Vos gimus sūnui Vaiva Lukošienė suprato, kad jam kažkas negerai. Berniuką nuolat berdavo, ant jo kūnelio atsirasdavo žaizdų, jį kankino kvėpavimo problemos, pilvo skausmai.
Alergijos Simptomai ir Diagnozė
Kiekvieną dieną akylai stebėdama savo naujagimį, moteris pajuto, kad jam kažkas negerai, tačiau kas būtent, niekaip negalėjo suprasti. „Vienintelis dalykas, ką žinai, tai kad taip neturi būti“, - teigia ji. Iš pradžių gydytojai į moters nuogąstavimus tiesiog numodavo ranka, sakė, kad tai normalu.
Moteris apsilankė pas ne vieną specialistą, kol pagaliau išsiaiškino, kas yra jos sūnui, - berniukui diagnozuota alergija. Tačiau moteris prisimena, kad taip nenutiko.
Standartinės Rekomendacijos ir Individualus Požiūris
„Sužinojome tą diagnozę ir viskas - niekas nesakė, kaip susitvarkyti namus, kaip koreguoti dietą. Standartinė tokia rekomendacija yra antihistamininiai vaistai ir viskas. „Dažniausiai yra rekomenduojama laikytis tokios standartinės dietos, išiminėti po vieną produktą ir bandyti atspėti, kuriam [alergiškas].
Pasak jos, sūnui alergija buvo tokia stipri, kad būdamas pusantrų metukų, jis galėjo valgyti tik 2 produktus - obuolius ir tapijokos krakmolą. „Kitą pusmetį jis jau galėjo valgyti 5 produktus ir su tais 5 produktais mes gyvenom gal 4-5 metus“, - sako Vaiva.
Aplinkos Dirgiklių Pašalinimas
„Pačioje pradžioje, kai mes nežinome, kam konkrečiai vaikas jautrus, reikia pašalinti visus galimus aplinkos dirgiklius: atsisakėme kilimų, užuolaidų, minkštų žaislų, minkštas lovas, sofas dengėme užklotais, kad galėtume išskalbti, kad ten nesikauptų dulkės. Reikia atsisakyti visų namų higienos produktų, valiklių, indų ploviklių, stiklų valiklių, pasilikti tik natūralių dalykų.
Kūno priežiūros priemonės, prausikliai, kremai irgi turi būti patikrinti, kad kosmetikos sudėtis būtų tinkama.
Pagalba Kitiems: Asociacija "Alergijos Klubas"
Savarankiškai įveikusi visą sūnaus alergijos kelią moteris nusprendė padėti kitiems ir įkūrė asociaciją „Alergijų klubas“, kurioje patarimų ir pagalbos randa kitos alergiškus vaikus auginančios šeimos.
Vaiva pastebi, kad neretai tokie tėvai tikisi, kad su vaikų liga pavyks susitvarkyti žaibiškai. „Didžiausias nusivylimas tėvams būna tai, kad jiems reikės dirbti, kad nėra stebuklingos tabletės, nėra kažkokio stebuklingo patarimo, yra juodas darbas.
„Nenuleiskit rankų, nepasiduokit tai savigraužai, savigailai ir nepasiduokit tam kaimynų, tetų, draugių ir kai kurių medikų pasiūlymams palaukti, kol iššauks, arba kad tai yra normalu. Nė vienas simptomas nėra normalu, (...) nė viena diagnozė nėra normalu ir su daugeliu jų mes galime dirbti.
„Įvairių situacijų yra. Vieni pasimeta, nes nežino, nuo ko pradėti, ir iš tikrųjų, sakyčiau, tikra tiesa, nes, na, kur eiti? Man pasako diagnozę, aš išeinu iš kabineto ir aš nežinau, kur man eiti, nes nėra kažkokios, sakykim, eilės, kur turėčiau ką veikti ir ką daryti. Kiti tėvai labai paprastai reaguoja - tai čia yra niekis, susitvarkysim.
Psichologės teigimu, tos situacijos, kuomet gydytojai nenurodo tėvams, ką jiems toliau daryti, ženkliai prisideda prie sumaišties, kurią viduje jaučia alergišką vaiką auginantys tėvai. J. Lukoševičienė pažymi, kad neretai gydytojai tiesiog neturi laiko dalinti patarimų - jie skubiai išrašo vaistų ir toliau tvarkosi su juos užgriuvusiais popieriais.
Vaikų Patirtys ir Psichologinė Būklė
Na, o kaip jaučiasi patys alergija sergantys vaikai? Pasak psichologės-psichoterapeutės J. „Mūsų simpatinė sistema dirba taip: kada ji kovojimui paruošia žmogų, žmogus susikūprina, (...) mūsų nugaros raumenys trumpėja, nes jie yra priekyje. Mes tarsi įprantame tokioj būsenoj apsiginti, mums yra labai patogu ir tada smegenys sako: „Tu negali, tu nesusitvarkysi“.
„Turiu labai gerą pavyzdį, kada mergina sirgo alergija, ją tėvai irgi labai prižiūrėjo, labai rūpinosi. Vėliau ji susirado vyrą karininką, o jis pasakė: „Jokių sirgimų nebus“. Ir ji susirgo rimta depresija, kurią mes po to tvarkėme ir vaistais, ne tik psichoterapija“, - patirtimi dalinasi J.
Tikroji Alergija ir Pseudoalergenai
„Tikra alergija yra alergija baltymams. Kalbant apie mažus vaikus, dažniausiai alergija yra maisto baltymams, vyresniems vaikams ir suaugusiems tai gali būti alergija įkvepiamų alergenų sudėtyje esantiems baltymams“, - teigia L. Nors alergija nėra įgimta, tačiau polinkis jai yra paveldimas. „Tačiau tam, kad išsivystytų alergija, reikia dar ir tam tikros aplinkos“, - priduria specialistė.
„Dabar mes turime maiste labai daug priedų, konservantų, įvairių cheminių medžiagų, mes turime aplinkoje išmetamąsias automobilių dujas, daug teršalų, valiklių, dezinfekantų ir taip toliau.
Specialistė pažymi, kad siekiant diagnozuoti alergiją kyla tam tikrų keblumų - „negalime rasti to tikrojo kalto alergeno, nes, deja, tyrimai mums rodo tiktai vadinamą tikrąją alergiją“, kurią sukelia baltymai. O juk žmogų veikia daug vadinamų pseudoalergenų, dėl kurių simptomai atsiranda tokie patys.
Mitybos Svarba ir Alergenų Vengimas
„Mes visada sakome, kad reikia vengti tų alergenų, kam esi alergiškas. Kol tai yra maistas ir vaikas yra mažas, tą gana paprasta padaryti - galima bandyti išimti iš dietos. Pradžioje mama vargsta, nevalgo daug produktų ir maitina kūdikį savo pienu.
Vėliau pačiam vaikui stengiamasi neduoti tų alergenų, kurie labiausiai alergizuoja.
Dilgėlinė ir Dieta be Pseudoalergenų
Kita vertus, kai kuriems pacientams būdingas padidėjęs nealerginės kilmės jautrumas maisto priedams ir natūraliai maiste atsirandantiems ingredientams, pavyzdžiui, histaminui, todėl lėtine dilgėline sergantiems asmenims rekomenduojama 3 savaičių trukmės dieta be pseudoalergenų. Jeigu pakeitus mitybą savijauta pagerėja, dieta gali būti tęsiama iki 3-6 mėn.
Dilgėlinę gali sukelti šaltis, saulė, šiluma, vanduo, ją gali išprovokuoti ir odos trynimas, kasymas.
Atopinis Dermatitas ir Aplinkos Veiksniai
Net ir išnykus ryškiems atopinio dermatito požymiams, odos sausumas išlieka visą gyvenimą, todėl svarbu ir toliau tinkamai ją prižiūrėti, drėkinti ir maitinti. Taip pat visuomet reikia galvoti, ką dedame į burną. Nereikėtų piktnaudžiauti pseudoalergenų turinčiais produktais - citrusiniais vaisiais, šokoladu, įvairiais padažais, chemiškai apdorotais maisto produktais, konservantais ir kt. Tokie produktai taip pat gali sukelti būklės pablogėjimą jau ne per alerginį-imunologinį mechanizmą, o todėl, kad šie produktai turi daug histamino, kuris tiesiogiai dalyvauja uždegimo vystymosi procese“, - sakė gydytoja Ž. Korsakienė.
Žinoma, visos cheminės medžiagos, esančios mus supančioje aplinkoje, daro poveikį odai, ypač jei jos apsauginis barjeras jau pažeistas. Todėl, naudojant netinkamas kosmetikos priemones, alergizuojančią buitinę chemiją atopinis dermatitas gali paūmėti“, - sako gydytoja. Pastebėjus, kad oda išsausėjo, pradeda niežtėti, berti, geriausia būtų pasikonsultuoti su alergologu.