Žvejyba Lietuvoje - populiarus užsiėmimas, tačiau kartais aistra laimikiui gali peržengti įstatymo ribas. Šiame straipsnyje nagrinėjame atvejus, kai dideli žuvų sugavimai tampa ne tik džiaugsmo, bet ir atsakomybės klausimu, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus ir žvejybos taisykles.
Nelegalus Laimikis Socialiniuose Tinkluose
Vienas vyras socialiniame tinkle pasidalijo savo laimikiu - lydeka, kurią pagavo nelegaliu būdu. „Šiandien pagavau lydeką ant švytuoklės už pilvo, tai turėjau vargo, kol išsitraukiau. Svėrė 4,090 kg“, - rašė vyras.
Kai kurie komentatoriai gyrė jį už rimtą laimikį, tačiau atsirado ir tokių, kurie pasakė, jog tokie žvejyba yra nelegali. Tačiau jis atsakė, kaip viskas atsitiko: „Kai lydeka atakuoja švytuoklę, kaip ir gyvą žuvį, ne visada pataiko pagriebt masalą, o aš tuo metu kilstelėjau viliodamas ir užkirtau. Pagavau ant mažo ežeriuko Varėnos rajone, netoli Nedzingių.“
Kitą dieną su GRYNAS.lt redakciją susisiekęs vyras teigė, kad kiekvienas gyvūnas stipriai priešinasi papuolęs į nelaisvę. "Jei būčiau žinojęs, tai taip kvailai nebūčiau rašęs. Nors kita vertus, rašyti galėjo bet kas radęs mano kompiuterį, trečia ar nors vienoje nuotraukoje matosi bent menkiausias įbrėžimas ant pilvo? Tikiuosi suprantate, kad kiekvienas gyvūnas stipriai priešinasi papuolęs į nelaisvę ir tokio dydžio lydeka būtų išplėšusi gilų randą", - rašė Darius.
Aplinkosaugininkų Vertinimas
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas teigė, kad toks žuvies sugavimas yra neteisėtas. „Žvejojimas su švytuokle yra legalus žvejybos būdas, kaip ir žvejyba su skrituliu, žvejyba su žieminių meškerių kabliukais. Tačiau bet kokiu būdu žvejojant, kad ir legaliu, žuvis pati turi praryti kabliuką. Jeigu žuvis netyčia užkertama už pilvo, ji turi būti paleista, kadangi ji tokiu būdu pagaunama neteisėtai“, - sakė S. Mikėnas.
Lydekas draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. O naudojant žuvelę draudžiama žvejoti nuo sausio 1d. iki balandžio 20 d. Taigi šiuo metu lydekų žvejoti nebegalima jokiais žvejybos būdais ir įrankiais. Jeigu lydeka sugaunama draudžiamu būdu arba už kitos kūno dalies nei galva, arba su tinklu, žeberklu ir pan., pagal ATPK bauda siekia nuo 115,85 eurų (400 Lt) iki 289,62 eurų (1000 Lt) ir dar paskaičiuojama žala žuvų ištekliams už neteisėtai sugautą lydeką, kuri gali siekti beveik 159,29 eurus (550 Lt).
Sunkumai Baudžiant Pažeidėjus
Vis dėlto, anot S. Mikėno, pažeidėjus, kurie giriasi socialiniuose tinkluose, nubausti nelengva: „Reikia surinkti pakankamai įrodymų: kur jis sugavo, kokiu metu sugavo, kokiame vandens telkinyje sugavo ir t.t. Visas aplinkybes reikėtų išsiaiškinti, nes jeigu nuotrauka yra įdėta socialiniame tinkle, jeigu yra nurodytas rajonas, būtų galima kryptingai dėmesį skirti tam rajonui arba vandens telkiniui, bet jeigu nėra nurodyta, nubausti tokius pažeidėjus yra labai sunku.“ Tačiau aplinkosaugininkai visgi yra nubaudę tokių pažeidėjų.
„Prieš pusantrų ar prieš du metus irgi socialiniame tinkle tiesiog netyčia pastebėjome mums neblogai žinomą asmenį, kuris jau ne vieną kartą buvo baustas. Jis irgi buvo pasigyręs, kad tam tikrame rajone, tam tikrame vandens telkinyje neteisėtai gaudė tam tikrą žuvį. Net nuotraukoje buvo matyti, kad ten yra tinklai. Remdamiesi ta informacija iškvietėme tą asmenį, jį apklausėme, surinkome liudininkų parodymus ir jam paskyrėme baudas ir paskaičiavome žalą, padarytą žuvų ištekliams. Kai yra žinomas asmuo, viską galima sudėlioti į savo vietas.“
Anot pašnekovo, pastaruoju metu didėja žvejų sąmoningumas ir supratimas. Pareigūnas mano, kad kai žvejai pamato, kad pareigūnai reaguoja į jų pranešimus, jie aktyviau pradeda pranešti apie pažeidimus.
Atsitiktinis Sugavimas?
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vedėjas Vytautas Butkevičius teigė, kad pasitaiko atvejų, kai žuvis taip sugaunama netyčia. „Jeigu specialiai pagauna lydeką už pilvo, tai yra pažeidimas. Bet, žinoma, visko būna. Kartais žvejoji normaliai, bet pagauni žuvį už pilvo, būna tokių atvejų. Bet jeigu tu specialiai tampai tą švytuoklę, taip žvejoti negalima“, - sakė V. Butkevičius.
Anot jo, įrodyti, kad žuvis sugauta specialiai, remiantis socialiniais tinklais, yra beveik neįmanoma. „Būna tokių žmonių, kurie mėgsta girtis ne visai teisėtu laimikiu, bet tokių yra nedaug. Mes skaitome ir stebime viešąją erdvę, bet tokių pažeidimų atsiranda retai. Tai labai sunku įrodyti. Tu įrodyk, kad aš specialiai pagavau tą žuvį. Mes žinome tuos kabliautojus, kurie nuolatos stovi tam tikrose vietose“, - kalbėjo V. Butkevičius.
Baudos už Nelegalią Žvejybą
Už žvejybą draudžiamu būdu ar draudžiamu metu gresia baudos ir žalos atlyginimas žuvų ištekliams. Štai orientacinės sumos:
| Pažeidimas | Bauda | Žala žuvų ištekliams |
|---|---|---|
| Lydekos sugavimas draudžiamu būdu | Nuo 115,85 iki 289,62 eurų | Apie 159,29 eurus |
Baltijos Jūros Tarša ir Žuvų Ištekliai
Svarbu atkreipti dėmesį ir į Baltijos jūros taršos problemą, kuri tiesiogiai veikia žuvų išteklius. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) savo analizėje apie vandens užterštumą dėl žemės ūkio veiklos mini Baltijos jūrą, kuri išlieka labiausiai užterštas vandens telkinys Žemėje. Baltijos jūra yra didžiausia pasaulyje jūrų zona, kurioje hipoksija (deguonies badas) ir anoksija (deguonies stoka organuose, audiniuose ir visame organizme) yra sukelta žmogaus veiklos, pažymima ataskaitoje.
Apskaičiuota, kad metinis bendras azoto kiekis į Baltijos jūrą yra maždaug vienas milijonas tonų, dar papildomai pridedant apie 50 000 tonų fosforo. Pagrindinė azoto tarša Baltijos jūros baseine susidaro dėl žemės ūkio, pramonės, jėgainių ir eismo.
Farmacijos Produktų Tarša
Taip pat pažymima, kad vis didesnę taršą Baltijos jūroje sudaro farmacijos produktai. Neseniai atlikto UNESCO ir HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos) tyrimo metu nustatyta, kad Baltijos jūros regiono upėse rasti 58 skirtingi vaistai iš 111 stebimų.
Ataskaitoje nurodoma, kad į Baltijos jūrą išleidžiamas savivaldybių vandens valymo įrenginių vanduo labiausiai užterštas paracetamoliu, kofeinu, furozemidu, telmisartanu, ibuprofenu, salicilo rūgštimi, dipiridamoliu, naproksenu, metoprololiu, sulfametiazoliu, tramadoliu, sotaloliu, klaritromicinu, citalopramu, doksiciklinu, ketoprofenu, atenololi, kodeinu, diklofenaku.
Ar Rykliai Gali Pasiekti Lietuvos Krantus?
Nors istoriškai nėra duomenų apie ryklius Lietuvos priekrantėje, negalima visiškai atmesti galimybės, kad kokia nors rūšis gali atplaukti. Tačiau užtikrinti, kad kokios nors rūšies ryklys, nebūtinai didelis ir pavojingas žmogui, niekada neatplauks prie mūsų krantų, negalima. Juk prieš gerą dešimtmetį visus gerokai nustebino ir suintrigavo dvimetrinės durklažuvės sugavimas jūroje ties Smiltyne. O durklažuvė - tikrai ne Baltijos gyventoja. Tai - grynai okeaninė žuvis, plačiai paplitusi pasauliniame vandenyne.
Iš to aiškėja, kad tikimybė kada nors sutikti ryklį prie mūsų krantų yra išties nedidelė. Visai kita situacija yra vakarinėje Baltijos dalyje, ypač Kategato bei Skagerako sąsiauriuose. Šiose vietose vandens druskingumas mažai skiriasi nuo Šiaurės jūros, todėl čia nuolat gyvena arba atsitiktinai užklysta net iki 30 ryklių ir rajų rūšių, tarp kurių, be abejo, didžiausias ir įspūdingiausias yra milžinryklis, užaugantis iki 9 m ilgio ir 4 tonų svorio.
Žvejo Dienoraštis: Vienas Rytas Baltijos Jūroje
Sekmadienio rytas išaušo kaip reta vasariškai gražus. Pasigailėjau kad leidau sau ilgėliau pamiegoti, nes į rimtą žvejybą keliauti kaip ir vėlokai. Nieko nelaukęs nulėkiau prie jūros - je..., bangos nors ir didokos, bet plaukti jau drąsiai galima. Tad skubiai pradėjau ruoštis. Kol pasikinkiau traktoriuką, kol sulaksčiau benzino, kol susirinkau amuniciją - žiūriu jau dešimta valanda. Pajudu prie molo, ten vėl stabdis - kažkokie berazumiai užstatę abu išvažiavimus prie vandens, kol juos atlaisvina kol nusileidžiu valtį ir susikraunu daiktus dar valanda prabėga.