Medaus korys - tai ne tik skanus, bet ir naudingas produktas. Jame gausu vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų. Be to, medaus korys gali būti naudojamas įvairiems patiekalams gaminti. Šiame straipsnyje rasite medaus korio receptą ir naudingų patarimų, kaip jį paruošti.

Medaus Korių Receptas

Ingredientai:

• 3 vienetai kiaušinių
• 4 vienetai kiaušinių (tryniai)
• 500 gramų kvietinių miltų
• 1/3 arbatinio šaukštelio sodos
• Šiek tiek druskos
• 3 valgomieji šaukštai grietinės
• 20 gramų konjako (ar degtinė)
• 0,5 kg taukų

Sirupo Ingredientai:

• 250 g medaus
• 150g cukraus
• Šaukštelis malto imbiero

Paruošimo Būdas:

1. Kiaušinius ir trynius su trupučiu druskos gerai išplakite.
2. Plakant supilkite alkoholį, grietinę, sodą sumaišytą su miltais, dar apie 10 min intensyviai plakite.
3. Supilkite likusius miltus dalimis ir labai gerai išmaišykite jau mediniu šaukštu.
4. Minkykite tešlą, kol nebelips prie rankų.
5. Iš paruoštos tešlos padarykite kūčiukų dydžio gabalėlius, ir juos virkite pamaišant taukuose, kol pasidarys aukso spalvos.

Sirupo Paruošimas:

1. Sirupą virkite emaliuotame puode.
2. Pirmiausia sudėkite medų, kai jis ištirpsta, dėkite cukrų, ir virkite apie 7-8 minutes ant silpnos ugnies.
3. Sirupą su gabalėliais maišyti reikia greitai, nes sirupas labai greitai stingsta.
4. Prislėgtą bičių korį laikykite apie 3-5 val.

Bičių Produktai ir Jų Nauda

Mūsų darbštuolės bitės Jus sužavės ne tik medumi ir medaus produktais. Bičių produktai - bičių pienelis (apilakas), bičių pikis (propolis), bičių duonelė, žiedadulkės - ne tik gardu, bet ir vertinga. Mūsų bičių produktai padės papildyti organizmą reikalingais vitaminais, greičiau pasveikti bei savo skoniu primins saulėtą vasarą ir suteiks energijos.

Kadangi renkame medų viso sezono metu, tarp mūsų bičių produktų puikuojasi itin maistingas grikių medus, švelnus liepų medus, rudeninis lipčiaus medus, pavasario medus (pienių) bei medus su koriu. Išpilstome medų specialia įranga, todėl Jus pasiekia gyvas, tikra lietuviškas medus su visomis maistingosiomis medžiagomis. Be to, vasarą nuolat parduodamas ir šviežias medus.

Mūsų išskirtinumas - ne tik sertifikatu patvirtinta aukščiausia produkcijos kokybė, tačiau ir išskirtiniai medaus produktai - medaus arbatos (medaus skanėstai). Tai medus su liofilizuotomis uogomis ir vaisiais. Šio medaus vertingosios savybės papildytos įvairiomis gamtos gėrybėmis ir jose glūdinčiais vitaminais bei maistingomis medžiagomis. Medus su uogomis nustebins ir didelius, ir mažus. Dabar medų pamėgs kiekvienas! Iš šių skanėstų bei kitų produktų sukurti mūsų parduotuvėje puikuojasi ir medaus rinkiniai dovanoms.

Bitės ir Jų Lizdas

Bitės savo gyvenime, kaip ir žmonės, turi namus, kuriuose gyvena, augina vaikus, saugo maisto atsargas, šildosi šaltuoju metų laiku. Tie namai vadinami bičių lizdu. Žmonės iš bičių galėtų tikrai daug ko pasimokyti, nes bičių lizdas yra sutvarkytas idealiai, pradedant nuo korių statymo, švaros palaikymo bei griežtos korių akelių paskirties ir naudojimo. Kokio dydžio avilyje bus bičių lizdas, priklauso nuo bičių šeimos stiprumo.

Natūraliai gyvenančios bitės, suradusios tinkamus namus ir formuodamos lizdą, iš pagaminto vaško pasiuva, kitaip sakant, nulipdo, pailgas 12 mm akeles, iš kurių susidaro korys. Tokiose korio akelėse auginami perai, saugoma bičių duona, medus. Šios akelės vadinamos - bitininėmis. Korių viršuje bitės nulipdo ilgesnes negu 12 mm akeles, į kurias supila atneštą nektarą, iš kurio vėliau gaminasi medus, todėl jos vadinamos - medaus. Korių apačioje bitės pasiuva platesnes tranines akeles, kuriose auginami tranai, kartais jos užpilamos medumi.

Tokia pat tvarka bitės siuva korių akeles ir aviliuose esančiuose rėmeliuose, o kad joms būtų lengviau, bitininkai į rėmelius įtvirtina vaškuoles ir rėmelius sudėlioja tam tikrais atstumais, kad tarp pasiūtų korių būtų 12 mm tarpai. Šį atstumą bitės pasirinko ne atsitiktinai, o todėl, kad, kai koriuose yra uždengiami perai arba užakiuojamas medus, tarpai tarp korių sumažėja iki 6 mm. Toks minimalus atstumas turi būti tarp korių, kad bitės galėtų laisvai vaikščioti.

Avilyje rėmeliai su koriais iš kraštų uždengiami pertvaromis, kurios vadinamos diafragmomis. Tokiu būdu suformuojamas bičių lizdas, kuris avilyje atrodo maždaug taip: ant korių, kurie yra lizdo viduryje bitės augina perus, virš perų sandėliuoja medų, perų apačioje, esant reikalui, augina traninius perus, koriuose, kurie yra lizdo kraštuose, bitės supila medų ir bičių duoną.

Kadangi bitės nuolat kaupia maisto atsargas, kad galėtų prasimaitinti, kai lauke nėra nektaro, todėl neretai esant didesniam medunešiui bitės visas korių akeles užpila medumi ir bičių motinėlė, neturi, kur dėti kiaušinėlių. Didžiąją dalį lizdo užima bičių akelės. Medaus akelės būna korių viršutinėse dalyse, virš perų. Šios akelės yra gilesnės ir daugiau pasvirusios į viršų, kad iš jų neišbėgtų skystas, ką tik atneštas nektaras, kuris yra supilamas į akeles. Medus ir bičių duona dar sandėliuojami koriuose, kurie yra lizdo kraštuose.

Jei meduvėse esančius rėmelius sudėsime didesniais nei 12 mm tarpais, bitės korių akeles pasius ilgesnes, į kurias tilps daugiau medaus. Į tokias nestandartines akeles bičių motinėlė nededa kiaušinėlių, nes nepasiekia akelių dugno.

Korių Priežiūra

Tvarką namuose (bičių lizde) daugiausia prižiūri jaunos avilio bitės, kurios išsiritusios išvalo korių akeles, jas padengia pikiu ir paruošia naujiems perams. Taip pat bitės rūpinasi ir švara avilyje. Stipriose šeimose bitės per laką iš avilių ištraukia įvairias šiukšles, bičių lavonėlius, jei kokio nors didesnio daikto negali pašalinti iš avilio, bitės jį padengia pikiu, užbalzamuoja.

Bitės pikiuoja ir įvairius tarpus avilyje, pro kuriuos į lizdą patenka šaltas oras, kai kurios bitės net užpikiuoja didžiąją dalį lakos, taip reguliuodamos lizdo temperatūrą. Lizde ką tik pasiūti koriai būna šviesūs, tačiau, kai iš jų išsirita bitės, korių akelėse lieka lėliukės kokono plėvelė, kuri yra tamsesnės spalvos, todėl kuo daugiau kartų išsirita perai, tuo koriai tampa tamsesni, o korių akelės mažesnės, todėl bitininkai turi karts nuo karto tamsius korius pakeisti naujais.

Daugelis bitininkų tokius korius keičia kas 2-3 metus, kai kurie net dažniau. Senus pajuodusius korius reikia keisti, nes sumažėjusiose korių akelėse išsivysto mažesnės, prastesnės bitės, tokiuose koriuose daugiau būna įvairių ligų bakterijų, atsiranda didesnė rizika plisti įvairioms ligoms, tokius korius labiau mėgsta vaško kandys.

Kiti Bičių Produktai ir Receptai

Bitininkė E.Mickūnaitė taip pat atkreipia dėmesį, jog atakiuota korių luobelė yra labai naudinga sveikatai: „Jeigu skauda gerklę, suvalgykite visą gabaliuką luobelės."

Kitas bitininkės gaminamas namų vaistas - bičių pikio tepalas. „Šio tepalo gamybai naudoju tik du produktus: bičių pikį ir iš saldžios grietinės pagamintą sviestą (arba kiaulių taukus be druskos). Šį tepalą gaminu paprastai - sviestą kartu su pikiu tirpinu bliudelyje, uždėtame ant verdančio vandens, kol šis ištirpsta. Kol tirpinu - maišau medine mentele. Tiesa, sviestas nėra vien tik riebalai, jame yra ir kitų medžiagų, kurių nuosėdų lieka. Bičių pikio tepalas tinka gerklės uždegimui gydyti, gali palengvinti sinusito simptomus, kosulį.

Reikia tepti pikį tose vietose, kurias reikia gydyti. Jeigu skauda gerklę, reikia išsitepti kaklą. Sinusito atveju, reikia tepti palei paaukius (tik negalima tepti pačių paakių) ir pačią nosį.

Trauktinė su Medumi ir Imbieru

Vienas seniausių mamytės receptų - medaus ir imbiero trauktinė. Jos pastebėjimu, trauktinės paruošimui reikalingų ingridientų gramatūrą galima nusistatyti pagal kiekvieno skonį. „Iš pradžių kmynus užpilu verdančiu vandeniu ir šiek tiek pavirinu, kol pritraukia. Tuomet viską supilu į užvirintą degtinę ir keletą minučių paverdu, kol pilnai ištirpsta medus. Paklausus, kokiais kiekiais, esant skandžio negalavimams, reikėtų vartoti šią trauktinę, bitininkė juokaudama atsako: „Na, patarčiau 20 - 50 gramų.

---