Virimas namuose turi daug privalumų, o tyrimai rodo, kad namuose paruošto maisto valgymas dažniau padeda patenkinti visus būtinus mitybos poreikius.

Pagrindinės maisto saugos taisyklės

Norint, kad maistas būtų saugus valgyti, tikrai svarbu laikytis tam tikrų taisyklių. „Bright Side“ įspėja, kad neįmanoma atpažinti pavojingų bakterijų nei pagal maisto išvaizdą, nei pagal skonį. Tačiau net nedidelis tokių bakterijų kiekis gali sukelti sunkų apsinuodijimą maistu. Norėdami to išvengti, išmeskite visus gaminius, jei kyla abejonių dėl jų šviežumo.

Dažnos klaidos gaminant maistą:

1. Mėsos atitirpinimas Temperatūros intervalas, kuris laikomas pavojingu laikant maistą, svyruoja nuo 5 °C iki 60 °C. Esant tokiai temperatūrai, greitai gali išaugti kenksmingos maisto bakterijos. Štai kodėl mėsą visada turėtumėte atitirpinti tik šaldytuve arba mikrobangų krosnelėje.
2. Žalios mėsos nuplovimas Specialistai nerekomenduoja plauti žalios paukštienos, jautienos, kiaulienos, ėrienos ar veršienos prieš gaminant maistą. Taip yra todėl, kad bakterijos gali lengvai plisti į kitus produktus, paviršius ir indus.
3. Prieš dėdami į šaldytuvą, atvėsinkite maistą Ši taisyklė taikoma dėl tos pačios priežasties - netinkama mintis atšildyti mėsą išėmus iš šaldytuvo: bakterijos greitai auga, kai temperatūra yra nuo 5 °C iki 60 °C. Štai kodėl gali būti labai pavojinga palikti greitai gendančius produktus ilgiau nei valandą ar 2.
4. Neragaukite tešlos Niekada neturėtumėte valgyti žalių kiaušinių bet kokia forma. Yra didelė tikimybė, kad jame yra bakterijų, vadinamų salmonelėmis, kurios yra gana pavojingos žmonėms. Be to, nebandykite nepagamintos tešlos, net ir be kiaušinių, nes miltai gali turėti bakterijų, kurios gali sukelti įvairias infekcijas.
5. Mėsos ar žuvies marinavimas kambario temperatūroje Tai yra dar viena dažna gaminamo klaida, dėl kurios gali apsinuodyti maistu. Vėlgi, visada atsiminkite apie rizikingą bakterijų augimo temperatūros diapazoną. Marinuodami mėsą ne šaldytuve, jūs pažeidžiate šią taisyklę.
6. Blogai paruošta mėsa ar žuvis Maistas laikomas saugiu tik tada, kai jis yra pašildytas iki tam tikros temperatūros. Tai yra geriausias būdas užtikrinti, kad visos bakterijos žūtų. Norėdami būti tikri, kad žuvis ar mėsa tinkamai gaminai, galite naudoti virtuvinį termometrą.
7. Prieš gamindami neplaunate rankų Bakterijos gyvena ant visų paviršių, net ant mūsų rankų. Įsivaizduokite, kiek dalykų liečiate per dieną, o pradėję gaminti ir neplaudami rankų, visas tas bakterijas galite pernešti į savo maistą. Ir nepamirškite nusiplauti rankų po gaminimo.

Maisto produktų galiojimo datos: ką reikia žinoti

Vis tik, nukainotų produktų pirkimas gali padėti nemenkai sutaupyti, prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo bei suteikti galimybę valgyti tokį maistą, kurį įpirkti „pilna“ kaina būtų sunkoka. O ir specialistai vieningai įsitikinę - net ir po galiojimo datos pabaigos dažniausiai maisto produktus saugu vartoti. Žinoma, yra ir tam tikrų išlygų, apie kurias jie ir papasakoja.

Kaip nustatyti kiaušinio šviežumą?

Jei kiaušiniai yra laikomi tvarkingai, juos tikrai galima pirkti ir žemesne kaina, galiojančius trumpiau. Vis tik, yra net keletas būdų, kurie padės nustatyti kiaušinio šviežumą. Prekybos centre vertėtų atkreipti dėmesį į tai, ar kiaušiniai yra švarūs, neįtrūkę. Jei kiaušinis įtrūkęs, jo geriau nebevartoti. Taip pat svarbu ir tai, kad perkamų kiaušinių forma būtų taisyklinga, jie negali būti grublėti, kreivi. Jei kiaušinių išvaizda pakitusi, tai gali signalizuoti, kad jie nėra itin kokybiški. Galbūt jų skonis ir nebus blogas, tačiau jei kalbame apie besibaigiančio galiojimo produktus, tokių verčiau nepirkti.

Galima kiaušinį pamerkti į šaltą vandenį ir žiūrėti, kas bus. Jei kiaušinis nuskęsta, vadinasi jis yra šviežias. Tačiau jei kiaušinis plaukia paviršiuje, tai rodo, kad jis gali būti jau sugedęs. Vis tik, specialistas pabrėžia, kad šis metodas nepadeda nustatyti kiaušinio kokybės. Ją sužinoti galima kiaušinį pradaužus. Jei trynys neišsileidęs, nesijaučia nemalonaus kvapo, jis vartoti dar tinkamas.

Svarbūs patarimai perkant ir laikant maisto produktus

• Šviežius mėsos ir žuvies produktus, jeigu jų negaminate tą pačią dieną, reikia tinkamai apdoroti - pamarinuoti aliejuje, acto rūgštyje ar prieskoniuose, suvynioti į maistinę plėvelę ar sudėti į specialią maisto dėžutę ir palikti šaldytuve.
• Šiltą dieną labai svarbu šviežius produktus kuo skubiau pargabenti namo. Vykstantiems nuosavu automobiliu, patartina juos dėti į bagažinę ar bent jau pridengti medžiaga, apsaugančia nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos.
• Jei kelionė iš parduotuvės į namus trunka ilgiau, pavyzdžiui, valandą, verta įsigyti specialius šaltkrepšius ar izoliacinius maišus, kad produktai nesugestų dar nepasiekus namų.
• Miltus ar kruopas, kuriems būtina vėsi ir tamsi aplinka, reikia iš karto dėti į jiems skirtą stalčių ar lentyną. Tuos produktus, kuriems reikalinga žemesnė temperatūra, pavyzdžiui, šviežia mėsa ir žuvis - sudėti į šaldytuvą. Jeigu įsigijote užšaldytų produktų, juos kuo skubiau dėkite į šaldiklį.
• Daugumos vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, paprikų, pomidorų, citrusinių vaisių ar bananų, nerekomenduojama laikyti šaldytuve. Geriau juos padėti į vėsią, nuo saulės spindulių apsaugotą vietą - tokiu būdu jie ilgiau išlaikys savo maistines savybes ir aromatą. Lapines ar prieskonines daržoves, tokias kaip krapai ar petražolės, geriausia laikyti šaldytuve, tačiau bazilikus ir kitas prieskonines žoleles, jeigu jos įsigytos ne vazonėliuose, galima pamerkti į vazą ar stiklainį ir suvartoti per keletą dienų.

Mėsa ir žuvis vienu metu: ar tai įmanoma?

Įtariai žvelgiama ir į tuos, kurie vienu metu ant stalo patiekia žuvį ir mėsą. Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė sako tame nematanti klaidos. Gydytojos teigimu, mėsos ir žuvies derinys savaime neapsunkina skrandžio, virškinimo procesų.

„Tiek mėsoje, tiek žuvyje daugiausia yra baltymų ir riebalų. Visgi šiuos du patiekalus valgydami drauge rizikuojame paprasčiausiai suvalgyti per didelę porciją, per daug riebalų, per daug baltymų. Dėl to mūsų virškinimas gali apsunkti, padaugėja darbo kasai (jai tenka išskirti daugiau virškinimo fermentų), suvalgytas maistas ilgiau užsibūna skrandyje dėl esančių riebalų, apkraunama ir tulžies pūslė. Tad šiuo atveju kaltas ne derinys, o tai, kad mes suvalgome per daug šių produktų“, - sakė E. Cikanavičiūtė.

Apskritai virškinimas gali vyksti nuo 24 iki 72 valandų, todėl jei per šį laiką nesiliausime kimšti maisto, jausimės tik prasčiau. „Tačiau maisto derinimo dieta nėra moksliškai patvirtinta. Iš esmės, tarpusavyje galime derinti tiek riebalus, tiek angliavandenius, tiek baltymus ir tikėtis, kad mūsų virškinimo traktas bus pajėgus viską įveikti, jei nepadauginsime maisto“, - esmę pabrėžė gydytoja.

Kaip nepersivalgyti per šventes

Jei stropiai laikėtės pasninko ir vartojote mažiau maisto, o per šventes pamiršote bet kokias ribas - skrandžiui sukeliamas stresas. „Jei kurį laiką mūsų dietoje buvo mažai riebalų, dominavo lengvas, augalinis maistas, skrandis prisitaikė prie mažesnių maisto porcijų, tai per Kūčias ir Kalėdas prarastas saiko jausmas „pertemps“ skrandį, jausime tempimo pojūtį ar net skausmą. Venkite tokių drastiškų pokyčių ir prisiminkime - per šventes maistą reikia ragauti, stengiantis neviršyti įprasto porcijos tūrio, nepamirštant vaisių, daržovių, kruopų - angliavandenių kupino maisto“, - vardijo gydytoja dietologė.

Pašnekovė patarė per šventes ne tik sėdėti už stalo, tačiau rasti ir kitokių formų šventei švęsti.

---