Mikrobangų krosnelė - buitinis prietaisas, skirtas valgiui gaminti ar pašildyti naudojant elektromagnetinę energiją. Ją sudaro atveriama metalinė dėžė, kurios viduje įtaisytas mikrobangų generatorius (magnetronas), spinduliuojantis elektromagnetinę spinduliuotę, ir stiklinis sukamas padėklas produktams padėti.
Atsiradimo istorija
Atsirasti mikrobangų krosnelei padėjo karo technologijos. XX a. 5-ajame dešimtmetyje buvo daromi bandymai su radarais, skirtais laivams, lėktuvams ir kariniams objektams aptikti. Kad jie skleistų bangas, buvo sukurti magnetronai - mikrobangų generatoriai. Eksperimentuodamas su vienu iš jų amerikiečių inžinierius Percy Spenceris pastebėjo, kad jo marškinių kišenėje buvęs šokoladas išsilydė.
Susidomėjęs jis atliko dar vieną eksperimentą: šįkart šokoladą pakeitė kukurūzų spragėsiais. Jie, žinoma, neišsilydė, bet ėmė sproginėti. Mokslininkui kilo idėja, kad visa tai galima pritaikyti maistui ruošti. 1945 m. užpatentuotas P. Spencerio atrastas mikrobangų krosnelės veikimo principas.
1947 m. įmonė „Raytheon“ pagamino pirmąją mikrobangų krosnelę - 1,8 m aukščio įrenginį, sveriantį apie 340 kg ir labai brangų. 1954-1955 m. buvo sukurta naudoti namuose tinkama mikrobangų krosnelė, tačiau pirkėjams labiau patinkantis modelis atsirado tik 1967-aisiais. Šie metai laikomi mikrobangų krosnelės naudojimo pradžia.
Kurį laiką dėl galimos radiacijos žmonės bijojo naujojo prietaiso, susidomėjimas išaugo tik 1975-1980 m., tada jis pirmiausia paplito Jungtinėse Valstijose - 1976 m. pusė šalies gyventojų namuose jau turėjo šį prietaisą. Lietuvoje 2003 m. mikrobangų krosnelę turėjo įsigiję 24 proc. namų ūkių, o 2008 m. šis prietaisas jau buvo atkeliavęs į 60 proc.
Veikimo principas
Mikrobangų krosnelės veikimas pagrįstas mikrobangų, kurias skleidžia magnetronas, veikimu. Krosnelėje jos atsispindi nuo metalinių sienelių ir taip sukuriamas stiprus elektromagnetinis laukas. Viduje esanti lėkštė sukasi, kad maistas įšiltų vienodai. Dėl šiluminio bangų poveikio šyla ne maisto paviršius, bet jis visas, todėl labai greitai iškepa arba pašyla.
Maistas (mažais gabaliukais supjaustyta mėsa, žuvis, įvairios košės) iškepa arba pašyla nuo šiluminio mikrobangų poveikio. Tai, kad krosnelėje maistas paruošiamas labai greitai, matyt, ir lėmė jos populiarumą. Krosnelės sienelės atspindi mikrobangas ir stabdo jų patekimą į aplinką, bet dalis spinduliuotės į ją gali patekti. Valdoma mechaniškai arba elektroniniu būdu; būna su įmontuotu ventiliatoriumi šilumai tolygiau paskirstyti, programuojamuoju valgiaraščiu.
Nuomonės apie poveikį sveikatai
Šiandien dalis visuomenės mano, kad mikrobangų krosnelė negadina joje gaminamo maisto ir nekenkia žmonių sveikatai, kita dalis - jog tai sveikatai labai pavojingas prietaisas.
Kai mikrobangų krosnelės pasirodė parduotuvėse, iškart buvo pradėta gąsdinti: „Maistas iš mikrobangų krosnelės sukelia vėžį“. Nors mokslininkai kurstė baimę, žmonės vis tiek pirko tas krosneles, labai jau jos patogios! Dabar mikrobangų krosnelės mažai kas neturi, JAV - tik 10 proc. gyventojų. Ir dauguma jau pamiršo spinduliuotės baimę.
Bet Lozanos universiteto mokslininkai vėl sukėlė bangą prieš šias krosneles. Jų atradimas gali tapti motyvu visiškai atsisakyti gaminti valgį mikrobangų krosnelėse. „Magnetronas - galingas elektromagnetinio lauko skleidėjas, esantis mikrobangų krosnelės viduje, - aiškina profesorius Hansas Ulrichas Hertelis (Hans Ulrich Hertel). - Būtent dėl jo produktų molekulės pradeda judėti, trintis tarpusavyje ir valgis sušyla. Dėl tos trinties žūva beveik visi vitaminai ir antioksidantai“.
Pavyzdžiui, gaminant brokolius žūva 98 proc. svarbių antivėžinių medžiagų. Mokslininkai tokį maisto gaminimo būdą prilygino atominiam karui produkto viduje. Taigi viską, dėl ko renkamės vieną ar kitą produktą, mikrobangų krosnelė negailestingai sunaikina, palikdama tik stambias skaidulas, ir mes gauname negyvą maistą, netekusį visos maistinės vertės. Reguliarus tokio maisto vartojimas laikui bėgant išprovokuoja širdies kraujagyslių ligas, taip pat blogina galvos smegenų darbą ir lėtina medžiagų apykaitą.
Tiesa, kiti specialistai reiškia kitokią nuomonę: pavojus kyla tik vienu atveju - įkišus ranką į krosnelę galima nusideginti. Kaip ir paprastoje orkaitėje. O maistas iš mikrobangų krosnelės yra kenksmingas tiek pat, kiek ir išvirtas ant įprastos viryklės. Tiesioginė elektromagnetinė spinduliuotė gali žmogų nudeginti, bet mikrobangų krosnelėse yra specialus metalinis tinklelis, sulaikantis spindulius. Taigi žala bus juntama tik tuomet, jei žmogus kasdien aštuonias valandas bus 5 cm atstumu nuo mikrobangų krosnelės.
Kad mikrobangų krosnelė kelia mums pavojų, kol kas neįrodyta, tačiau ją įjungus patartina pasitraukti toliau, nes dalį mikrobangų ji gali išspinduliuoti į išorę.
Mikrobangų krosnelių paplitimas Lietuvoje
| Metai | Namų ūkių, turinčių mikrobangų krosnelę, procentas |
|---|---|
| 2003 | 24% |
| 2008 | 60% |
Naudojant mikrobangų krosnelę sutaupoma laiko ir energijos, patiekaluose išlieka mineralinių medžiagų ir vitaminų ne mažiau, negu gaminant maistą kitais būdais.