2018-ųjų metų rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) inicijavo projektą, kurio metu pradėjo unikalią ekologinio maitinimosi programą.
Pokyčiams pasiryžusios vaikų ugdymo įstaigos keitė valgiaraščius, su nerimu svarstė - ar verta?
Anot lopšelio-darželio dietistės Jolantos Mickuvienės, darželio valgiaraštis išties skiriasi nuo daugumos kitų ugdymo įstaigų.
Vienas esminių skirtumų - patiekalų sudėtį apie 85 proc. sudaro ekologiški produktai, tačiau tai tikrai ne viskas.
ŽŪM ministro patarėjas R. teigia, kad sveikas vaikas - sveika visuomenė. Tikime, kad dar vaikystėje suformuoti sveikos mitybos įpročiai yra pati geriausia sveikatos prevencija.
Kuo sveikesnė visuomenė, tuo mažiau reikės leisti pinigų gydymui, - apie projekto tikslus ilgai nedvejodamas atsako R.
ŽŪM atstovas R. siekdama paskatinti pagal kokybės sistemas pagamintų maisto produktų vartojimą ir tuo pačiu palengvinti jų įsigijimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ŽŪM patvirtino vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles, kurios pašalino pagrindinį trikdį - didesnę kainą.
Pasak R. Gorbačiovo, ŽŪM pastebėjo, jog iš pradžių darželiams kilo nemažai klausimų organizuojant viešuosius pirkimus, sudarinėjant valgiaraščius.
Taip pat ugdymo įstaigos susidūrė su problemomis ir dėl mažoko ekologiškų produktų asortimento. Atsižvelgdami į šių darželių pastabas, Žemės ūkio ministerijos specialistai pakoregavo taisykles.
Sumažintas būtinas pagal kokybės sistemas pagamintų produktų kiekis: vietoje 80 procentų ekologiškų produktų dabar nustatytas reikalavimas - 60 procentų. Be to produktai gali būti ne tik ekologiški, bet ir pagaminti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą.
2019 m. parama pasinaudojo 7 paramos gavėjai, maitinantys 997 vaikus, jiems kompensuojant kainų skirtumą už 57 131,25 eurų valstybės biudžeto lėšų. Paramos teikimas, lengvinant sąlygas dalyvaujantiems, ir toliau tęsiamas.
2020 m. paraiškų rinkimui skirta 571 tūkst. eurų.
Tačiau socialiniuose tinkluose pasiteiravus tėvelių, ar pasiūlymai vaikiškuose valgiaraščiuose juos tenkina, daugelis atsakė, kad maistą renkasi iš suaugusiųjų meniu.
Lietuvos kavinėse ir restoranuose tiekiamas maistas iš vaikų valgiaraščių neramina labiausiai. Patiekalai santykinai skanūs, sotūs, tačiau tariama nauda trumpalaikė.
Palyginkime sveikatai palankų patiekalą, pavyzdžiui, garuose virtą lašišos filė su daržovėmis ir visadaliais ryžiais su vaikų valgiaraščiuose dažnai aptinkamomis dešrelėmis su skrudintomis bulvytėmis. Angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekis galbūt toks pats, bet vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių santykis gerokai skirsis.
Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė klausia, kodėl namų ūkiuose, viešojo maitinimo sektoriuje ir ugdymo įstaigose taip skiriasi vaikų maitinimas?
Tokie mitybos netolygumai, anot jos, formuoja sveikatai nepalankius mitybos įpročius.
Nors ne dažnos mamos sutinkama nuomonė, kad daržovių ir neužsakytų, vaikai juk vis tiek nevalgys. Pasak R. Bogušienės vaikui niekada ir nebus skanu, jei neugdysime įpročių, duosime pakaitalus ir nebūsime sveikatai palankiu pavyzdžiu.
Socialines iniciatyvas vykdančios VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja R. sako, kad ugdymo įstaigose nerasite saldainių, tortų, limonado, kavos, bulvių traškučių, gruzdintų bulvyčių, spurgų, sūdytų lazdelių ir kito menkaverčio šlamšto.
Tačiau tėvai atžaloms to duoda namuose - mano, kad vaikams trūksta tokių „gardumynų“.
Mitybos įpročiai susiformuoja dar vaikystėje. Manome, kad pirmiausia tuo rūpintis turi moksleivių tėvai.
Lauryna atskleidė, kas jos naudojamame recepte padeda išgauti stabilią tekstūrą ir namus primenantį skonį - tai specialiai duonai skirti miltai.
VU Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Rimanto Stuko teigimu, Lietuvos vaikų mitybos įpročiai nėra tinkami.
Subalansuota vaikų mityba yra tokia, kai valgomi vaisiai ir daržovės, nemaltų grūdų patiekalai, vartojama daug augalinių baltymų turinčių pupelių ar kitų ankštinių kultūrų, liesos mėsos, žuvies, paukštienos, bet mažai cukraus ir druskos.
Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojams jau ne vienerius metus siūloma didinti grūdinių kultūrų bei vietinių daržovių ir vaisių vartojimą, gerti daugiau daržovių sulčių.
Norintiems gyventi sveikiau, specialistai pataria valgyti daugiau vaisių, daržovių, gerti skysčių, užsiimti fizine veikla.
Taip pat stengtis vartoti kuo mažiau riebių, saldžių ir sūrių produktų bei saikingai gerti alkoholinius gėrimus.