Maistas yra vienas iš pagrindinių žmogaus egzistencijos poreikių, o jo kiekis ir kokybė lemia sveikatą. Mityba - organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis - yra svarbus sveikatai veiksnys, turintis įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui esminius veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla. Tyrimai rodo, kad tinkamos mitybos dėka galima sulėtinti organizmo degeneracinius procesus, išvengti lėtinių ligų ir sulėtinti senėjimo procesus. Racionali mityba stiprina imunitetą ir apsaugo nuo daugelio ligų.

Šiandien maistą sudaro natūralūs ir perdirbti, kulinariškai apdoroti augaliniai ir gyvūniniai maisto produktai bei dirbtinis sintetinis maistas. Jau geras dešimtmetis, kaip maisto produktų rinkoje įsigalėjo ilgalaikio vartojimo maisto produktai. Perdirbamosios pramonės įmonės pateikia daugybę konservuotų, marinuotų ir rafinuotų maisto produktų, kurie atrodo patraukliai. Tačiau retai susimąstome apie šių produktų kokybę.

Šiuo metu naudojami įvairiausi maisto priedai ir perdirbimo būdai, todėl labai padidėjo maisto prekių asortimentas. Atrodo, patogu ir patrauklu, tik ne visada naudinga žmogaus sveikatai. Metas užmiršti laikus, kai stverdavome iš parduotuvių lentynų kiekvieną naują gaminį, nekreipdami dėmesio nei į jo kilmę, nei į gamintoją, nei į produkto sudėtį. Laikas susimąstyti, kas guli mūsų šaldytuve ir ką kasdien dedame ant stalo savo vaikams.

Sveikiausias maistas - šviežias maistas. Ekologiški maisto produktai neapdorojami jonizuota radiacija ir juose nėra genetiškai modifikuotų organizmų.

Mitybos Įtaka Sveikatai

Vartojamo maisto kokybė ir kiekybė įvairiose šalyse labai skiriasi. Yra šalių, kur žmonės kenčia dėl maisto trūkumo ir nepilnavertės mitybos. Netinkamai maitinantis atsilieka vaikų fizinis vystymasis, o suaugusiojo organizmas yra mažiau pajėgus fiziniams krūviams ir imlesnis ligoms. Su maistu gautos medžiagos papildo energijos atsargas gyvybei palaikyti - širdies, kvėpavimo raumenų darbui, medžiagų apykaitai, kūno temperatūrai palaikyti ir fiziniam bei protiniam darbui atlikti. Iš maisto organizmas pasisavina jam būtinas medžiagas - baltymus, riebalus, angliavandenius, mineralines medžiagas ir vitaminus.

Sveika mityba - subalansuotas angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis, makro- ir mikroelementų bei vitaminų kiekis maiste, kuriam esant sumažėja lėtinių ligų rizika. Mityba nulemia žmogaus sveikatą, darbingumą ir amžių. Yra sakoma, jog biologinis žmogaus amžius priklauso nuo genų, o aktyvus amžius - nuo mitybos. Mityba turi atitikti amžių, lytį, darbinę veiklą, gyvenamąją vietą ir genetinius požymius.

Svarbiausia - maisto kiekis, jo kokybė ir maitinimosi režimas. Standartinė subalansuota mityba yra turtinga baltymais, vitaminais ir pakankama energetiniu požiūriu. Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Pastovi kūno masė yra geriausias energijos pusiausvyros rodiklis. Kai kūno masė pradeda didėti, reikia mažinti maisto energetinę vertę ir daugiau judėti. Maistas yra vienintelis energijos šaltinis.

Racionalios sveikos mitybos principais baltymai turėtų sudaryti 10-12 %, riebalai - 30-35% ir angliavandeniai - apie 55% paros raciono.

Sveikos Mitybos Principai

• Nuosaikumas: Tai pagrindinis sveikos mitybos principas.
• Įvairumas: Maisto asortimentas turi būti įvairus, maisto produktus reikia rinktis kasdien iš visų maisto produktų grupių.
• Subalansuotumas: Visavertė mityba yra sveikatos pagrindas. Todėl verta pagalvoti, kokius produktus dėti į pirkinių krepšelį ir ar iš pasirinktų produktų galima pagaminti saugų, kokybišką ir sveiką patiekalą.

Mūsų mitybą lemia pragyvenimo lygis, regioninės tradicijos, skiriasi kaimo ir miesto žmonių mityba. Šiandien be techninės pažangos, chemijos pasiekimų žemės ūkyje ir maisto pramonėje sunkiai išsiverstume. Pertvarkos laikotarpiu į Respubliką plūstelėjo gražiai įpakuoti užsienietiški maisto produktai. Dažnai įvežami pigiausi ir nekokybiški produktai. Nustatyti jų kokybę neįmanoma, nes nepakanka Respublikoje šiuolaikinių tyrimų laboratorijų. Be to, tyrimai labai brangūs. Tačiau galime pasidžiaugti, kad yra įsteigta maisto kontrolės inspekcija. Taigi, nuėjus į parduotuvę, reikia reikalauti produktų etiketes skaityti itin atidžiai.

Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 50 įvairiausių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Nei vienas maisto produktas neturi visų maisto medžiagų reikiamo kiekio.

Sveikos Mitybos Piramidė

Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes:

1. Duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės;
2. Daržovės;
3. Vaisiai;
4. Pienas ir jo produktai;
5. Mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai.

Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnio maisto iš kiekvienos šių produktų grupių. Kai vartojamas įvairus maistas, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. Nei vienoje maisto produktų grupėje nėra visų organizmui reikalingų maisto medžiagų, todėl vienos grupės maistas nepakeis kitos grupės produktų. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikalingos. Norint būti sveikam, reikia vartoti visų grupių maisto produktus.

Pagrindinės Maisto Produktų Grupės

• Duona, grūdai, makaronai, bulvės: Piramidės pagrindą sudaro neriebios ir nesaldžios duonos, grūdų ir kruopų gaminiai. Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6-11 porcijų. Vieną porciją sudaro: 1 riekutė duonos, 1/2 stiklinės makaronų, ryžių, dribsnių ar kitos košės.
• Daržovės ir vaisiai: Daržovės mitybai labai svarbios. Vaisiai ir daržovės stiprina atsparumą infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 3-5 porcijas daržovių ir 2-4 porcijas vaisių.
• Pienas ir jo produktai: Maistingas, įvairaus amžiaus žmonių lengvai pasisavinamas maistas. Per dieną rekomenduojama suvartoti 2-3 porcijas šių maisto produktų.
• Mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, kiaušiniai, riešutai: Šioje grupėje daugiausiai gyvulinės kilmės produktai. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2-3 porcijas.
• Riebalai, aliejai, saldumynai: Piramidės viršūnėje yra riebalai, aliejai ir saldumynai. Tai yra maistas, kurį reikia valgyti saikingai, nes jis beveik neturi organizmui naudingų medžiagų ir yra labai kaloringas.

Maisto Priedai

Maisto priedai vartojami daugelį amžių. Anksčiau maisto kokybė buvo gerinama prieskoniais arba dažikliais. Nuo seniausių laikų žmonės naudoja prieskonius, prieskonines žoles ir daržoves maisto skoniui, kvapui bei spalvai pagerinti, o norėdami apsaugoti maistą nuo gedimo naudojo valgomąją druską, actą ir salietrą. Visi priedai buvo gaminami iš natūralių gamtinių medžiagų.

Šiandien įvairiais maisto produktais labiausiai rūpinasi gamintojai, kad pritrauktų vartotojus. Dažnai jis apgaunamas paryškinta spalva, stipriu aromatu ar skoniu. Skoninių medžiagų vartojimas Vakarų pasaulyje paskutiniame dešimtmetyje padidėjo apie 20 kartų. Jau susirūpinta, kad taip prarandamas natūralaus produkto skonio ir kvapo pojūtis. Vaikai ir jaunimas priprato prie jogurtų ir ledų nenatūraliai stiprių aromatų.

Dauguma produktų, kurie atsiranda ant mūsų stalo, yra daugiau ar mažiau perdirbti. Tik nedidelė dalis žemės ūkyje išaugintų gėrybių vartojamos natūralios. Vakarų Europoje vartojama apie 80 % perdirbto maisto. Perdirbant siekiama dviejų tikslų: iš natūralių maisto žaliavų pagaminti kuo įvairesnes, tinkamas, patraukliai įpakuotas ir patogias vartoti maisto prekes bei apsaugoti jas nuo gedimo, kad kuo ilgiau būtų galima jas išlaikyti.

Gamintojai maisto priedus naudoja ne tik dėl technologinių, bet ir dėl ekonominių tikslų - jų naudojimas sumažina maisto produktų savikainą, padeda konkurencinėje kovoje ir didina pelną, kadangi leidžia sutrumpinti gamybos procesą, brangias sudedamąsias dalis pakeisti pigesnėmis pvz.: cukrų - saldikliais, mėsą - baltyminiais pakaitalais, pateikti į prekybą nesezoninius ir naujus gaminius.

Saldainių "Maxi" ir Želė Saldainių Sudėtis (Pavyzdžiai)

Žemiau pateikiami pavyzdžiai, kokios medžiagos įeina į saldainių ir želė saldainių sudėtį:

• Saldainiai su įdaru: cukrus, palmių, palmių branduolių, sviestmedžių riebalai, vaflių lakštai ir smulkinti vafliai (KVIETINIAI miltai, vanduo, rapsų aliejus, tešlos kildymo medžiagos: E500, E503; valgomoji druska, emulsiklis E322 (SOJŲ)), visiškai hidrinti palmių branduolių, palmių riebalai, liesi kakavos milteliai, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E270, emulsiklis E322 (SOJŲ), kvapiosios medžiagos, ananasų milteliai 0,02%. Gali būti LAZDYNŲ, MIGDOLŲ, ANAKARDŽIŲ, ŽEMĖS RIEŠUTŲ, PIENO (įskaitant LAKTOZĘ) ir jų produktų. 100 g produkto energinė vertė 1752 kJ/415 kcal; riebalai - 8,1 g iš kurių: sočiųjų riebalų rūgščių - 4,3 g; angliavandeniai - 83,2 g iš kurių: cukrų - 56,1 g; baltymai - 2,4 g; druska - 0,67 g.
• Želė saldainiai su bananų skoniu: cukrus, gliukozės sirupas, vanduo, stingdiklis pektinai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: citrinų rūgštis, trikalio citratas; bananų skonio kvapioji medžiaga, KVIEČIŲ skaidulos (be glitimo), koncentruotos bananų sultys (0,08 %), dažiklis liuteino ekstraktas, liofilizuoti bananų milteliai (0,01 %).
• Želė saldainiai su vaisių skoniais: gliukozės sirupas, cukrus, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, koncentruotos sultys (apelsinų, citrinų, obuolių, vyšnių), kvapiosios medžiagos, dažikliai: kurkuminas, karminas, briliantinis mėlynasis FCF.
• Karamelė su žemės riešutais: gliukozės sirupas, cukrus, įdaras (30 %) (cukrus, skrudinti trinti ŽEMĖS RIEŠUTAI (25 %), kakava (12 %), alyvpalmių aliejus, kvapiosios medžiagos, emulsiklis SOJŲ lecitinai), dažikliai (antocianinai, paprikų ekstraktas), kvapioji medžiaga. 100 g produkto maistingumas: energinė vertė - 1743kJ / 411kcal; riebalai - 4,6 g; iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių - 0,2 g; angliavandeniai - 90 g; iš kurių cukrų - 62 g; baltymai -1,7 g; druska - 0,0 g.
• Guminukai įvairių vaisių skonio: cukrus, gliukozės sirupas, krakmolas, vanduo, maltodekstrinas, rūgštys: (E330, E270), rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E325, stabilizatorius akacijų sakai, kvapiosios medžiagos, glajinės medžiagos: (E901, E903, E904), koncentratai (dažinis dygminas), dažikliai: E100, E120, E133, E150d, E160c, E163, E171.

Reali prekės išvaizda gali šiek tiek skirtis nuo esančios nuotraukoje. Prekės, kurias gausite, gali būti kitokioje pakuotėje bei kitokios išvaizdos ar formos. Informacija produkto aprašyme, kuri pateikiama elektroninėje parduotuvėje, yra bendro pobūdžio, todėl nėra tapati informacijai, nurodomai ant produkto pakuotės. Ant produkto pakuotės nurodoma informacija yra išsamesnė ir gali šiek tiek skirtis nuo informacijos, nurodomos elektroninėje parduotuvėje pateiktų prekių aprašymuose. Visada rekomenduojame perskaityti ir vadovautis informacija, esančia ant prekės pakuotės.

---