„Riešutų duona” - šmaikštus, bet kartu ir aštrus pokario metų pasakojimas, kuriame meistriškai šaipomasi iš sovietinės santvarkos, atvaizduojant kasdieninį kaimo žmonių gyvenimą.

Audioknygos veiksmas mus nukelia į pokario metus, Lietuvos provinciją, kur greta gyvenantys Kaminskai ir Šatai nuolat vaidijasi ir nesutaria. Pagrindiniame plane, paaugliai Andrius Šatas ir Liuka Kaminskaitė, įsukti į nesibaigiančius tėvų barnius ir nepavydėtiną buitį, nepaisant visko, sugeba vienas kitam pajusti švelnius jausmus ir įsimylėti. Užgimsta drama, primenanti pasaulinio garso Romeo ir Džiuljetos istoriją.

Ryškūs, saviti bei satyriški nuotykiai keičiasi lyg kino juostoje, tad nenuostabu, kad 1978 metais pasirodžiusiam vaidybiniam filmui, scenarijų kūrė pats knygos autorius, prozininkas, dramaturgas Saulius Šaltenis.

Bronius Krivickas: Gimnazijos metai ir literatūriniai bandymai

1938.VI.18 Biržų P. L. R. P. A. Smetonos valstybinės gimnazijos direktorius ir mokytojų tarybos nariai pasirašė atestatą Nr. Gimnazijoje nepratusiam gyvent vien mokslais, ir studijuojant atsirado papildomų užsiėmimų.

Kaip tik 1938-ųjų rudenį į kariūnų kursus išvyko „Ateitį” redagavęs Kazys Bradūnas - darbas atiteko Broniui Krivickui. Bronius, kaip redaktorius, buvo labai korektiškas, džentelmeniškas.

Įtikdavo jis ir prof. Dovydaičiui, kuriam nedažnas įtikdavo. [...] ... buvo greitos orientacijos.

1938-1940 metais Bronius Krivickas rašo noveles, kurios rodosi „Ateityje”, „Studentų dienose”, „Darbininke”; kaip kritikas, bendradarbiauja, be jau minėtų leidinių, ir „Naujojoje Romuvoje”, „XX amžiuje”. akivaizdžiai susipažįsta ir bendrauja su iš visos Lietuvos susirinkusiais literatais, kurie vėliau bus pavadinti žemininkų karta.

Žymusis gimnazijos humoristas studentaujant su juo susipažinusiems rodės „karštas ir ne vengiantis, o tiesiog ieškantis susikirtimų” (Kazys Bradūnas); „toks jau gana rūstus, dramatiškas ir labai intensyvus žmogus.

Lietuvai atgavus Vilnių, Bronius Krivickas su kolegom persikelia sostinėn studijų tęsti universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyriuje. Atkunta „Šatrijos”, kurią sutinka globoti prof. Vincas Mykolaitis-Putinas, veikla, vėl ima rinktis prof.

Tačiau džiaugsmas tęsės labai neilgai. Okupacija, iš pradžių bolševikinė, paskui nacinė, apniaukė ne tik nuotaiką. nei jokių buvusių spalvingų korporacijų, nei laisvo žodžio auditorijose bei senojo universiteto koridoriuose.

Lengviau atsikvėpdavome tik prof. Vinco Mykolaičio-Putino globojamose literatūrinėse popietėse. Ten skaitydavome savo kūrybą, ją vertinome, dėl jos ginčydavomės. kartais reikėdavo tiesiog kaip nors provokuoti.

Indriiiūnas ir Krivickas tokiais atvejais būdavo visa ko inspiratoriai. Publikai atrodydavo, kad jau kone kibsime vienas kitam į atlapus.

Literatūros ir teatro pasaulis šiandien

Rugpjūčio 16 d. 21 val. vakaro žara apšviestoje Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos renginių salėje Jūsų lauks poetas, literatūros kritikas, eseistas AIDAS MARČĖNAS, lietuvių poetas ir kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys ARNAS ALIŠAUSKAS, teatro ir kino aktorius, režisierius, skaitovas bei dainininkas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas VLADAS BAGDONAS.

Apie vakaro svečius:

• AIDAS MARČĖNAS yra turbūt žinomiausias ir mėgstamiausias savo kartos poetas, Nacionalinės ir visų svarbiausių poezijos premijų laureatas. Anot jo, poezija yra meilė.
• ARNAS ALIŠAUSKAS - lietuvių poetas ir kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, redaktorius ir režisierius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premijos laureatas. Jo eilės šaukte šaukiasi ritmo ir rimo, jo balsas kiek prikimęs nuo patetikos, bet drauge - šiurkštokas nuo kartėlio, kurį kelia tikrumo ir prasmės ilgesys.
• VLADAS BAGDONAS - aktorius, palikęs ryškius pėdsakus teatro ir kino istorijoje, Lietuvos kultūroje. Jis suvaidino tokiuose šalies istorijai svarbiuose filmuose, kaip „Riešutų duona“, „Herkus Mantas“, „Markizas ir piemenaitė“ bei „Amerikietiška tragedija“. V. Bagdonas yra išleidęs ne vieną savo dainų rinkinį, o už nuopelnus 2000 metais jam skirta Nacionalinės kultūros ir meno premija.

Vakaras žada būti nostalgiškai jautrus, poetiškai pakrautas ir, žinoma, dovanojantis tik šviesiausias emocijas.

Šiaulių šviesuomenės biografijos: Teatro ir kino asmenybės

Kraštotyros biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m.“ pristato įvairių teatro ir kino asmenybių gyvenimus ir kūrybą:

• ADAMKEVIČIENĖ-BERTAŠIŪTĖ JULIJA (1926-2012): Televizijos režisierė, aktorė. Parengė per 2000 laidų.
• ADOMAITIS REGIMANTAS (1937-2022): Teatro ir kino aktorius. Sukūrė per 50 vaidmenų teatre, per 70 vaidmenų kine.
• ANDRIUŠKEVIČIUS LEONARDAS (g. 1941): Teatro aktorius, poetas. Sukūrė per 60 vaidmenų.
• ARBAČIAUSKAITĖ-FLICK REGINA (g. 1951): Teatro, kino ir televizijos aktorė. Sukūrė apie 40 pagrindinių vaidmenų.
• ATKOČIŪNAS ROLANDAS (g. 1961): Teatro režisierius. Statė spektaklius įvairiuose teatruose.
• AUGA VLADAS (1931-1984): Teatro aktorius. Sukūrė per 50 vaidmenų.
• BAGATYRYTĖ AUDRONĖ (1956-2010): TV ir teatro režisierė. Pastatė spektaklių įvairiuose teatruose.
• BARANAUSKAS VLADAS (g. 1947): Teatro aktorius. Sukurti vaidmenys: Gytis (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“), Alna (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Jonas (H. Sudermanno „Jonas ir Erdmė“), Georgas Rosas (R. Salūrio „Paskutinės dvi valandos“), Kurtas (T. Rattigano „Dama be kamelijų“) ir kt.
• BAREIKIS SAULIUS (g. 1955): Teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas. Sukūrė apie 50 vaidmenų.
• BARTAS ŠARŪNAS (g. 1964): Kino režisierius. Sukūrė vaidybinius filmus.
• BENOKRAITIS VYTAUTAS (1931-2003): Teatro aktorius. Sukūrė per 150 vaidmenų.
• BĖČIŪTĖ NOMEDA (g. 1965): Teatro aktorė. Sukūrė per 40 vaidmenų.
• BINDOKAITĖ-KERNAUSKIENĖ ELENA (1899-1990): Teatro aktorė. Sukūrė per 200 vaidmenų.
• BINDOKAS JUOZAS (g. 1951): Teatro aktorius, fotomenininkas. Sukūrė per 70 vaidmenų.
• BOCYTĖ LINA (g. 1959): Teatro aktorė. Sukūrė per 60 vaidmenų.
• BUČIENĖ IRENA (1940-2001): Teatro ir televizijos režisierė. Režisuoti spektakliai: Nacionaliniame dramos teatre - A. Millerio „Kaina“, K. Čapeko „Makropulo receptas“, F. Dùrrenmatto „Vaidinam Strindbergą“, J. M. Singo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“, J. Anouilh „Antigonė“, A. Vampilovo „Ančių medžioklė“, M. Bulgakovo „Moljeras“, J. Moliére „Šykštuolis“; Kauno dramos teatre - K. Sajos „Sielų mainai“; Vilniaus Žemutinėje pilyje - J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, J. Grušo „Barbora Radvilaitė“ ir kt.
• BUDRIKAITĖ-ZULONIENĖ ADOLFINA (1921-1985): Teatro aktorė. Svarbesni vaidmenys: Aliutė, Cilė (P. Vaičiūno „Tėviškės pastogėj“, „Prisikėlimas“), Lakūnaitė (S. Kapnio „Kai širdis traukia“), Andreičik (B. Gorbatovo „Tėvų jaunystė“), Leona (K. Sajos „Silva studentauja“), Oligė (V. Krėvės „Skirgaila“), Kvin (J. M. Singo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“) ir kt.
• BUDRIKAITĖ JANINA (1918-1996): Teatro aktorė. Sukurti vaidmenys: Paukštytė (B. Dauguviečio „Žaldokynė“), Anita (V. Lacio „Žvejo sūnus“), Aldona (K. Sajos „Lažybos“), Ranevskaja (A. Čechovo „Vyšnių sodas“), Bona (J. Grušo „Barbora Radvilaitė“), Marta Oven (E. O`Neillo „Ana Kristi“) ir kt.
• BUDRIŪNAITĖ JŪRATĖ (g. 1973): Teatro ir televizijos aktorė. Sukūrė apie 40 vaidmenų.

---