Meduolio kvapas suaugusiems žmonėms dažnai primena vaikystę, todėl daugelis net nesudvejoja, ar tiekti jį ant šventinio stalo. Meduoliniai pyragai gali būti minkštesni ir kietesni, o juos iškepti nėra sudėtinga.
Šie meduoliai gerai išlaiko formą, yra tvirti, tad tinkami puošti eglutę ar vainiką, o jų rinkinys gali tapti gera dovana. Šie meduoliai patiks mėgstantiems minkštesnius kepinius. Tokių meduolių receptas atkeliavo iš Vokietijos, kur jie pagražinami riešutais, šokolado glajumi.
Šie meduoliai nebus tinkami kabinti ant eglutės, o ir jų galiojimo laikas kiek trumpesnis nei įprastų kietesnių kepinių.
Tradicinis meduolio receptas
Ingredientai:
- 400 g miltų
- 150 g medaus
- 100 g sviesto
- 100 g rudo nerafinuoto cukraus (galima naudoti ir baltąjį, bet rudasis meduoliams suteikia gero poskonio)
- 1 kiaušinio
- 1 šaukšto kalėdinių prieskonių mišinio (cinamonas, imbieras, gvazdikėliai)
- žiupsnelio druskos
Gaminimo eiga:
- Tešlai pirmiausiai prikaistuvyje ištirpinu sviestą, sukrečiu medų, beriu druską ir cukrų, maišydama kaitinu, kol masė užverda, tuomet išjungiu kaitrą, maišau, kol visiškai ištirpsta cukrus ir palieku atvėsti.
- Miltus persijoju į gilesnį dubenį, įmušu kiaušinį, beriu prieskonius ir supilu atvėsusią ir sutirštėjusią medaus ir sviesto masę.
- Maišau didesniu šaukštu ir, kai produktai susijungia, imuosi minkymo.
- Minkau visai neilgai, tik kol gaunu malonią prie rankų nelimpančią masę.
- Dubenį pridengiu medvilniniu rankšluosčiu ir dedu į šaldytuvą, lukteliu bent valandą.
- Per tą laiką pasiruošiu sausainių formeles, silikoninius kilimėlius ir pasigaminu glajų.
- Atvėsusią tešlą labai plonai iškočioju ir formelėmis pjaustau sausainius, juos dedu į skardą.
Torunės meduolio receptas
Artėjant šventėms, dalijamės XIX a. lenkų rašytojos ir kulinarijos knygų autorės Lucynos Ćwierczakiewiczowos (1826-1901 m.) Torunės meduolio receptu. Receptą pateikiame su nedideliais savo patobulinimais, kuriuos padiktavo patirtis, kaip kepti pagal šį receptą. Šis receptas ypatingas tuo, kad jame naudojami ruginiai miltai.
Meduolis sodraus skonio, sulig kiekvienu kąsniu pasitaikančiais vis kitais priedais. Jo savotiškumas - pilno grūdo ruginiai miltai suteikia sunkiai nusakomo traškumo. Ir labai sotus!
Kiti meduolių variantai
Šis į pyragą panašus meduolis mena meduolio-medauninko (arba medaus pyrago) praeitį. Mat nuo senų laikų būta tarsi dviejų meduolio atmainų - kietasis forminis meduolis ir minkštesnis medauninko tipo meduolis. Šis meduolis-medauninkas, beje, nėra purus ir minkštas, nes labai daug medaus, o jis iškepusiam meduoliui suteikia tvirtumo.
Patarimai ir gudrybės
- Šiuos meduolius verta kepti kiek storesnius ir svarbu neperkepti.
- Tuomet jų išorė bus traški, o vidus kiek minkštas.
- Geriausias tikrinimo ar iškepė būdas - besti ilgu mediniu pagaliuku į storiausią vietą ir žiūrėti ar pagaliukas neaplipo tešla. Jei sausas, iškepė.
- Išimame meduolį, leidžiame kiek atvėsti, tada pabaigiame vėsinti ant grotelių.
Štai dar vienas receptas, kuriame naudojami meduoliai kaip pagrindas desertui: meduolius sutrinkite blenderiu iki miltinės masės ir sumaišykite su rududu. Kai viskas gerai sukibę ir susimaišę, dėkite į tortinę nuimamu dugnu ir suformuokite pagrindą.
