Kovo 14 dieną ant Šakių seniūnijos Valiulių tvenkinio ledo vyko rajono žvejų mėgėjų poledinės žūklės varžybos. Gerokai ūkanotą kovo 14-osios rytą ant Valiulių tvenkinio Šakių seniūnijoje ledo sutūpė mažiausiai 20 rajono žvejų mėgėjų, pasiryžusių sugauti didžiausią žuvį ar jos prigaudyti daugiausia. Varžyboms užsiregistravo 20 žvejų mėgėjų.
Varžybos startavo 8 valandą ryto ir baigėsi 12 valandą. Tačiau po žūklės ne visi varžyboms užsiregistravę žvejai “deklaravo”, koks tądien laimikis atsidūrė jų krepšiuose - iš 20 registruotų varžybų dalyvių žuvį svėrimui pateikė 14 žvejų.
Daugiausia žuvies tądien, bent jau taip užfiksuota varžybų protokole, sugavo Šarūnas Sniegenas - 1415 gramų. Antras pagal sugautų žuvų kiekį varžybose liko šakietis Jurgis Sėdaitis - jo laimikis svėrė 1370 gramų. O bronzos medalis ir visi kiti prizai atiteko girėniškiui Antanui Bartkui. JO sugautos žuvys svėrė 1166 gramus. Mažiausiai žuvies - 189 gramus - varžybų dieną sužvejojo Gracijus Kasiulaitis.
Iš viso per varžybas sugauta beveik 9,5 kilogramai žuvies. J.Sėdaičiui šiose varžybose pasisekė dvigubai - ant jo meškerės kabliuko užkibo didžiausia varžybų žuvis, net 602 gramus svėręs ešerys. Vienas iš varžybų dalyvių sugavo ir ne ką mažesnio svorio lydekaitę, tačiau ją teko paleisti - šiuo metu lydekų žūklė yra draudžiama įstatymais.
Tai buvo ne vienintelė tokia šventė tądien Sėdaičių šeimoje - jauniausiojo dalyvio prizas atiteko J.Sėdaičio anūkui Pauliui Sėdaičiui. Visiems varžybų prizininkams organizatoriai - rajon savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius bei Žvejų ir medžiotojų draugijos Šakių skyrius - įteikė ne tik atitinkamos spalvos medalius, bet ir specialiai varžyboms įsteigtus atminimo prizus bei dovanų kuponus apsipirkti J.Delnevičiaus žūklės reikmenų parduotuvėje.
Varžybų, nors pakraščiuose ir žiojėjo nemažos properšos, Valiulių tvenkinio ledo storis toliau nu kranto buvo 20 ir daugiau centimetrų. O žuvys tądien kibo įvairios, tačiau daugiausia sugauta kuojų ir ešerių - nuo vos piršto ilgio iki 602 gramų. Tai buvo jau antrosios šiais metais rajono žvejų mėgėjų poledinės žūklės varžybos.
Pirmąsias, komercines, ant Nopaičių tvenkinio buvo suorganizavęs žūklės reikmenimis prekiaujančios įmonės savininkas, aistringas žvejas - mėgėjas Juozas Delnevičius.
Puikiai supratome, kad ši klubo išvyka yra paskutinė ir todėl labai norėjosi, kad jai būtų parinkta kuo žuvingesnė ir gražesnė vieta. Valdyboje, posėdžio metu buvo pasiūlyta ištaistinga nakvynė viloje su žvejyba prie Kalvių ežero, o kaip alternatyva buvo siūloma Minija. Po trumpų debatų priėjome vieningos išvados, kad tokiu metų laiku būtų tikslingiau daryti klubo išvyką upėje.
Bijojome, kad ežere jau bus susmukusios povandeninės žolės, kita augmenija, kad bus nuskaidrėjęs vanduo ir su žvejyba gali kilti keblumų. Kaip vėliau paaiškėjo, mūsų prielaidos ir žvejybai pasirinkta šventės vieta mūsų neapvylė. Tikrai smagiai buvo praleistas laikas ir šauniai pažvejota. Dar penktadienį iš vakaro patys nekantriausi, (o gal taip sutapo, kad žmonėm leido tą daryti sąlygos) jau rinkosi į būsimos šventės vietą.
Upė mus pasitiko visu savo gražumu. Puikus oras, gražiai sutvarkyti krantai, vis dar žaliuojanti gamta bei visa aplinka darė stiprų įspūdį. O jau laivų, laivelių gausumas su kuo įmantriausiais pavadinimais kėlė ir pagarbą, ir..... šypseną. Tikėjomės, kad vis dėlto jau spalio mėnuo ir navigacijos sezonas bus iš principo besibaigiantis, bet atvykus pamatėme, kad stipriai klydome.
Gausios lenkų, vokiečių, lietuvaičių grupės tarsi skubėdamos į paskutinį traukinį, buvo apgulusios Mingės kaimą su savo prieigomis. Viešbučiai buvo perpildyti ir penktadienį rasti kambarį nakvynei buvo tikrai problematiška. O ir laiveliai upe plukdė vieną grupę po kitos. O kur dar armija žvejų su kateriukais bei irklinėmis valtimis skubanti į Upaitį ešerių ar stambių kuojų žvejoti.
Mūsų klube atsirado jau naujokė vardu Elena kuri kaip ir dar keletas klubo narių šiame dievo mylimame kampelyje lankėsi pirmą kartą. Žmonės atvykę į čia tikrai sakė yra nuoširdžiai sužavėti visu tuo ką išvydo. Dėkojo ir minėjo, kad viskas tikrai labai gražu ir kaip gerai kad sumanyta buvo daryti čia sezono uždarymą.
Na gerai ar ne, mes dar nežinojome nes nebuvome dar pabandę žvejoti, o kad patiko aplinka, supanti gamta čia jau beliko tik su jais kartu (pirmą kartą atvykus) pasidžiaugti. Pats oras penktadienį tikrai mus lepino nes kada darėme pirmąją treniruotę tikrai nereikėjo striukų nes pilnai užteko bluzono ar storesnio megztinio.
Turiu pasakyti, kad viskas pranoko lūkesčius nes žvejojant gana arti kranto ir naudojant stambesnį masalą pavyko sužvejoti atskirus egzempliorius viršijančius 500gramų svorį, o šiaip naudojant smulkesnį masalą nuolatos kibo kuojos, plakiai bei nedideli karšiukai. Vandens paviršiuje be minėtų žuvų šokinėjo ir viena kita aukšlytė.
Aišku, tai mus vertė daryti atitinkamas išvada. Reikėjo sulaukti kitos dienos ryto ir apsispręsti kokią žuvį žvejosime - rečiau, bet stambią ar nuolatos ir tik smulkesnę. Tačiau tai jau buvo kiekvieno teisė ir apsisprendimo laisvė.
Pačios žuvies aktyvumas jautėsi tiek žvejojant su septynių metrų botu, tiek viduryje vagos su bolonine ar matcho tipo meškere. Vakare dar kiek pasėdėjome kavinukėje ir „pasirgome“ už „Lietuvos ryto“ krepšinio komandą kuri nugalėjo belgus ir papuolė į lygą. Vakare eidamas upės pakrante pastebėjau, kad Mingė graži į vėlai naktį.
Šeštadienį nuo pat ryto, kaip ir buvo numatyta dienotvarkėje suvažiuoja likusioji (pagrindinės pajėgos), dalis klubo narių bei svečių. Labinamės, registruojamės, ženkliname sektorius, geriame kavą. Žodžiu, viskas vyksta truputį chaotiškai, bet iš principo nuosekliai nes dar pusvalandis, dar kelios minutės ir sėsime žvejoti.
Pusryčiaudami dar kiek aptariame šventės niuansus, vieną kitą iškilusį organizacinį klausimėlį ir po to baigę pusryčiauti jau galvojame apie jaukų maišymą bei inventoriaus paruošimą. Beje, atskirai dar noriu paminėti ir padėkoti visų vyrų vardu moterims, mūsų klubo narėms kurios tikrai pasistengė, kad vakarop, po visų varžybų, žvejybų savo malonumui, po pasibuvimo gamtoje, sėdint prie stalo mums nieko netrūktų, o ir pats stalas būtų papuoštas skaniais valgiais.
Ji dabar užsiėmusi, matyt skambina Neptūnui ir nori sužinoti kaip ten su žuvimi po vandeniu, bet vis viena, Elena, didelis, nuoširdus Jum dėkui už tą moterišką rūpestį visų mūsų vyrų vardu. Na ir kaip nepaminėti mūsų Ritulės kuriai taip pat labai dėkojame už tą meilę, rūpinimąsi mumis, vyrais.
Tai jos dėka šventės metu sėdint ant krantuko mums netrūko nieko - gėrimų, užkandos bei dėmesio ir žmogiško bendravimo, šilumos. Nebuvo niekas užmirštas, nebuvo nei vieno su kuriuo Ritulė nebūtų pabendravusi. O kur dar Jos firminė, itin skani, karšta sriuba kuria buvome vaišinami. Žodžiu, viskas ekstra klasės.
Mūsų klubo „varikliukui“ ir Pirmininkui rūpesčių tikrai netrūko. Su kiekvienu buvo pabendrauta, kiekvienam atsakyta į rūpimą klausimą, išspręsti organizaciniai klausimai bei aibės kitokių dalykų. Eilinį kartą norisi padėkoti Silvestrui (visų švelniai vadinam, Silvukui) už tą atliktą didelį organizacinį darbą išvykos metu (nuotraukoje stovi kairėje pusėje).
Per tokį trumpą laiką buvo patirta tiek emocijų, įspūdžių, kad norom nenorom jei ką nepaminėsiu ar pamiršiu, prašau klubiečių nesupykti. Štai ir dabar norisi atskirai padėkoti mūsų klubiečiams iš Šakių už vakarienei ant stalo iškeptus bei pateiktus šašlykus kuriuos valgė ir gyrė visi.
Esu tikrai jų ne vieną kilogramą per gyvenimą sušveitęs, bet taip skaniai iškeptus ir iš tokios kokybiškos mėsos ragauju tikrai ne kasdiena. Romanai, Linai, Raimondai bei kiti Sūduvos vyrai, ačiū Jums už tokius delikatesus kuriuos teko ragauti. Rašau delikatesus daugiskaitoje nes dar vos nepamiršau paminėti pietų metu iškeptos ir į stalą pateiktos šviežiai sužvejotos mūsų pačių žuvies. Atskirai dar noriu padėkoti Aleksui (stovi viduryje) už pagalbą padedant pravesti varžybėles bei teisėjavimą.
Kol ruošiamės varžyboms aš dar spėju nufotografuoti mūsų būsimą (be penkių minučių) klubietį Saulių su Pirmininku šalia. Kad ir kaip skubėjau tačiau šį kartą tikrai visko užfiksuoti ir pastebėti nepavyko. Varžybos kaip įprasta vyko lengva, supaprastinta forma. Kas norėjo galėjo žvejoti su plūdine, o kam mieliau dugninė meškerė tas galėjo bandyti laimę su ja.
Beje šventės metu ne vienas dalyvis išbandė abu variantus ir atrodo neapsiriko nes kaip minėjau žuvies pasigauti buvo galima įvairiame atstume nuo kranto. O kad jos dar yra ir ji aktyvi to įrodymas štai šių didelių kuojų nuotrauka. O kas gali būti maloniau kaip žvejoti, bendrauti tarpe draugų sėdint ant upės kranto.
Jūs juoksitės brangūs skaitytojai, bet kol aš rašiau atėjo ir pietų metas. Pietaujant kalbų tikrai netrūko - vienam atsikabino stambi žuvis, kitam nutraukė su visu pavadėliu, o kitas per skubėjimą atkabintą žuvį įdėjo ne į skiaurę, bet paleido atgal į vandenį.
Ričardas kaip ir kiti klubo nariai labai gyrė tik ką iškeptą dar karštą žuvį kuria čia pat buvo tiekiama į stalą. Sutikite kas gali būti skaniau ir vertingiau už ką tik paruoštą vietoje, ant kranto, maistą? Manau būnant gamtoje karštas maistas vėsiu (bet ne šaltu šiuo atveju) paros metu tikrai žmogui būtinas, o dar jei toks maistingas, vertingas tai tik kramtykime ir mažiau kalbėkime. Prie stalo šį kartą alkoholio tikrai nesimatė nes mes propaguojame iš dalies sveiką maitinimosi būdą.
Aišku, vakare po dienos žvejybos, ar kitaip praleisto laiko, viena kita taurelė gal ir netrukdo, bet kol kas kalba rišosi ir be alkoholio. Mūsų aludaris Pranukas (pirmas iš kairės) ir šį kartą atvežė į šventę bent kelių rūšių alų tik mes jį atidėjome suvartojimui iki vakaro.
Visų rūšių nepamenu, bet žinau , kad visiem itin patinka Pranuko pagamintas lengvas (apie 5 laipsnių) šviesus avietinis alus. Jo neatsisakė paragauti net mūsų damos. Po pietų vėl per kelis šimtus metrų nusidriekė mūsų žvejų virtinė.
Šventė švente, bet manau skaitytojams įdomu ir tas faktas ar tikrai verta dar tokiu metų laiku važiuoti iš Vilniaus ar Kauno į tokią tolybę, ir ko ten nuvykus tikėtis? Atsakau - verta tik...... nesupraskite tiesmukai, kad nuvykus visi ir visada pataikys ant gero kibimo.
Daug ką lemia ir orai. Tarkim šeštadienio naktį buvo net minusas, bet kibimas geras, o sekmadienio naktį truputį net palynojo ir kibo smulkesnė žuvis. Tačiau jei seksite orus, stebėsite visus pakitimus gamtoje tai manau, kad atvykę į žemupį dar ne kartą turėsite šaunią žvejybą ir nesvarbu ar tai būtų plūdinė, spiningas ar dugninė meškerė nes žuvys dar tikrai, tikrai aktyvios ir masalus griebia perdaug nesirinkdamos.
Žemiau jau pasistengsiu pristatyti kiekvieną šios šventės dalyvį, jo sugauto laimikio svorį ir užimtą vietą varžybose. Žuvų nuotraukų specialiai nefotografavome nes po svėrimo iš karto praktiškai vos ne visas paleidome, o tik kelias tiesiogiai suvartojome į pilvą.
Visi šventės dalyviai, įskaitant ir svečius buvo vėl apdovanoti specialiais prieskonių firmos „Sauda“ įsteigtais prizais. Penkioliktą garbingą vietą užėmė mūsų šventės svečias iš Šakių Valentinas Venckus sugavęs 362gr.
Keturioliktą vietą laimėjo Saulius Mazūras kuris sužvejojo 757 gr. Tryliktą vietą laimėjo mūsų klubo dama Rita Chromcova sužvejojusi 1056gr. Dvyliktą vietą iškovojo dar viena mūsų klubo dama, naujokė Elena Križauskienė sužvejojusi 2020gr.
Vienuoliktą vietą šį kartą užėmė Pranas Jocius kuris sugavo 2385gr. Į dešimtuką papuolė su 2553gr. Devintą vietą iškovojo ir sugavo 2564gr. Aštuntą vietą užėmė mūsų klubo Pirmininkas Silvestras Kavaliauskas. Jis sužvejojo 3047gr.
Septintoje vietoje šį kartą liko Linas Radzinevičius.Jis sužvejojo 3463gr. žuvies ir nuo šeštos vietos atsiliko...... Šeštą „prezidentinę vietą“ garbingai iškovojo Zenonas Gedminas kuris sugavo 3467gr. Penktą vietą kiek netikėtai užėmė Alvydas Žibas sužvejojęs 4541gr.
Dabar atkreipkite dėmesį į ketvirtos vietos sugauto sportininko svorį kuris pralaimėjo trečiai vietai. Ketvirtoje vietoje sugavęs 4755gr. Genadijus Macijauskas šį kartą parodė vyrišką charakterį ir aplenkė daukartinį švenčių prizininką sužvejodamas 4765gr. žuvies. Antrą vietą užėmė ir tapo šios išvykos vicečempionu Ričardas Kaziūnas sužvejodamas 4798gr. žuvies.
Na ir stipriausiu tarp visų tapo bei čempiono vardą iškovojo Raimondas Ignatavičius. Jo sužvejota žuvis svėrė net 5337gr. svorio. Visi dalyviai varžėsi vos po keturias valandas. Šventė kaip prasidėjo taip greitai ir baigėsi.
Ir mes Žūklės sporto klubo „SALMO Kaunas“ nariai tuo baigėme šių metų išvykų ciklą bei uždarėme oficialiai atvirąjį vandens sezoną. Aišku, pavieniui ar nedidelėmis grupelėmis dar tikrai vyksime kas kur pažvejoti ar šiaip laimės paieškoti su meškere rankose.
Vieniems gal dar pasiseks labiau, kitiems mažiau, bet tai jau bus tik epizodinės ir pavienės išvykos. Artėja metų pabaiga. Reikės suvesti visus klubo reikalus, paruošti ataskaitas, kažkam teks daryti metinį pranešimą.
Atminkite, yra toks kampelis, kurį aplankęs dar niekas nesigailėjo. Ar saulė švietė, ar lietus merkė, ar ledas kaustė, ar potvynis sėmė. Tai „Lietuvos Venecija“ vadinamas Minijos (Mingės) kaimas abipus upės. Kas čia pabuvojo, tas čia grįš dar ne kartą nes tiek įspūdžių pamatyti ir patirti per vieną apsilankymą tiesiog neįmanoma.
Žvejybos varžybų rezultatai
| Vieta | Dalyvis | Sugautas svoris (g) |
|---|---|---|
| 1 | Raimondas Ignatavičius | 5337 |
| 2 | Ričardas Kaziūnas | 4798 |
| 3 | Genadijus Macijauskas | 4765 |
| 4 | Alvydas Žibas | 4755 |
| 5 | Zenonas Gedminas | 3467 |
| 6 | Linas Radzinevičius | 3463 |
| 7 | Silvestras Kavaliauskas | 3047 |
| 8 | 2564 | |
| 9 | 2553 | |
| 10 | Pranas Jocius | 2385 |
| 11 | Elena Križauskienė | 2020 |
| 12 | Rita Chromcova | 1056 |
| 13 | Saulius Mazūras | 757 |
| 14 | Valentinas Venckus | 362 |