pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Cepelinų Gaminimo Receptai: Nuo Tradicinių Iki Modernių Variacijų

Cepelinai - tai vienas populiariausių ir labiausiai lietuvių mėgstamų patiekalų. Ne viena tauta sugalvojusi virtas bulves derinti su žaliomis ir tokį mišinį įdaryti. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą populiariausių cepelinų receptų, kurie padės jums pasigaminti šį gardų patiekalą namuose.

Pasaulinė Cepelinų Diena

Lietuvių išeivių sumanyta šventė kasmet suburia vis daugiau žmonių. Pasaulinės cepelinų dienos idėja kilo stebint amerikietiškojo futbolo finalus. J.Vaičiūno iniciatyva įgauna vis didesnį pagreitį - pirmąjį vasario sekmadienį cepelinais vaišinamasi ne tik namuose, bet ir kavinėse, baruose, užeigose ar restoranuose.

Bulvių Masės Paruošimas

Man atrodo, verdant cepelinus svarbiausia gerai paruošta bulvių masė - kad jie būtų minkšti ir lipnūs, o ne kieti kaip akmuo. Ruošdama cepelinus laikausi tokios proporcijos: viena dalis tarkuotų nusunktų bulvių ir 1/3 dalies virtų sumaltų bulvių. Taip paruošti cepelinai man skaniausi, nesuyra verdant. Padauginus virtų bulvių, verdant gali sutrūkinėti, o jei bus per mažai virtų bulvių, cepelinai išeis per kieti.

Ingredientai (32 cepelinams/16 porcijų):

  • Bulvių masei:
    • 4 kg žalių skustų bulvių
    • 500 g virtų maltų bulvių
    • 1,5 arbat. šaukšt. druskos (arba pagal skonį)
  • Mėsos įdarui:
    • 800 g maltos kiaulienos
    • 1 arbat. šaukšt. džiovintų bazilikų
    • ¾ arbat. šaukšt. maltų juodųjų pipirų
    • ¾ arbat. šaukšt. druskos (arba pagal skonį)
  • Padažui:
    • 250 g smulkiai pjaustytos kiaulienos šoninės
    • 1 pjaustytas svogūnas

Pagrindinė užduotis, gaminant cepelinus, yra taip užmaišyti bulvių tarkių tešlą, kad verdant ji nesuplyštų ir išlaikytų įdarą neišsibėgiojusį. Priklausomai nuo bulvių miltingumo ir krakmolingumo, gaminant jums gali tekti įberti daugiau ar mažiau krakmolo, taip pat reikės patreniruoti ranką, kiek gi to skysčio nuo bulvių tarkių nuspausti. Kuo daugiau įdėsite virtų bulvių, tuo minkštesni bus cepelinai: man labiausiai pasiteisinęs santykis yra 1 dalis virtų bulvių ir 3 dalys bulvių tarkių.

Gaminimas:

  1. Pasodinkite bulvių, užauginkite jas ir nuimkite derlių.
  2. Keptuvėje padažui skirtą šoninę pakepinkite maždaug 10 minučių. Tada sudėkite svogūnus ir dar kepkite apie 2 minutes.
  3. Kruopščiai sumaišykite mėsos įdaro produktus.
  4. Sutarkuokite žalias bulves, nuspauskite skystį į atskirą indą ir palaukite, kol nusistovės krakmolas. Tada tarkius tolygiai sumaišykite su maltomis virtomis bulvėmis ir druska.
  5. Išplokite delne šiek tiek bulvių masės. Į vidurį įdėkite mėsos, suformuokite cepeliną ir pavoliokite tarp delnų.
  6. Į verdantį vandenį įberkite druskos ir įmaišykite šaltame vandenyje išmaišytą 1 šaukštą bulvių krakmolo (nebūtina, bet nuo jo cepelinų paviršius išsilygina). Sudėkite cepelinus į verdantį vandenį ir virkite maždaug 25-30 minučių (arba kol išvirs).
  7. Valgykite cepelinus su padažu, grietine ir mėgstamais priedais.

Močiutės Patarimai:

  • Drėkinkite rankas vandeniu, kad masė neliptų prie rankų. Taip pat vandeniu sudrėkinkite indą, į kurį dedate padarytus cepelinus.
  • Juos formuokite skirtingų formų arba cepelinus su skirtingu įdaru (jei tokius gaminate) virkite atskiruose puoduose.
  • Savų bulvių cepelinai - daug skanesni. Jei tarkiai juoduoja, į bulvių masę įmaišykite truputyje vandens ištirpintą vitamino C tabletę.

Receptai

Tarkuotų bulvių cepelinai

Cepelinai su mėsa „Ar mėgstate? Ar dažnai gaminate? Aš kelis kartus per metus tikrai palepinu savo šeimyną naminiais cepelinais, - pasakoja tinklaraščio „Maisto mėgėja“ autorė Kristina Naturjevienė. Ji tikina, kad gaminti cepelinus tikrai nesudėtinga, tik laiko reikia paskirti daugiau. Išvirusias bulves nusunkiu ir sutrinu bulvių trintuve. Sutrintas bulves palieku atvėsti. Nuskustas bulves sutarkuoju bulvine elektrine tarka. Paimu didesnį gabalėlį marlės, perlenkiu jį pusiau (sunksiu bulves per dvigubą marlės audinį). Galima naudoti cepelinmaišį, bet aš tokio neturiu, tai labai tiko ir marlė. Marlės gabalą kloju ant gilesnio dubens, dedu kelias saujas bulvių tarkio ir nusunkiu skystį. Labai sausai išsunkti nereikia, bet ir skysčio daug palikti nereikėtų. Išsunktą bulvių tarkį verčiu į tuščią didesnį dubenį. Taip nusunkiu visas sutarkuotas bulves. Skystį nuo bulvių palieku 5-10min pastovėti. Tada nupylus skystį ant dubens dugno bus nusėdęs krakmolas. Šį krakmolą dedu ant nusunktų bulvių tarkio. Virtos trintos bulvės keliauja į dubenį su bulvių tarkiu ir krakmolu. Beriu druskos apie 1,5 šaukštelio (jei mėgstate sūriau, dėkite šiek tiek daugiau). Viską gerai sumaišau ranka. Bulvių masė paruošta! Ruošiu mėsos įdarą: maltą mėsą verčiu į dubenį (naudojau 400 g jautienos ir 400 g kiaulienos). Prie mėsos verčiu kubeliais pjaustytą svogūną ir smulkintas 3 skilteles česnako. Beriu druskos, pipirų. Viską sumaišau - mėsos įdaras paruoštas. Į du didesnius puodus pilu vandens (vandens pilu mažiau ne pusę puodo), beriu druskos (maždaug po šaukštą). Dedu puodus ant viryklės ir laukiu, kol užvirs. Kol užvirs vanduo bandysiu sulipdyti cepelinus. Semiu saują bulvių masės iš jos išploju ant delno maždaug 1cm storio blyną. Saujelę mėsos įdaro suspaudžiu į pailgą kamuolėlį ir dedu ant ant bulvių blyno. Bulvių blyno kraštais užkloju mėsą, suspaudžiu ir užlyginu sujungimą. Švelniai sukioju kamuolėlį tarp rankų, kol suformuoju pailgą, gražų, lygų cepeliną. Cepeliną dedu ant stalo. Taip sulipdžiau 15 nemažų cepelinų. Galima pasiruošti mėsos ir bulvių tešlos kamuolėlius iš anksto ir po to tik imti ir formuoti cepelinus, taip lengviau paskirstyti, kad mėsos užtektų bulvių masei. Bet čia jau kaip kam patogiau! Į užvirusį vandenį sudedu cepelinus. Puodą pasukioju ir kai jis su cepelinais pradeda burbuliuoti, ugnį sumažinu, pusiau uždengiu dantį. Laikas nuo laiko pamaišant, cepelinus virsiu apie 25-30 min. (priklauso nuo cepelinų dydžio). Kol verda cepelinai paruošiu spirgučių padažą: į įkaitintą keptuvę pilu šiek tiek aliejaus. Verčiu 300 g kubeliais pjaustytų svogūnų - pakepinu apie 3 min. ant vidutinės ugnies. Tuomet prie svogūnų dedu 200 g kubeliais pjaustytos karšto rūkymo šoninės, kepinu dar apie 10 min. ant vidutinės ugnies. Išvirusius cepelinus dedu į lėkštę, užpilu spirgučių padažo, dedu šaukštą grietinės. Vaje, kaip gardu. Pabandykit. Paragaukit. Tikrai patiks! Skanaus.

Neapsakomai skanūs cepelinai: receptas, pasiteisinęs 100 proc.

Manau, kad populiariausias ir daugelio mėgstamas patiekalas yra tarkuotų bulvių cepelinai, o dar iš šviežių bulvių. Skonis neapsakomas. Siūlau išbandyti cepelinų receptą, kuriam nereikia virtų bulvių. Pagal šį receptą gaminu jau daug metų, ir jis pasiteisina 100 procentų. Cepelinai gaunasi labai skanūs, minkšti ir nė vienas neištyžta.

Itin greitai padaromi tinginių cepelinai

Nežinau, kaip tiksliai jie vadinasi, bet aš juos pavadinau tinginių, nes be proto greitai padaromi. Aišku, turėjau anksčiau išvirtų bulvių. Pamenu, kažkada pamačiusi šį receptą internete, dar rašiau: „Na, jau ne, tai tikrai ne cepelinai. Tikri cepelinai turi būti tokie, kuriuos jau senų seniausiai gaminame. Šitų jau tikrai nenoriu ir negaminsiu.“ Bet, va, šiandien vyresnėliui pareiškus norą suvalgyti cepelinų, o tikrų nevertėjo daryti dėl 6 vienetų, teko prisiminti mano išjuoktus cepelinus. Ir, žinot, jie tikrai skanūs. Dabar žinau, kad kai norėsim cepelinų ir nebus laiko, aš būtent šiuos gaminsiu šeimai.

Tinginių cepelinai be bulvių: pavyks iš pirmo karto

Tobuli ir greitai paruošiami cepelinai iš varškės. Gaminu cepelinus ir iš tarkių - 3 žalioms bulvėms imu vieną virtą - toks santykis niekada nepaveda. O šiuos išbandžiau vos tik pamačiusi. Pagaminti pavyko iš pirmo karto, o antras dublis gavosi iš viso idealus.

Greitai pagaminami cepelinai: šeima prašys dar ir dar

Sunku įsivaizduoti lietuvišką virtuvę be cepelinų. Mes juos labai mėgstame, tačiau aš vis pritrūkstu laiko jiems virti. Jei pastebėjote, esu iš tų šeimininkių, kurioms nereikia ilgai žaisti virtuvėje. Šaunu, kai per pusvalandį gali pagaminti ir gardžiausią patiekalą. O tai tikrai įmanoma - tereikia noro ir fantazijos. Seilės kaupiasi vien žiūrint į šiuos virtų bulvių cepelinus su varške. Paruošti ilgai netrukau, procesas - labai paprastas. O rezultatas? Pasakysiu atvirai: suvalgėme akimirksniu ir iškart išgirdau: „Dar.“ O man, kaip šeimininkei, tai pats didžiausias įvertinimas.

Sveikuoliški cepelinai maloniai stebina net išrankiausius

Pasigaminkite kitokių cepelinų - be mėsos, o padažą - be pieno produktų. Cepelinai su morkų įdaru yra populiarūs Žemaitijoje.

Cepelinai kitose šalyse

Cepelinai - lietuvių pasididžiavimas, tad sekmadienį, minint Pasaulio cepelinų dieną, nemažai jais gardžiuosis galbūt net ne vieną kartą. Dažnas viena ausimi girdėjo, kad panašius patiekalus gamina ir kitos tautos. Dalis išties labai primena mūsiškius mėsa įdarytus didžkukulius, visgi kai kurios variacijos kaip reikiant stebina. Bulvės ir mėsa - vienas dažniausių derinių įvairiuose kraštuose, tad nenuostabu, kad ne viena tauta sugalvojusi virtas bulves derinti su žaliomis ir tokį mišinį įdaryti.

„Lenkijoje galima rasti net tris pavadinimus, apibūdinančius tokį patiekalą: cepeliny, kartacze ir pyzy. Pirmieji du pavadinimai iš esmės apibūdina tą patį, tik patys lenkai mėgsta pabrėžti, kad cepeliny yra lietuviškas, o kartacze - lenkiškas patiekalas, o ir lietuviškieji savo forma labiau primena dirižablius. Tuo tarpu pyzy, nors gaminami iš tų pačių ingredientų, skiriasi savo forma - jie yra nedidučiai, maždaug 5 cm skersmens rutuliukai. Natūraliai juose būna mažiau mėsos, yra skirtumų ir dėl krakmolo naudojimo“, - pasakoja G. Į lietuviškus cepelinus ypač panašūs vokiški Kartoffelklöße, su kuriais paprastai ir siejama mūsų didžkukulių kilmė. Švedai savo virtų bulvių kukulius kroppkaka taip pat įdaro mėsa su svogūnais, tačiau tešloje naudoja ir kvietinius miltus, ruošia apvalesnius, mažesnius.

„Įdomybės prasideda pasižvalgius, su kuo skirtingos tautos juos valgo. Lietuvoje, Vidurio ir Rytų Europoje juos įprasta gardinti spirgučiais, sviesto padažu ar grietine. Tuo tarpu švedai juos, kaip ir mėsos kukulius, patiekia su bruknių uogiene. Norvegams jų kukulaičiai dažnai būna tik garnyras prie kiaulienos ar ėrienos patiekalų“, - didžkukulių įvairovę apžvelgia G. Lietuviams neįprasčiausi tikriausiai būtų akadų pasirinkimai: jie savo mėsa įdarytus virtų ir žalių bulvių didžkukulius poutine râpée derina su cukrumi, klevų sirupu ar konservuotais vaisiais.

Cepelinų gamybos rinkiniai

Cepelinų gamyba daug kam atrodo milžiniškų pastangų ir laiko reikalaujantis darbas: skusti bulves, tarkuoti, lipdyti, paskui viską sutvarkyti - reikalų visai dienai! Be to, nors visi juos mėgsta, tik nedaugelis žino, kaip juos gaminti. Manau, kaip tik dėl to žmonės taip retai namuose gamina ir valgo šį patiekalą. O gavę tokį paruoštuką, pirma, pasijunta galintys atlikti šį sudėtingą darbą ir gana greitai, antra, jaučiasi svarbūs, trečia, viskas atrodo lyg žaidimas, todėl mielai įsitraukia šeima, net vaikai, gimsta bendrystės ir pasididžiavimo jausmas, kad štai mes vakarienę pasigaminome kartu!

Patarimai

  • Visų pirma įsigykite bulvių tarkavimo mašiną, jei tokios dar neturite.
  • Rinkitės dideles bulves.
  • Išvirtas bulves nulupkite tada, kai jos šiek tiek pravės, bet bus dar šiltos, ir iškart jas sutrinkite.
  • Nuskustas bulves laikykite šaltame vandenyje, ir jas tarkuotkite tada, kai visa kitka bus jau paruošta: kuo greičiau susitvarkysite su sutarkuotomis bulvėmis, tuo mažiau jos patamsės.
  • Sutarkuotas bulves reikės „išgręžti”, kad jose liktų kuo mažiau skysčio.
  • Mano mėgstamiausias įdaras - varškės!
  • Būtinai privalote turėti tinkamą puodą (geriausia net kelis) cepelinams virti.
  • Labiausiai mėgstamas mūsų šeimos vyrų - tradicinis spirgučių.