu marmuriniu sluoksniu visame raumenyje. Bendrai mėsa turi būti standžios tekstūros, o lengvai paspaudus - atšokti.
Mėsos alternatyvos
Britų kompanija „Moving Mountains Foods“ tokį sprendimą, regis, rado ir sėkmingai jį įgyvendina. Patyręs virtuvės šefas Gediminas Endriukaitis rekomenduoja jau daugelio gerai įvertintą ir pamėgtą produktą - suvožtinių (visiems geriau žinomų kaip burgerių) maltinius, pagamintus iš augalų, kuriuos valgydamas mėsavalgis net neįtars, jog kramsnoja sveikesnį mėsos pakaitalą. G. Endriukaitis įsitikinęs, jog siūloma mėsos alternatyva sveikesnė ir žmonėms, ir gamtai.
Įkvėptas britų kompanijos „Moving Mountains Foods“, Kėdainių konservų fabrikas Lietuvos žmonėms taip pat siūlo išbandyti bei pamėgti jau minėtus mėsai alternatyvius augalinius produktus, o ypač faršą, iš kurio lygiai taip pat nesudėtingai kaip ir iš įprasto, galima paruošti begalę įvairių skanių patiekalų.
„Mėsos žmogui iš prigimties valgyti kiekvieną dieną nėra sveika. Rekomenduojama galvijų ar kiaulienos mėsos norma per savaitę - tik 300-500 gramų. Tai tikrai nėra daug. Tiek mitybos specialistai ragina, tiek ir maisto piramidėje nurodoma, jog mėsos valgyti reikėtų saikingai, o augalinės kilmės maistą - kuo dažniau. Taigi, žmogus sutvertas vartoti daugiau augalinio maisto nei mėsos, - pažymi šefas G. Endriukaitis. - Nauda, kurią gauna žmogus, valgydamas mėsos alternatyvą, sakyčiau, yra tokia pat kaip ir gyvūninės mėsos.
Augalinio maisto nauda aplinkai
„Jeigu žiūrėsime globaliai, pamatysime, kad visų pirma - kertami miškai tam, kad būtų sukurti dirbamos žemės plotai auginti pašarams, įrengti aptvarams, kuriuose būtų auginami gyvuliai. Taip, mes dabar to gal nejaučiame, bet artimoje ateityje, labai skaudžiai galime pajusti“, - sako G.
Iliustruojant pašnekovo žodžius skaičiais, galima pasakyti, jog tyrimais yra įrodyta, kad mėsos pramonė yra trečia pagal dydį klimato kaitos kaltininkė. Siekiant apsaugoti ne tik gamtą, bet ir savo buvimą Žemėje, turėtume rinktis, ką valgome. „Kuo daugiau valgysime augalinio maisto, tuo labiau tausosime aplinką, kurioje patys gyvename. Tuo pačiu rūpinsimės ir savo organizmu, kuriam nereikia perdirbto maisto, tai yra mėsos, į kurios produktus dažnai būna pridėta įvairiausių konservantų, cukrų ir kitų mums nereikalingų priedų tik tam, kad gaminiai mums būtų skanūs. Mums, vartotojams, tai nėra gerai.
„Prisimenu, prieš 10 metų, kai augalinės kilmės mėsa nebuvo tiesiog mėsa, o buvo paprastai sumaltos įvairios daržovės su kažkokiais grūdais. Visa tai suvalgydavai kaip kažkokį birų dalyką, nelabai primenantį mėsą. O ką mes turime dabar? Mane žavi tai, kaip šiandien ištobulėjo maisto gamybos technologijos.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad lyginant su tradiciniu jautienos maltiniu, gaminant „Moving Mountains“ maltinį reikia 99 proc. mažiau vandens, 93 proc. mažiau žemės plotų ir 46 proc. mažiau elektros.
Žinomų žmonių nuomonės apie mėsos alternatyvas
DJ Mamania yra vienas iš tų žmonių, kuriam rūpi, kokioje aplinkoje jis gyvena dabar, kokiame pasaulyje ateityje gyvens jo vaikai ir kokį maistą jis valgo. „Labiausiai sužavėjo pats pirmas įspūdis, kurį patyriau valgydamas suvožtinį su augaline mėsa. Buvau iš pradžių skeptiškas šios inovacijos atžvilgiu, tačiau po pirmo kąsnio mano nuomonė pasikeitė kardinaliai - labai skanu ir net nepastebėjau, kad suvožtinio maltinis pagamintas ne iš tikros mėsos, - mintimis apie vegetarišką mėsą dalijasi garsus Lietuvos muzikantas ir pasidžiaugia.
Tačiau tokius argumentus labai greitai atremia kulinariniame TV šou „Skaniai ir paprastai“ suvožtinius su vegetariška mėsa jau gaminęs virtuvės šefas Gediminas: „Prieš 10-15 metų ir aš maniau, jog tai yra labiau išsidirbinėjimas, bet aš tada klausiu: kodėl jūs manote, kad lietuviška virtuvė yra mėsiška? Atvirkščiai, ji nėra labai mėsiška. Mes, lietuviai, buvome ganėtinai neturtingi žmonės: valgėme ropes, bulves, burokėlius ir tik kartais pasigardžiuodavome mėsa. Taigi, anot G. Endriukaičio, tai - grįžimas prie mūsų normalios mitybos.
„Kaip jau ir minėjau, tai - grįžimas prie mūsų normalios mitybos. Ko mums reikia, kad suprastume tą grįžimą į augalinio maisto vartojimą? Visų pirma, mėsai alternatyvus maistas turi būti skanus. Kai žmonės paragaus ir supras, kad tai yra skanu, tada pasikeis ir požiūris, - įsitikinęs pašnekovas. - Kai man sako, kad aš, pavyzdžiui, nemėgstu svogūnų ar paprikų, ar dar kokio nors ingrediento, visuomet atsakau, kad jūs nemėgstate neskaniai paruoštų svogūnų ar paprikos, bet ne pačių daržovių.
Šefas prisimena, jog tam tikru etapu būti veganu ar vegetaru netgi buvo kažkiek madinga: nebūtinai žmogus dėl sveikatos problemų ar kažkokių įsitikinimų taip maitindavosi. „Tik pas mus Lietuvoje galbūt yra kita problema - valgyti mėsą ar valgyti nesveikai yra tiesiog pigiau negu valgyti ir maitintis sveikai, - apgailestauja G. Endriukaitis. - Nes išauginti mėsą kažkur garde yra pigiau negu užauginti sveiką daržovę ar sveiką gyvuliuką, kuris vėliau virstų mūsų maistu.
„Mėsa anksčiau ar vėliau taps prabangos preke. Ją tiesiog bus per brangu išauginti. Ir aš tuo net neabejoju, nes resursai senka ir jau dabar yra ieškoma alternatyvų. Pavyzdžiui, norintiems užsitikrinti baltymų poreikį racione, auginami svirpliai. Juos užauginti yra sunaudojama ne kartais, o dešimtimis kartų mažiau resursų - vandens, pašaro. Lygiai taip pat, aš manau, bus ir su augalais, - užtikrintai kalba garsusis virtuvės šefas ir pateikia dar vieną pavyzdį.
Panašios nuomonės yra ir DJ Mamania: „Manau, sąlyginai aukšta alternatyvios mėsos produktų kaina buvo pagrindinė priežastis, lėmusi žmonių tikros mėsos pasirinkimą. Taip pat didelė visuomenės dalis nėra susipažinusi su mėsos alternatyvos produktais arba tiesiog net nėra apie juos girdėjusi. Turės praeiti nemažai laiko, kol žmonių įsitikinimai keisis, kaip ir stereotipai.
Nors pats Artūras prisipažįsta vis dar valgantis gyvūninės kilmės mėsą, tačiau teigia turintis tradiciją dvi savaites per metus jos atsisakyti ir leisti organizmui pailsėti. „Šeima visada labai laukia progos, kai valgys „Moving Mountains“ suvožtinius, - juokiasi pašnekovas. - Pats gaminti namuose patiekalų iš augalinės kilmės mėsos dar neturėjau progos.
O tiems, kurie nori išbandyti netikros mėsos patiekalų gamybą namuose, bet galbūt nedrįsta, nes nežino, kaip tai reikia daryti, virtuvės šefas G. Endriukaitis pataria: „Augalinės kilmės mėsa nesivadintų mėsa, jei ji nebūtų artima gyvūniškajai. Jeigu dešrelės gaminamos iš įprastos mėsos, tai lygiai taip pat jas galima pagaminti ir iš augalinės kilmės produktų. Vadinasi, augalinės kilmės dešreles galima naudoti taip pat kaip ir mėsiškas. Taigi, kažkokių didelių stebuklų nėra. O ką daryti su faršu ar mėsos maltiniu, tokių klausimų net neturėtų kilti, nes tai yra pakaitalas ir jį reikia ruošti lygiai taip pat kaip ir įprastą mėsą.
Paprašytas pasidalinti savo mėgstamiausiu augalinės kilmės mėsos patiekalu, G. Endriukaitis sako: „Man didžiausią įspūdį (nežinau, gal dėl to, kad jį paragavau pirmą) padarė suvožtinio maltinis. Atvirai pasakysiu: aš ne tai, kad nepajaučiau skirtumo tarp geros jautienos ir to maltinio, bet man jis buvo netgi skanesnis. Daviau paragauti jo savo šeimos nariams nesakydamas, kas tai ir jie tiesiog negalėjo atskirti, kad tai yra augalinis maltinis.
„Tarkim, faršas. Mes, lietuviai, iš faršo tikrai daug ką gaminame. Taigi, turime tos pačios tekstūros, skonio, kvapo produktą kaip mėsa, tik tai yra ne mėsa. Šitie dalykai man labai patiko. Tiesą pasakius, dabar daugeliui rekomenduoju pabandyti, - ragina patyręs virtuvės šefas. - Ir nebūtinai tiems, kurie nevalgo mėsos.
„Moving Mountains“ šefai yra sukūrę ir suvožtinių maltinius, dešrainių bei tradicines dešreles, faršą, žuvies pirštelius, jautienos gabalėlius, kukulius.
Produktai raumenims auginti:
- VIŠTIENA
- LAŠIŠA
- ĖRIENA
- RIEŠUTAI
- VARŠKĖ
- KALAKUTIENA
- BATATAI
- ŠPINATAI
- AVIŽOS
Pagrindiniai salmoneliozės simptomai - viduriavimas, karščiavimas, pilvo bei galvos skausmai.
Deja, mėsa ir šalti užkandžiai išlieka populiariausi, o jų kepimas ant grotelių daro juos dar nesveikesnius. Jie ne tik prisideda prie aterosklerozės ir nutukimo, bet ir gali turėti kenksmingų kancerogeninių junginių.
Taip pat reikėtų vengti iš anksto supakuotos, marinuotos mėsos, paruoštos kepti ant grotelių.
Kai žmonės paragaus ir supras, kad tai yra skanu, tada pasikeis ir požiūris, - įsitikinęs pašnekovas. - Kai man sako, kad aš, pavyzdžiui, nemėgstu svogūnų ar paprikų, ar dar kokio nors ingrediento, visuomet atsakau, kad jūs nemėgstate neskaniai paruoštų svogūnų ar paprikos, bet ne pačių daržovių.
Taigi, greitu laiku nebeliks nuostabos ir valgant augalinės kilmės mėsą, nes ji visiems - tiek veganams, tiek vegetarams, tiek mėsavalgiams - bus lygiai tokia pat skani ir maistinga kaip ir gyvūninės kilmės mėsa.
Be Kaune, Šv. Gertrūdos gatvėje įsikūrusios „Pelėdinės“, su „Moving Mountains“ maltiniu pagamintų patiekalų laikinojoje sostinėje galite paragauti ir „Food Friends“. Vilniuje šią naujovę galite išbandyti restorane „Grey“ bei „Burger street“, Nidoje - restorane „Don Vito“ ir „Talutti“, Kėdainiuose - „Uršulėje“.