Daugelis esame girdėję apie padidėjusio kraujospūdžio pavojų, tačiau mažiau dėmesio skiriama priešingai problemai - kai kraujo spaudimas žemas - tai dar vadinama hipotenzija. Nors kai kuriems žmonėms tai gali būti visiškai normali fiziologinė būsena, kitiems - tai nemalonių simptomų, prastos savijautos ar net rimtų sveikatos sutrikimų priežastis. Todėl svarbu suprasti, ką reiškia žemas kraujo spaudimas, kada jis pavojingas ir ką tokiu atveju daryti?

Kas yra žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)?

Kraujo spaudimas - tai jėga, kuria kraujas spaudžia į kraujagyslių sieneles, cirkuliuodamas per organizmą. Jis matuojamas dviem reikšmėmis: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu) spaudimu. Normalus kraujospūdis laikomas apie 120/80 mmHg, tačiau kai kuriems žmonėms šie skaičiai gali būti žemesni ar aukštesni.

Medicininis žemo kraujospūdžio terminas yra hipotenzija. Suaugusiųjų hipotenzija apibrėžiama kaip kraujospūdžio rodmuo, mažesnis nei 90/60.

Žemas kraujo spaudimas paprastai diagnozuojamas, kai rodikliai nukrinta žemiau 90/60 mmHg. Tačiau šie skaičiai savaime nėra pavojingi, jei žmogus jaučiasi gerai. Kai kuriems - ypač sportuojantiems ar liekniems asmenims - tai gali būti visiškai normali būklė. Problema prasideda tada, kai atsiranda papildomi simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, neryškus matymas, šaltos rankos ir kojos ar net sąmonės netekimas.

Be to, verta atkreipti dėmesį ir į tai, ką rodo žemas apatinis kraujo spaudimas. Diastolinis (apatinis) spaudimas parodo, su kokiu slėgiu kraujas teka per arterijas tarp širdies plakimų. Jei ši reikšmė labai žema (pavyzdžiui, <60 mmHg), tai gali rodyti sumažėjusį kraujagyslių tonusą ar širdies raumens nusilpimą.

Žemo kraujo spaudimo simptomai

Žemas kraujo spaudimas neretai būna nepastebimas, ypač jei žmogus prie jo jau pripratęs. Tačiau kai organizmas nebegali užtikrinti tinkamo kraujo tiekimo gyvybiškai svarbiems organams, pradeda pasireikšti įvairūs nemalonūs arba net pavojingi simptomai. Svarbu juos atpažinti ir suprasti, kad būtų galima laiku imtis veiksmų arba pasitarti su gydytoju.

Dažniausi žemo kraujospūdžio simptomai:

• Galvos svaigimas - ypač atsistojus arba keičiant kūno padėtį.
• Silpnumas ir nuovargis, net tinkamai pailsėjus.
• Neryškus matymas, migla akyse.
• Pykinimas, kartais kartu su vėmimu.
• Prakaitavimas be fizinio krūvio.
• Šaltos rankos ir kojos, net šiltoje aplinkoje.
• Alpimo pojūtis ar sąmonės netekimas - ši būklė reikalauja skubios pagalbos.
• Sumišimas, sulėtėjęs mąstymas - ypač pagyvenusiems žmonėms.
• Dusulys, oro trūkumo jausmas net ir be fizinio krūvio.

Jei šie simptomai kartojasi, sustiprėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, tai aiškus ženklas, kad žemas kraujospūdis jau turi įtakos jūsų savijautai ir sveikatai. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Žemo kraujo spaudimo priežastys

Staigus ar nuolatinis kraujo spaudimo kritimas gali būti susijęs su įvairiais vidiniais ar išoriniais veiksniais. Kai kuriais atvejais tai nekenksminga - pavyzdžiui, atsistojus iš lovos ar pavargus po ilgos dienos. Tačiau kitais atvejais žemas kraujospūdis signalizuoja apie organizmo disbalansą ar sveikatos sutrikimus. Todėl svarbu žinoti, kodėl krenta kraujo spaudimas, kad būtų galima laiku imtis veiksmų ir išvengti rimtesnių pasekmių.

Pagrindinės galimos priežastys:

• Nėštumas, dėl padidėjusio nėščiosios ir augančio vaisiaus kraujo poreikio.
• Dehidratacija. Kai organizmas netenka daug skysčių (pavyzdžiui, dėl vėmimo, viduriavimo, per didelio prakaitavimo ar nepakankamo skysčių vartojimo), sumažėja kraujo tūris, dėl ko krenta kraujo spaudimas. Tai viena dažniausių priežasčių vasaros metu ar sergant virusinėmis infekcijomis.
• Vidinis ar išorinis kraujavimas. Staigus spaudimo kritimas gali būti dėl stipraus kraujavimo menstruacijų metu, opų ar kraujavimo virškinamajame trakte, taip pat dėl traumų ar pooperacinio kraujavimo.
• Širdies ritmo sutrikimai. Širdis gali per lėtai arba neritmingai plakti, kas lemia sumažintą kraujo išstūmimą į kraujagysles. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms arba sergantiems širdies ligomis. Sutrikusi kraujotaka, sukelta širdies sutrikimo, pvz. širdies priepuolio.
• Hormonų disbalansas. Tokie sutrikimai kaip antinksčių nepakankamumas ar hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) gali sutrikdyti skysčių pusiausvyrą ir kraujagyslių tonusą, dėl ko spaudimas krenta. Endokrininės sistemos sutrikimai (pvz. diabetas, skydliaukės ligos).
• Vaistų poveikis. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai (šlapimą varantys), beta blokatoriai, antidepresantai bei vaistai nuo Parkinsono ar hipertenzijos, gali pernelyg sumažinti kraujo spaudimą.
• Ortostatinė hipotenzija. Tai būklė, kai kraujo spaudimas krenta atsistojus - dėl to gali svaigti galva ar net sutrikti rega. Dažnai pasitaiko vyresniems žmonėms ar vartojant tam tikrus vaistus.
• Ilgalaikis gulimas rėžimas.
• Didelis kraujo netekimas dėl traumos.
• Kraujo infekcijos.

Kava ir kraujospūdis: mitai ir faktai

Ilgą laiką žmonės galvojo, jog kava didina kraujo spaudimą (bent tam tikram laikui), tačiau naujausias tyrimas rodo atvirkštinį efektą.

Kava - turbūt populiariausias gėrimas visame pasaulyje. Neretai įsivaizduojama, kad kava gali padidinti arterinės kraujospūdžio ligos išsivystymo riziką. Tačiau tyrimai rodo, kad kava gali būti naudinga norint sureguliuoti kraujospūdį bei norint palaikyti gerą širdies funkciją.

Naujausias tyrimas, atliktas Šiaurės Italijoje, rodo, jog žmonės, kurie gėrė 3 ir daugiau kavos puodelių per dieną, turėjo žemesnį kraujo spaudimą, lyginant su grupe, kuri negėrė kavos. Žmonės, kurie gėrė 2 puodelius kavos per dieną, taip pat turėjo žemesnį kraujo spaudimą, lyginant su kavos negeriančiais žmonėmis.

Tačiau svarbu atsižvelgti į individualų organizmo atsaką į kavą. Jeigu mes kavos nevartojame, vartojame pirmą kartą arba vartojame jos labai daug, didelis kofeino kiekis gali blokuoti tą medžiagą, kuri palaiko kraujagyslę išsiplėtusią. Jei ši medžiaga, kuri palaiko kraujagyslę išsiplėtusią, blokuojama, kraujagyslė susiaurėja. Tada kraujas neprateka taip, kaip mes norėtume.

Reikia nepamiršti, kad kava stimuliuoja tam tikrų hormonų, tokių kaip epinefrino, kortizolio, išsiskyrimą, o tai yra streso hormonai, kurie taip pat siaurina kraujagyslę.

Taip, kava kelia kraujospūdį vidutiniškai 5-10 mmHg. Todėl dažnas pacientų bandymas apkaltinti kavos puoduką dėl gydytojo kabinete staiga sumatuotų 200 mmHg yra visiškai nepagrįstas. Tokio kraujospūdžio vien su kava nepasieksite - pradėkite gydytis.

Įdomu tai, kad kava labiau pakels kraujospūdį tam smaguriautojui, kuriam jis jau yra padidėjęs. Ir labiau pakels kraujospūdį tam, kuris negeria kavos kasdien. Išgerdami po 2-3 puodelius kavos kasdien mes „pratiname“ savo kraujagysles prie kavos poveikio ir žymesnio kraujo spaudimo pakilimo nepastebėsime.

Kofeinas ir kraujospūdis

Kofeinas gali sukelti trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą. Kodėl kofeinas turi šį efektą nėra visiškai aišku. Aišku yra tai, jog kofeinas kiekvieno žmogaus organizme veikia skirtingai.

Žmonėms, reguliariai nevartojantiems kavos, kofeinas gali padidinti kraujo spaudimą, nes išskiriami streso hormonai, kurie sutraukia kraujagysles. Žmonės, kurie vartoja kavą reguliariai, kava neturi tokio efekto kraujospūdžiui, nes organizmas prie kofeino adaptuojasi.

Kava ir kitos sudedamosios dalys

Kavoje galima atrasti dar 1000 cheminių medžiagų, kurios gali stiprinti širdies sveikatą. Vienos medžiagos gali didinti kraujo spaudimą, o kitos - mažinti.

Ką daryti kavos mylėtojui?

Jei mėgstate gerti kavą, mėgaukitės ja rekomenduojamais kiekiais ( iki 4-5 puodelių per dieną) ir viskas turėtų būti gerai. Ekspertai pabrėžia, jog ši rekomendacija negalioja energetiniams gėrimams, nes jie turi daug daugiau kofeino, kuris gali apsunkinti širdies darbą.

Ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas?

Susidūrus su žemu kraujospūdžiu - ypač jei pasireiškia tokie simptomai kaip galvos svaigimas, silpnumas ar neryškus matymas - svarbu žinoti, ką daryti. Štai veiksmai, kurie gali padėti greitai pagerinti savijautą ir išvengti rimtesnių pasekmių:

• Atsigulkite ir pakelkite kojas. Tai vienas efektyviausių būdų greitai padidinti kraujo tekėjimą į smegenis. Kojų pakėlimas virš širdies lygio pagerina kraujo grįžimą į viršutinę kūno dalį, palengvindamas simptomus.
• Išgerkite stiklinę vandens ar mineralinio. Dehidratacija yra dažna spaudimo kritimo priežastis. Geriausia rinktis mineralinį vandenį su šiek tiek natrio, nes druska padeda išlaikyti skysčius organizme.
• Suvalgykite ką nors sūraus. Nedidelis kiekis druskos (pavyzdžiui, keli sūrūs krekeriai, juoda duona su druska ar sultinys) gali greitai padidinti kraujo tūrį ir spaudimą.
• Lėtai keiskite kūno padėtį. Jei žinote, kad jums būdinga ortostatinė hipotenzija, venkite staiga atsistoti iš gulimos ar sėdimos padėties. Geriau keltis lėtai, pirmiausia atsisėsti, palaukti kelias sekundes ir tik tuomet keltis.
• Giliai kvėpuokite, saugokitės perkaitimo. Jei jaučiate silpnumą, sėdėkite pavėsyje, atsipalaiduokite. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti atstatyti deguonies balansą.

Jei simptomai pasikartoja - kreipkitės į gydytoją. Pasikartojantys žemo spaudimo epizodai ar sąmonės netekimas gali rodyti rimtesnę priežastį. Tokiu atveju reikalinga kraujospūdžio stebėsena, kraujo tyrimai, o taip pat širdies funkcijos įvertinimas.

Gyvenimo būdo pokyčiai esant žemam kraujo spaudimui

Kartais pakeitus tam tikrus įpročius gali sumažėti kraujospūdis.

• Papildomas vandens suvartojimas. Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte hipotenzijos, kuri gali įvykti dėl dehidratacijos, ypač jei vemiate ar viduriuojate. Suvartokite pakankamai skysčių treniruotės metu ir kai esate karštoje vietoje. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti padidinti elektrolitų suvartojimą, kad padidėtų kraujospūdis.
• Daugiau judėkite. Jei ilgą laiką stovėdami jaučiate, kad jums nukrito kraujo spaudimas, pabandykite pajudėti vietoje. Esant galimybei, padarykite pertrauką ir atsisėskite.
• Pakeiskite savo mitybos įpročius. Jei pavalgius pajutote nukritusį kraujospūdį, gydytojas gali pasiūlyti valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau arba valgyti kitokį maistą. Venkite staiga atsistoti po valgio.

Ką valgyti esant žemam kraujo spaudimui?

Valgydami tam tikrų rūšių maistą galite padidinti kraujospūdį:

• daugiau skysčių. Žemas kraujospūdis gali kamuoti dėl dehidratacijos, kuomet mažėja kraujo tūris.
• daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų - pupelių, lęšių, kiaušinių, kepenėlių, citrusinių vaisių, šparaginių pupelių, lapinių daržovių.
• maisto produktų, turinčių daug vitamino B12. Per mažas B12 vitamino kiekis gali sukelti tam tikros rūšies anemiją, dėl kurios mažėja kraujo spaudimas ir kamuoja nuovargis.
• pakankamai druskos. Daugiau nei įprastai druskos turintį maistą valgyti yra rekomenduojama esant įgimtam polinkiui į mažą kraujospūdį.
• kofeino turinčios kavos arba arbatos.

Taip pat vertėtų rinktis mažesnes maisto porcijas, bet valgyti dažniau. Kai vienu metu reikia suvirškinti didelį kiekį maisto, organizmui tenka didesnis krūvis. Kartais kraujospūdis gali sumažėti vien dėl staigaus kūno padėties keitimo, pavyzdžiui, atsistojant, todėl tą daryti reikėtų lėtai, palaipsniui.

Patarimai

• Reguliariai tikrinkitės kraujospūdį.
• Stebėkite savo simptomus.
• Pasitarkite su gydytoju dėl vaistų vartojimo.

---