Protstai (Protista) - tai eukariotinių organizmų karalystė. Tai heterogeninė tarpusavyje mažai susijusių organizmų grupė.
Protistams priskiriami pirmuonys, eukariotiniai dumbliai ir straminipiliniai grybai. Daugiau kaip 200 000 rūšių (manoma, aprašyta tik nedidelė jų dalis), menkai ištirti.
Paplitę visame pasaulyje, gyvena daugiausia vandenyje arba drėgnoje aplinkoje, t. p. 1858 vokiečių mokslininkas E. Haeckelis siūlė visus vienaląsčius eukariotinius organizmus priskirti atskirai protistų karalystei, tačiau iki 1969 pirmuonys buvo laikomi gyvūnais, dumbliai, gleivūnai ir žemesnieji grybai - augalais.
Roberto Hardingo Whittakerio (Jungtinės Amerikos Valstijos) pasiūlytoje eukariotinių organizmų 4 karalysčių klasifikacijoje šalia gyvūnų, augalų ir grybų buvo išskirta ir protistų karalystė, į kurią buvo įtraukti visi daugiausia vienaląsčiai organizmai, nepriskirtini kitoms karalystėms.
Panaudojus molekulinius tyrimo metodus įsitvirtino nuomonė, jog protistai yra pagrindinė eukariotų grupė, iš kurios išsivystė 3 daugialąsčių organizmų karalystės.
2005 Sina M. Adlis (Kanada) su bendraautoriais protistus suskirstė į 6 monofilines grupes (Amoebozoa, Opisthoconta, Rhizaria, Archaeplastida, Chromalveolata, Excavata), kurias sudaro visi bendro protėvio palikuonys.
Pagrindinės Protistų Savybės
Protistų grupės atstovams būdinga palyginti paprasta sandara. Jie, išskyrus tik kai kuriuos rudadumblius, neturi diferencijuotų audinių.
Daugelis protistų vienaląsčiai, tačiau yra ir daugialąsčių (pvz., rudadumbliai, raudondumbliai), t. p. formuojančių sferines kolonijas (pvz., maurakulis).
Protistai yra pirmieji eukariotiniai daugialąsčiai organizmai, pradėję daugintis lytiškai. Dauginasi nelytiškai ir lytiškai.
Kūno formos nepaprastai įvairios, neretai kintančios, dydžiai nuo 1 µm iki kelių dešimčių metrų (pvz., rudadumbliai).
Mitybos Būdai
Mitybos būdai - autotrofinis (fotosintezė), heterotrofinis (siurbimas, rijimas) arba mišrus.
Daugelis protistų prisitaikę judėti žiuželiais arba blakstienėlėmis. Jų neturintys juda ameboidiškai, keisdami ląstelės pavidalą.
Dalis protistų turi ilgas ataugas, kuriomis plūduriuoja vandenyje, kai kurie gyvena prisitvirtinę.
Daugeliui protistų būdingi gyvybiniai ciklai, kurių metu kinta jų morfologija, neretai ir gyvenimo aplinka bei medžiagų apykaita.
Dažnai suformuoja cistas ar sporas, kurios pasižymi dideliu atsparumu nepalankioms aplinkos sąlygoms. Tai ypač svarbu rūšių adaptacijai, išlikimui ir paplitimui.
Ekologinė Reikšmė
Protistai atlieka svarbias ekologines funkcijas. Maitindamiesi bakterijomis ir pūvančiomis organinėmis liekanomis protistai valo vandens telkinius.
Protistai yra maisto ir deguonies šaltinis tiek gėlųjų vandenų, tiek jūrinėse ekosistemose, svarbūs dirvožemio formavimuisi.
Protistų fosilijų (pvz., foraminiferų, kokolitoforidų) kiautelių nuogulos sudaro kreidos ir kitų organinės kilmės uolienų didžiulius klodus.
Tarp protistų yra daug parazitinių rūšių, sukeliančių įvairių gyvūnų grupių ir žmogaus ligas (pvz., maliariją, amebiazę, afrikinę miegligę, toksoplazmozę, ichtioftiriozę), kiti protistai yra pavojingi augalų patogenai, pvz., paprastasis bulviapūdis (Phytophthora infestans) sukelia bulvių marą.