Pasaulio vandenynuose gyvena milijardai įvairių spalvų, formų ir dydžių žuvų. Bet kuri iš jų yra mažiausia? Bet kas iš šios įvairovės iš tikrųjų yra mažiausia žuvis vandenyne? Todėl dėl šio titulo varžosi bent trys žuvų rūšys, o mokslininkai iki šiol neapsisprendžia, kuriai galima suteikti „pasaulio čempionės“ vardą, nes vertinimo kriterijai, kaip pamatysite, skirtingi.
Pretendentai į mažiausios žuvies titulą
Vienas pagrindinių pretendentų į mažiausios vandenyno žuvies titulą - Paedocypris progenetica. Mokslininkai teigia, kad ši mažytė patelė visai nėra šios rūšies anomalija. Didžiausia rūšies patelė, kurią jiems pavyko rasti, buvo tik 0,4 milimetro didesnė už mažiausią. Šią mažytę, karpinių šeimos narę, galima aptikti labai rūgštiniuose juodavandeniuose durpynuose Sumatros ir Bintano saloje Indonezijoje.
Paedocypris progenetica - gėlavandenė žuvis iš Cyprinidae šeimos, gyvenanti durpinguose, rūgščiuose vandenyse Sumatros ir Bintano salose. Ji aptinkama durpingo vandens upeliuose ir pelkėtose vietovėse, kur vandens pH gali būti žemesnis nei 3, čia beveik nėra kitų žuvų. Paedocypris progenetica patelės biologinę brandą pasiekia būdamos vos 7,9 mm ilgio, o maksimalus standartinis ilgis siekia apie 10,3 mm. Patinai yra su savotiškomis kabliuko formos dubens ataugomis - tai vienas iš retų atvejų tarp karpinių žuvų. Dėl savo išlikusių lervinių požymių, tokių kaip neišsivysčiusi kaukolė, Paedocypris progenetica laikoma viena iš labiausiai supaprastėjusių (evoliuciniu požiūriu) ir suaugus lervinius požymius išlaikiusių (neoteniškų) žuvų.
Trimmatom nanus yra bene mažiausia jūrinė žuvis, kilusi iš vakarinės Ramiojo vandenyno dalies. Priklauso grundalų šeimai (Gobiidae). Oficialaus lietuviško pavadinimo ši žuvelė neturi, tačiau ją būtų galima vadinti, tarkim, nykštukiniu rifiniu grundalu. Tačiau kitaip nei Paedocypris, ši rūšis turi visavertį kaulinį skeletą ir „klasikinę“ žuvies sandarą. Gyvena tarp koralų, dažniausiai gilesniuose rifų sluoksniuose, kur slepiasi nuo plėšrūnų. Kūnas ryškus, oranžinis ar rausvas, akys didelės - tai padeda orientuotis esant silpnam apšvietimui.
Schindleria brevipinguis - labai smulki žuvelė iš Indijos-Ramiojo vandenyno regiono, laikoma pusiau gėlavandene, visgi dažniau priskiriama jūrinei faunai. Vyriškos lyties individai subręsta pasiekę vos 6,5 mm dydį, patelės - 8,4 mm, didžiausias registruotas ilgis siekia apie 10 mm. Pasak Williamo Watsono iš Nacionalinės vandenynų ir atmosferos žvejybos administracijos, pasaulyje yra techniškai mažesnių žuvų. Suaugę šios rūšies patinai, remiantis 2004 m. atliktu tyrimu, siekia 6,5-7 mm, o didžiausias užfiksuotas egzempliorius buvo tik 8,4 mm. Pagrindinė problema yra ta, kad mokslui žinomi tik šeši Schindleria brevipinguis egzemplioriai, rasti Didžiajame barjeriniame rife prie Australijos.
Trumpiausiai gyvenančios žuvys
Gamtoje taip surėdyta, kad maži gyvūnai (lemia jų ontogeninės savybės) gyvena neilgai. Populiariose ichtiologinėse svetainėse trumpiausią gyvenimo trukmę turinčia žuvimi nurodoma Mozambiko ir Zimbabvės vandenyse besiveisianti Nothobranchius furzeri, kurios gyvenimo ciklas trunka 2-3 mėnesius. Kadangi vandenys, kuriuose plaukioja N. furzeri dažnai išdžiūsta ir vėl prisipildo tik užėjus lietingajam sezonui, jos ikrai atsparūs sausrai ir gyvybingi išlieka iki sekančio sezono sausame dumble. Kitos šios genties rūšys, tokios kaip N. korthausae ar N. rachovii, taip pat užbaigia gyvenimą per kelis mėnesius nuo išsiritimo iš ikrų. Visgi laboratorinėmis sąlygomis Nothobranchius furzeri gyvenimo trukmė - iki 6-7 mėnesių.
Eviota sigillata - išties viena trumpiausiai gyvenančių žuvų, priklausanti Gobiidae šeimai. Žuvys aptinkamos nedideliame gylyje - nuo maždaug 3 iki 20 metrų, dažniausiai laikosi tarp koralų ar arti rifų paviršiaus. Eviota sigillata paprastai užauga iki 2,5-3,0 centimetrų ilgio. Pelaginės stadijos metu lervos maždaug tris savaites dreifuoja atvirame vandenyne, po to apsigyvena rifų struktūrose, greitai subręsta - dažnai vos per dvi savaites - ir tuoj pat pradeda daugintis. Reprodukcinis periodas taip pat trunka trumpai - apie tris savaites, po kurių žuvis žūva. Toks intensyvus, greitai besibaigiantis gyvenimo ciklas būdingas tik labai smulkioms tropinėms žuvims, kurios vystėsi aplinkoje, reikalaujančioje greito prisitaikymo ir trumpų generacijų.
Ilgiausiai gyvenančios žuvys
Pažiūrėkime į priešingą variantą - kurios žuvys gyvena ilgiausiai. Viena iš žinomiausių - šiaurinis jūrų ešerys (Sebastes aleutianus), gyvenantis Ramiojo vandenyno šiaurėje. Tai giliavandenės žuvys, aptinkamos nuo 150 iki 450 m gylyje, kur vandens temperatūra neviršija 5 °C.
Kita ilgaamžė žuvis yra arktinis arba Grenlandijos ryklys (Somniosus microcephalus). Šis lėtai augantis, giliavandenis ryklys gali gyventi net daugiau nei 500 metų - radiokarbono metodu nustatyta, kad kai kurių individų amžius siekia apie 392 ± 120 metų. Subręsta sulaukęs... 150 metų. Reikėtu pridurti, kad Grenlandijos ryklys yra ir viena didžiausių žuvų, nes gali sverti daugiau nei 1000 kg, pasiekia net 6,4 m ilgį.
Didysis eršketas (Huso huso), dar vadinamas beluga, yra didžiausia gėlavandenė žuvis pasaulyje, priklausanti eršketinių (Acipenseridae) šeimai. Paplitusi Juodojoje, Azovo ir Kaspijos jūrose bei jų įtekančiose upėse, taip pat anksčiau buvo aptinkamas ir Dunojuje bei Volgoje. Didysis eršketas išsiskiria savo milžinišku dydžiu - istorijoje dokumentuoti individai, siekę daugiau nei 7 metrus ilgio ir sveriantys iki 1,5 tonos. Tai lėtai auganti ir vėlai lytiškai bręstanti rūšis: patelės bręsta apie 15-20 gyvenimo metus, o kartais ir vėliau. Neršia kas keli metai. Dėl savo ikrų ši rūšis tapo itin vertinga komerciškai. Intensyvi žvejyba, buveinių nykimas ir užtvankos migraciniuose keliuose lėmė staigų belugų skaičiaus mažėjimą. Nepaisant taikomų apsaugos priemonių, natūralios belugų populiacijos tebėra kritiškai sumažėjusios.
Gal pasirodys keista, bet viena ilgaamžiškiausių tarp gėlavandenių žuvų yra mūsu žvejams ir gurmanams žinomas europinis ungurys (Anguilla anguilla), kuris laisvėje dažniausiai gyvena iki 15-20 metų. Regis, nedaug, tačiau turima duomenų, kad nelaisvėje išgyvena gerokai ilgiau - 80-100 metų. Žinomas atvejis Švedijoje, kur ungurys, vadinamas Branteviko unguriu, buvo laikomas šulinyje ir, anot vienos vietinės šeimos pasakojimų, gyveno ten net 155 metus.
Koi karpiai
Nors Dekoratyvinių žuvų augintojų Lietuvoje vis daugėja, dauguma žmonių net nėra girdėję Koi karpiai pavadinimo. Šios žuvys ne tik labai spalvingos, gražios, draugiškos bet ir velniškai įdomios būtybės!
Kas yra Koi karpis?
Koi yra itin populiari ir spalvinga gėlavandenių amūrinių karpių (Cyprinus rubrofuscus) žuvų rūšis. Šios žuvys dažniausiai laikomos kaip dekoratyvinės žuvys lauko tvenkiniuose ar sodo vandens telkiniuose. Jos turi turtingą, tūkstančius metų siekiančią Azijos kultūros istoriją.
Koi karpių istorija
Nors visi Koi karpių tėvyne laiko Japoniją, manoma, kad Koi žuvys pradėtos veisti Kinijoje maždaug IV amžiuje, dėl maisto. Japonijoje Koi karpių veisimas prasidėjo maždaug XIX amžiuje. 1914 m. spalvingas Koi karpis buvo padovanotas Japonijos imperatoriui, siekiant papuošti imperatoriškuosius rūmus. Tai paskatino jų populiarumą Japonijoje ir taip Japonijoje prasidėjo selektyvus veisimas, kuris vystėsi ir paplito visame pasaulyje.
Koi karpių simbolika
Japonų kultūroje Koi simbolizuoja jėgą, drąsą, tvirtybę, sėkmę, pergalę, vaisingumą ir atkaklumą. Kiekviena veislė pagal savo spalvas gali turėti skirtingas simbolines reikšmes. Koi žuvys dažnai perduodamos iš kartos į kartą, kaip šeimos paveldas. O šios dovanojimas kitam atneša sėkmę, turtus ir laimę. Ir nesvarbu ar tai gyva žuvis, ar piešinys. Dauguma kinų ir japonų, kad būtų turtingi, Koi žuvį piešia pietrytinėje savo namų dalyje. Jeigu siekiama sėkmės profesinėje veikloje - Koi karpių atvaizdas statomas šiaurinėje savo namų dalyje. Jeigu reikalinga teigiama energija namuose, kinai ir japonai prideda Koi piešinį prie vietos, kurioje vyrauja bloga nuotaika. Tokiu būdu Koi pagyvins vietovę stipria teigiama energija. Koi karpiai dažnai siejami su YIN-YANG simboliais kinų kultūroje. Juodai balti į ašarą panašūs simboliai žymi dvi koi žuvis - kartu plaukiantį patiną ir patelę. Tai simbolizuoja dvi energijas, kurios kartu sukuria harmoniją ir pusiausvyrą.
Senovės japonų ir kinų mitas pasakoja, kaip Koi tapo drakonu. Pasakojime, grupė Koi prieš srovę plaukė Geltonojoje upėje, esančioje Kinijoje. Tačiau pasiekę upės galą keli Koi karpiai pasuko atgal ir tiesiog leido upės tėkmei juos nešti atgal. Likęs Koi nepasidavė, šoko į krioklį ir plaukė kriokliu į patį viršų. 100 metų krioklio viršų pasiekti bandė daug Koi karpių, bet niekam nepavykdavo. Galiausiai vienam Koi karpiui pavyko. Dievai įvertino šį Koi už jo atkaklumą ir pavertė jį drakonu.
Gyvenimo trukmė
Dažnai Koi karpiai gali gyventi ilgiau nei jų šeimininkas. Vidutiniškai naminiai Koi išgyvena 10-30 metų, o nelaisvėje net iki 70 metų! Koi, kaip ir bet kurios žuvies, amžių galima nustatyti pažiūrėjus į jos žvynus. Kiekvienas žvynas turi žiedus, kurie primena medžių augimo rieves. Paprastai vasariniai žiedai yra platesni ir koreliuoja su aukštesne temperatūra bei didesne mityba, o žieminiai žiedai yra plonesni dėl vėsesnės temperatūros, sumažėjusio aktyvumo ir maitinimosi.
Koi gali gyventi ilgiau nei 50 metų, jei jie gauna tinkamą mitybą, vanduo yra švarus, filtruojamas, optimaliame pH diapazone (nuo 7,5 iki 8,0), be streso ar per didelio žuvų kiekio tvenkinyje. Deja, dauguma Koi vidutiniškai gyvena mažiau nei 10 metų, nes jie nėra tinkamai prižiūrimi ir dedami į per mažus tvenkinius ar rezervuarus, negauna tinkamo maisto ir pan. Mityba turėtų būti visavertė bei praturtinta tik Koi karpiams skirtais pašarais.
Hanako vardu pavadintas, seniausias kada nors užregistruotas Koi karpis gimė 1751 m. Japonijoje. Jis mirė dėl senatvės 1977 m., būdamas 226 metų amžiaus! Ištyrus du Hanako žvynus, jo amžių patvirtino profesorius Masayoshi Hiro, dirbęs Nagojos moterų koledžo, gyvūnų tyrinėjimo laboratorijoje.
Dydis
Dauguma Koi karpių paauga vidutiniškai 1,27 cm per mėnesį, paprastai pilną savo dydį pasiekia būdamas 8-10 metų amžiaus (augimas, žinoma, svyruoja kiekvieną mėnesį ir sulėtėja po pirmųjų 2 metų). Vidutinis suaugęs Koi sveria nuo 5-7 kg, o įprastai užauga nuo 50 iki 70 cm ilgio. Jumbo Koi užauga iki 80-90 cm ilgio. Didžiausias kada nors užfiksuotas Koi karpis yra Jumbo Koi, pavadintas Big Girl. Šią žuvį augino veisėjas iš Japonijos iki kol buvo nupirkta ir pervežta į Viltšyrą (Anglija). Big Girl 2007 m, būdama 17 metų amžiaus turėjo daugiau nei 1.2 m kūno ilgį ir sverė net 40 kg! Kad išlaikytų tokį dydį, šis Koi karpis turi suvalgyti mažiausiai 0,5 kg maisto per dieną. Vieni šaltiniai teigia, kad Big girl gyveno iki 17 metų amžiaus, kiti - kad ji gyvena iki šiol.
Kainos
Koi kaina gali skirtis dėl daugelio veiksnių. Paprastai Koi jauniklis kainuos nuo 3 iki 50 €, perkant iš Koi karpių veisėjų. Koi karpių kainą į neregėtas aukštumas gali pakelti keli veiksniai:
- Genetinė giminė: parodų laimėtojų palikuonys gali kainuoti ir kelis tūkstančius eurų.
- Veislė: populiariausios veislės yra Kohaku, Sanke ir Showa.
- Vizualinis vaizdas: spalvos, kūno forma ir raštų simetrija dažnai gali padidinti Koi kainą.
- Dydis: didesnės žuvys yra brangesnės.
Brangiausias kada nors parduotas Koi karpis buvo pavadintas S Legend vardu. Itin aukštos kokybės egzempliorius, išaugintas Saki žuvų ūkyje Hirosšimoje, Japonijoje. Šis Kōhaku veislės, daugiau nei 90 cm ilgio Koi laimėjo All Japan Koi Show. 2018 m. jis buvo parduotas Taivano kolekcininkei už 203 mln. jenų (1,8 mln. USD).
Veislės, rūšys, spalvos
Japonų ūkininkai ir veisėjai, atsidavę selektyviai veisti Koi karpius su spalvingomis mutacijomis, visiškai pakeitė šių žuvų išvaizdą. Savo pastangomis jie sukūrė raudoną, tada mėlyną, tada įvairiaspalvį Koi. Jie netgi sugebėjo sukurti koi su skirtingais raštais ir net metališkai atrodančius Koi.
Zen Nippon Airinkai yra organizacija Japonijoje, skirta Koi rūšių veisimui ir skirstymui į kategorijas. Šiandien organizacija oficialiai pripažįsta daugiau nei 100 skirtingų Koi veislių, suskirstytų į 16 skirtingų kategorijų. Trys pagrindinės spalvos sudaro daugybę koi veislių: raudona (Hi), balta (Shiro) ir juoda (Sumi). Kitos dažniausiai matomos spalvos yra geltona, oranžinė, mėlyna ir kreminė. Kai kurios žuvys gali turėti sidabro arba aukso metalo blizgesį. Įprastai Koi gali būti vienspalviai, dvispalviai arba įvairiaspalviai.
- Butterfly Koi (drugelinis Koi) atsirado XX amžiaus viduryje Japonijoje. Japonų augintojai tradicinį Koi sukryžmino su laukiniu Indonezijos ilgapelekiu upiniu karpiu. Butterfly Koi gali užaugti iki 100 cm ilgio, yra ovalo formos bei lieknesnis nei originalus Koi. Jis turi ilgus, plevėsuojančius pelekus, ilgą uodegą bei yra atsparesni įvairiam klimatui.
- Kohaku yra viena iš populiariausių Koi karpių veislių Japonijoje. Tai taip pat vienas iš labiausiai paplitusių Koi visame pasaulyje. Jie žinomi dėl savo balto kūno ir raudonų dėmių, tradiciškai vadinamų „ Hi“. Yra įvairių Kohaku veislių, tačiau Tomoin ir Yagozen yra vieninteliai Japonijoje išlikę tipai.
- Karasu, kuris japoniškai reiškia „varna“, turi juodą kūną ir gali turėti baltą arba oranžinį pilvą. Tai viena iš senesnių Koi karpių rūšių ir, kaip manoma, atneša sėkmę namams.
- Skirtingai nuo kitų Koi rūšių, Ghost Koi atsirado Didžiojoje Britanijoje. Ghost Koi yra Europoje paplitusio veidrodinio karpio ir metalinio Ogon Koi mišrūnas. Pavadinimas Ghost Koi kilo dėl vaiduokliškos išvaizdos, o dėl metalinio blizgesio žvynų jie tarsi išnyksta, kai yra po vandeniu.
Dėl savo spalvų ir draugiško domėjimosi viskuo aplink tvenkinį, Koi karpiai yra lengvas grobis plėšriems paukščiams, ūdroms, katėms.
Charakteris
Koi karpiai draugiški tiek pat, kiek šunys ir katės! Žmonės linkę manyti, kad žuvys yra gana kvailos. Taip pat daugelį metų žmonės tikėjo, kad žuvys net negali jausti skausmo. Naujausi tyrimai prieštarauja šiam įsitikinimui ir įrodo, kad žuvys yra daug protingesnės, nei buvo įsivaizduojama. Jos ne tik jaučia skausmą, bet kai kurios rūšys taip pat gali manipuliuoti įrankiais (paskambinti varpeliu, kad gauti maisto) ir turėti gerą atmintį. Koi iš prigimties yra labai smalsūs ir gali būti išmokyti gudrybių, įskaitant maisto paėmimą tiesiai iš rankos. Laikui bėgant jie tampa gana artimi ir ištikimi savo šeimininkams. Gali atpažinti savo šeimininkus: jų veidą, balsa, išvaizdą. Taip pat yra draugiški šunims ir katėms. Koi karpiai yra žinomi, kaip švelnūs ir paprastai nesielgia agresyviai žmonių atžvilgiu, bei mielai kartu su jumis paplaukios tvenkinyje. Ši žuvis gali pakramsnoti jūsų pirštą. Labiau pajusite kutenimą nei skausmingą įkandimą. Koi yra sociali žuvis. Jie mėgsta gyventi grupėmis ar poromis. Jie taip pat yra draugiški, nekovoja su kitų rūšių žuvimis, kai yra laikomi tame pačiame tvenkinyje.
Mityba
Koi naudoja vandenį, kad palaikytų tinkamas kūno funkcijas, tačiau patys vandens negeria. Vanduo į žuvies organizmą per žiaunas ir kūną patenka Osmoso būdu (osmosas - skysčio, dažniausiai vandens, tendencija prasiskverbti pro pusiau pralaidžią membraną į tirpalą, kuriame tirpiklio koncentracija yra didesnė, taip išlyginant medžiagų koncentracijas abiejose membranos pusėse). Koi karpiai yra visaėdžiai. Jie gali būti šeriami komerciniu, specialiai jiems pritaikytu ir subalansuotu maistu. Tačiau Koi taip pat valgo krevetes, kirminus, vabzdžius, vandens augalus, vaisius, daržoves, kietai virtus kiaušinius ir net tam tikras grūdų rūšis.
Koi karpiai neturi skrandžio, bet turi tiesų žarnyno traktą, kuris suvirškina maistą maždaug per 4 valandas. Todėl šeriami Koi karpiai turėtų būti dažnai, bet po mažomis dozėmis. Priešingai nei mano dauguma žmonių, koi žuvys turi dantis! Tiksliau, dantų eilę gerklės gale. Tai vadinama „ryklės dantimis“. Šie dantys būdingi kitoms gėlavandenėms žuvims. Šiais dantimis žuvys mala maistą, pavyzdžiui, kriaukles ir vabzdžius, kuriuos randa tvenkinio dugne.
Paprastai žiemą arba vandens temperatūrai esant žemesnei nei 10 ºC Koi karpiai pradeda žiemos miego ciklą, vadinamą torporu. Tai trumpalaikis žiemos miegas, kuris paprastai trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Per šį laiką jų medžiagų apykaita ir baltymų sintezė sulėtėja. Jie valgo mažiau (arba iš vis nebevalgo) ir glaudžiasi kartu, kad sušiltų. Nerekomenduojama šerti Koi karpių, kai vandens temperatūra nukrenta žemiau 10 ºC ribos.
Poravimasis
Koi karpiai natūraliomis sąlygomis neršia vieną arba du kartus per metus, pavasarį ir vasarą. Neršto metu Koi patelės deda kiaušinėlius, paskatintos patinų. Tada patinai plaukia per kiaušinėlius ir juos apvaisina. Viena patelė per vieną nerštą dažniausiai išleidžia iki 50 000 kiaušinėlių. Kuo didesnė patelė, tuo daugiau kiaušinėlių ji gali išleisti, o ypač didelės patelės išleidžia net iki 100 000 kiaušinėlių!
Įaprastai Koi karpiai gali valgyti savo kiaušinius ir palikuonis. Tačiau ne todėl, kad Koi yra agresyvūs ar plėšrūs. Taip yra todėl, kad jie kartais klaidingai mato savo kiaušinėlius ir jauniklius kaip maistą ar vabzdžius.