Tinginystės apraiškos ir moterų lūkesčiai
Tinginys ir apsileidęs vyras - tikrai ne svajonių jaunikis. Vargu, ar atsirastų moteris, kuriai patiktų vyro juodos panagės ar purvini batai. Moterys negali pakęsti tylos, tad vyrai turėtų išmokti tokias sąvokas „aš esu įsitempęs“, „man liūdna“, „aš esu įskaudintas“.
„Labiausiai jas erzina vyrų pasyvumas santykių plotmėje. Vyrai turėtų išklausyti moterį ir jeigu nenori kalbėti, į moters išsakytus žodžius turėtų reaguoti bent jau kūno kalba“, - sako Palaiminto Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centro šeimų konsultantė Nijolė Kukuraitienė. Moteris slegia vyrų interesų iškėlimas aukščiau šeimos: jie dažnai vengia vaikų ugdymo.
„Berniukai, kurie augo nekalbėdami su tėvu užauga trapūs ir gležni. Jiems būtina vyriška mokykla“, - N. Vyro egoizmo viršūnė - lova. Dažniausia vyrai stengiasi patenkinti savo seksualinius poreikius, o moteris užmiršta.
„Aš uždirbu pinigus. Ko dar skundžiatės?“ Moterys nelinkę taikstytis su vyrų nenoru augti kaip asmenybei. Vyrai, nedrybsokite prie televizoriaus su alaus bokalu rankoje ir stenkitės domėtis aplinkiniu pasauliu. Nuolatinis alaus bokalo kilnojimas - blogas įprotis ne tik kenkiantis sveikatai, bet ir griaunantis tarpusavio santykius.
Dažnos moterų klaidos santykiuose
Pagrindinė klaida santykiuose - moteris per daug kalba. Ir tai ne šiaip sau pliauškimas. Turima omenyje tai, kai vietoj savo liūdesio priežasties paaiškinimo ji sako: „Aš tau aiškinu, kaip teisinga! Aš juk žinau! Tu juk nežinai, tu apskritai...“ Ji pradeda savo pamokslus, pavyzdžiui, mašinoje, tą akimirką, kai jis netgi negali išeiti. Ir visą kelią jam suka galvą visai nereikšminga tema.
Moterys dažnai daro dar vieną klaidą. Jos nuolat puola į kraštutinumus: „prieinama visada“ arba „visiškai neprieinama“. Yra du momentai:
- Kai moters artumas prieinamas partneriui nepriklausomai nuo jo elgesio, ji praranda savo vertę ir savo pačios, ir partnerio akyse.
- Kai moteris užima griežto lyderio arba „mamos“ šeimoje poziciją, lytinis potraukis jai išnyksta. Nes vyro galvoje sąvokos „mama“ ir „seksas“ - du skirtingi dalykai. „Mama“ skirta meilei, o seksui reikia ieškoti kitos moters.
Moteris yra mergaitės ir mamos derinys. Bendrai sudėjus gaunasi rami, harmoninga moteris, kuri moka būti lanksti. Mama lanksti būti negali, nes nuolat dėl kažko nerimauja, ji privalo būti teisinga. O mergaitė negali pademonstruoti lankstumo vien todėl, kad ji kvaila. Kai moteris mokosi save pajausti, ji supranta, kas yra ramus džiaugsmas. Ir ji mokosi, kaip pasiekti tokią būseną.
Moterys laukia, kad ateis vyras, padarys kažką ir bus gerai. Gerai nebus. Nes meilės poreikis yra bazinis poreikis. Bazinius poreikius realizuoti galime tik savarankiškai. Jeigu moteris nemoka tenkinti savo bazinių poreikių savarankiškai, augs nepasitenkinimas. Nors atrodytų, kad ji elgiasi taip, kaip reikia, o vyras elgiasi taip, kaip rašo žurnaluose, tačiau ji nejaučia. Štai dėl to žmonės ir skiriasi.
Moteris dažnai stengiasi vyrui pasakyti, kad jis neatitinka jos įsivaizdavimo. Ji nuolat kartoja: „Tu tinginys!“, „Kiek galima?“, „Tu niekada neuždirbi pinigų“, „Kada tu priimsi sprendimą?“ Jeigu moteris kalba su vyru iš tokios pozicijos, galiausiai jis virs „katinu“, kuris nenorės pas ją grįžti. Tai primena kasdieninį tigro lupimą šlepete.
Kartojame jam, kad jis nestiprus ir apskritai jis net ne tigras. Verčiau moterys kartotų frazes: „Tu žinai, man liūdna“, „Žinai, esu labai nusiminusi, nes aiškinau tau, kaip man tai svarbu, tikėdamasi, kad mane suprasi“. Taip moteris atsakomybę dėl savo būsenos perkelia vyrui. Tai labai svarbu. Nes visos moterys tikisi iš vyrų atsakomybės, tai joms garantuoja komfortą.
Psichologams kartais sunku suprasti, kodėl visiškai skirtingo statuso, amžiaus, patirties ir auklėjimo moterys daro tas pačias klaidas. Tačiau tai byloja apie milžinišką tėvų atsakomybę. Tėvai turi suteikti savo dukrai jautimosi laiminga patirtį, pagal kurią ji vėliau identifikuos save visuomenėje. Pavyzdžiui, mergaitė nebuvo mokoma jaustis laiminga.
Išėjusi į gyvenimą tokia mergaitė nežino, kas yra laimės būsena. Ji žino fragmentinių apdovanojimų už gerus pažymius, gerą elgesį ar dar kažką būseną. Taip ji išeina į gyvenimą nežinodama, kas yra laimė, ir sutinka vyrą, kuris sako: „Aš esu tavo laimė!“ Praeina dveji ar treji metai, o ji tos laimės nejaučia.
Pagrindinė tėvų užduotis - perduoti savo vaikams, kas yra laimė. Jeigu moteris savyje ugdo ramaus džiaugsmo jausmą, ji iškart išsprendžia du uždavinius.
Vyras turi trejų metų dukrą. Vos priėjusi prie jo mergaitė pradeda demonstruoti meilumą. Iš esmės, mergaitės elgesio modelį diktuoja pati gamta. Jeigu moteris visada taip elgtųsi, vyrui nebeliktų jokių galimybių likti abejingu. Tačiau kur tai su amžiumi dingsta? Kodėl vyrui pradėjus bendrauti su mergina reikia tiek laiko laukti, kol ji prisiglaus prie jo?
Visos moterys vaikystėje tai darė nesąmoningai. Kodėl jas reikia mokyti to iš naujo? Dėl to kaltas nerimas. Ankstesnių santykių patirtis. Kai moteris tris kartus iš eilės apgaunama, ji pradeda galvoti: „O kas, jeigu jam to nereikia? O jeigu jis mane atstums?“
Jeigu moteris prisiglaus prie vyro, pasakys meilų žodį, jis tiesiog nebeturės galimybės būti blogu. Lygiai tas pats ir su vaikais. Pirma, visada privalome priimti jų jausmus. Jeigu dukra verkia, niekada negalima jai sakyti, kad ji verkia dėl niekų. Reikia pasakyti, kad jūs jos vietoje taip pat verktumėte.
Reikia išgyventi kartu. Taip jūs vaikui parodote, kad viskas su juo tvarkoje. Reikia pasakyti: „Bet kurioje situacijoje aš esu kartu su tavimi“. Ir neleiskite sau pamokslauti. Labai daugelis kartoja: „Bet kurioje situacijoje esu su tavimi, tačiau tu paklausyk, kai aš buvau tavo amžiaus...“ Ir prasideda...
Vyras turi išmokti kalbėti. Kai jis nesikalba, moteris jaučiasi nereikalinga. Problema slypi tame, kad vyrai kuria planus vieni ir neaptaria jų su savo moterimi. Jeigu jis pasakys: „Šiandien dirbu tam, kad po trijų metų nupirktume namą“, moteris su džiaugsmu jį palaikys.
Vyro akyse, jeigu jis su ja gyvena, grįžta namo ir valgo sriubą, vadinasi - jis ją myli. Tačiau moteriai tai neaišku. Moterys klausinėja: „Kaip man suprasti tai, kad jis mažai į mane žiūri, vėlai grįžta ir miega kitame kambaryje?“ Jeigu to paties paklaustumėte jos vyro, jis atsakytų: „Bet aš juk su ja! Viskas normaliai“.
Vyrai kartais pamiršta, kad su moterimis reikia kalbėti. Reikia sakyti: „Aš pavargau. Pagamink man štai tokį patiekalą“. Ir moteris jausis laiminga.
Esmė tame, kad moterys mato detales. Kitaip tariant, iš fragmentų sudeda bendrą vaizdą. O vyrai mato bendrą vaizdą. Kai moteris kažką daro ir klausia vyro „Na, kaip?“, jo galvoje įvyksta sprogimas. Jis galvoja, kad jeigu dabar pasakys savo nuomonę ir ji nepatiks jo moteriai, kils skandalas.
Yra vienas toks geras žaidimas. Kai vyras prašo kažką padaryti, pavyzdžiui, klausia, kur jo marškiniai arba nori arbatos, jūs jam sakote: „Trys man svarbūs žodžiai ir pasakysiu, kur tavo marškiniai“ arba „Penki švelnūs žodžiai ir tu gausi pačios geriausios arbatos pasaulyje“. Vyrą iš tiesų kurį laiką reikia mokyti to, kad jis nuolat kartotų jums šiuos žodžius. Vėliau jis išmoks tai taikyti pats savarankiškai.
Kodėl moteris, prieš išeidama į gatvę, valandų valandas stovi prieš veidrodį ir nori atrodyti geriau nepažįstamiems žmonėms, tačiau neranda laiko tam, kad namuose geriau atrodytų savo vyrui? Taip yra todėl, kad moteriai svarbi aplinkinių nuomonė. O vyras juk šalia. Jai kur kas svarbiau ne tai, kad vyras pasakys ką nors nuostabaus, o tai, kad kažkas svetimas pasakys jos vyrui, kokią gražią jis turi žmoną.
Tai nėra teisinga nuostata ir reikėtų stengtis jos atsikratyti. Būti gražia - moters darbas iki gyvenimo pabaigos. Visai nesvarbu, kiek jai metų. Nesvarbu, kuo ji dirba. Apsileisti jokiu būdu negalima.
Patarimai, kaip jaustis laiminga
- Pagalvokite: „Kokį malonumą šiandien sau suteikiu?“
- Nueikite kasdien keturis kilometrus pėstute. Tai neturėtų būti „dabar 500 metrų, paskui dar 500 metrų“. Reikia iškart nueiti keturis kilometrus.
- Gerkite vandenį! Išplaukite iš organizmo depresiją.
- Kartokite sau „Aš sau pritariu“ kaip įmanoma dažniau.
- Rytais darykite tai, kas jums patinka, ir diena prasidės puikiai.
- Yra dar vienas geras patarimas: vieną dieną per savaitę nieko nedarykite. Visiškai nieko. Neklokite lovos, nevalgykite jogurto, neikite į sporto salę ir taip toliau.
Vyrų skirstymas pagal gebėjimus ir norą atlikti namų darbus (pagal R. Grassel)
Vokiečių psichologė R. Grassel pabandė rasti atsakymą į šiuos klausimus. Jos nuomone, pagal gebėjimus ir norą atlikti namų darbus vyrus reikia skirstyti į 5 grupes: bejėgius, abejingus, specialistus, kritikus ir idealius.
| Vyro tipas | Apibūdinimas | Patarimai žmonai |
|---|---|---|
| Bejėgis | Nesugeba net cukraus kavos puodelyje išmaišyti. Žvelgia į namų darbus iš aukšto. | Gudresnis bejėgis ne nuvertina, o šlovina žmonos gebėjimus ir bando jai padėti. Tačiau lygindamas sugadina skalbinius, virdamas persūdo, o valydamas dulkes sudaužo vazą. Tada iš jo, tarsi iš mažo vaiko, atimama teisė / pareiga rūpintis namais. |
| Abejingas | Nemėgsta permainų ir jų vengia. Ir pats nieko nedaro, ir žmonai nesiūlo rūpintis namais. | Jei šie vyrai geba uždirbti tiek, kad galėtų finansuoti namų tvarkymą, šeima lieka tvirta. Tačiau jei jis tik protingai patarinėja, o numatyti darbų tikslus bei už jų siekimą mokėti tenka žmonai, šeimą neretai ištinka krizė. |
| Specialistas | Žino, ką ir kaip daryti, ypač mėgsta kurti grandiozinius namų pertvarkymo planus. | Jei žmona suvokė, kad jo veiklai reikia skirti specialią erdvę - garažą, sodybą ar dar ką nors, o sumanymus, kaip tobulinti bendrus namus, griežtai kontroliuoti, jie sutars gerai. |
| Kritikas | Nuolat nurodo kulinarijos klaidas, randa namuose daug nereikalingų daiktų. | Protinga sutuoktinė pasistengs nukreipti kritinę jo energiją deryboms su statybininkais ar kitais specialistais, teikiančiais namų tvarkymo paslaugas. |
| Idealus | Dirba daug, o ilsisi retai, niekada neatsisako atlikti „moteriškų“ darbų, pats skalbia savo drabužius, gerai gamina ir puikiai serviruoja stalą. | Tik keli procentai vyrų atitinka šį idealą. O gal ir dėl jų žmonos pasigyrė? |
Pasyviai agresyvus elgesys
Žmogus, demonstruojantis pasyviai agresyvų elgesį, daro viską, kad išvengtų bet kokios atsakomybės. Jis stengiasi atlikti kuo mažiau užduočių, bet jei kas nors jį dėl to kritikuoja, ima meluoti, išsisukinėti ir sugalvoja aibę priežasčių, kodėl iki šiol neatliko to, ką privalėjo atlikti.
Jis baisus tinginys, bet negaili jėgų sugalvoti eilinį būdą, kaip išsisukti nuo darbo. Jis negali pakęsti, kai jį kontroliuoja, tačiau nėra pasirengęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Jis nevykdo pažadų, bet negali pakęsti, kai jam apie tai primenama.
Pasyviai agresyvus žmogus turi vieną išskirtinę savybę: jis nesugeba atvirai išreikšti nepasitenkinimo šiuo pasauliu. Todėl gyventi taip, kaip jam norisi, jis yra priverstas patyliukais - slapta nedaryti to, ko iš jo tikimasi, vėluoti į nemalonius renginius, atidėlioti sunkius darbus.
Žmogus, linkęs į pasyviai agresyvų elgesį, paprastai apibūdinamas kaip piktybinis veidmainis, su kuriuo neįmanoma susitarti: į akis jis sako viena, daro visai ką kita, o pamėginus jį pagauti, užima gynybinę poziciją ir svaidosi kaltinimais.
Scottas Wetzleris mano, kad pasyviai agresyviu tampa žmogus, kuriam vaikystėje nebuvo leidžiama išreikšti savo jausmų ir poreikių. Taip būna, kai šeimoje autoritarinė motina arba pernelyg griežtas tėvas: visos individualybės apraiškos iškart užgniaužiamos ir vaikas pripranta išgyventi tokiomis sąlygomis. Jis negali atvirai pykti arba išreikšti savo nepasitenkinimo, tad išmoksta tai daryti slapta.
Pasyviai agresyvaus elgesio modeliai ir kaip jiems nepasiduoti
- Jis atidėlioja visus darbus: Nebeduokite jam terminų - tegul pats nusprendžia, kada padaryti tai, ką reikia, tegul pats prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Užtenka viską spręsti už jį.
- Jis viską pamiršta: Nepatikėkite jam mokėti už patarnavimus ir draudimą. Kai ne jis bus už tai atsakingas, jūs išvengsite streso ir neleisite eilinį kartą įtraukti savęs į santykių aiškinimąsi, kur jums vėl bus primestas kaltės jausmas.
- Dėl visko kaltina aplinkybes: Kai jūs jam primenate, kad jis nepadarė kažko svarbaus, jis girdi, kad jūs jį vadinate užsispyrusiu, nemandagiu, blogu - iš esmės, girdi tai, ką jam sakydavo vaikystėje. Tuomet jis imasi tik gynybos. Turėkite tai omenyje ir susilaikykite nuo kaltinimų.
- Jis atstumia jūsų jausmus: Pamėginkite suprasti save. Pasyviai agresyvūs vyrai dažnai pasirenka savimi nepasitikinčias moteris, kurios bijo būti atstumtos. Jei tai jūsų istorija ir jos šaknys kažkur praeityje, reikia tai suprasti ir neleisti, kad jus vėl apimtų kartėlis.
Patarimai, kaip paskatinti vyrą prisidėti prie buities darbų
- Pirmiausia pasikalbėkite su vyru ir sutarkite, kokius darbus turi padaryti jis, kokius - jūs.
- Sutarkite, kad televizorius ir kompiuteris jūsų namuose bus išjungti tol, kol atliksite svarbiausius buities darbus.
- Jei jis visgi pasisiūlo padėti, neatsisakykite, net jei tuo metu pagalbos jums nereikia. Net jei jis užtruko vos kelias minutes, padėkokite jam už pagalbą.
- Jei jūs jam priekaištaujate, kad jis ne taip plauna indus, ne taip valo dulkes ir daro kitus darbus, nenuostabu, kad jis nebenori jums padėti.
- Nebūkite mama, būkite žmona. Jei jūs elgiatės su savo vyru kaip mažu vaiku ir liepiate jam išnešti šiukšles, tuomet jis tikrai nenorės to daryti.
- Nekelkite balso. Daugelis vyrų puls padėti žmonoms tuomet, kai jos iš liūdesio atsidūsta ir išeina iš kambario, kai vyras atsisako padėti, o ne kai rėkia ant savo vyrų.
Pagarbiai, mylinčiu tonu paprašykite jo to, ko norite. Tegu jūsų prašymas būna aiškus ir apibrėžtas. Venkite kritikos ar nuosprendžių: “Tu niekada man nepadedi! Tu tinginys!”.
Tačiau atminkite: ne jis yra problema - atlikti darbą yra problema. Net jei suformulavote prašymą, palikite erdvės naujoms idėjoms ir atviram pokalbiui apie namų ruošos darbus bei su tuo susijusius dalykus.
Susitarkite su mylimuoju, kad, pasidaliję ir atlikę visus namų ruošos darbus, leisite sau pasimėgauti kokia nors pramoga: išvyka į kiną, restoraną, SPA ar susitikimu su draugais.