pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Motinos Meilės Receptas: Kas Tai?

Mažai kalbame apie tai, kad Motinos diena daliai žmonių gali būti emociškai sunki, sako klinikinė psichologė Vaida Job.

Iki šiol esame išmokyti besąlygiškai gerbti ir mylėti mamą, tačiau vaiko ir mamos santykis vaiko gyvenime paprastai būna pats pirmasis ir, ko gero, svarbiausias.

Mamos Žaizda

Nuo pat gimimo mama mums yra gyvybiškai reikalinga. Ne vien dėl maisto ir pastogės, bet ir tiek pat svarbių emocinių poreikių, tokių kaip saugumas ir meilė, patenkinimo. Kai šie vaiko poreikiai nėra patenkinami, susikuria literatūroje vadinama „mamos žaizda“. Ji apibūdina tą tuščią vietą, kuri atsiranda tarp to, ką gavome iš mamos, ir to, ko mums reikėjo vaikystėje.

Pavyzdžiui, jeigu mama buvo emociškai neprieinama, trūko jos meilės išraiškų arba vaikas šiltų mamos jausmų sulaukdavo tik tada, kai kažko pasiekdavo - kitaip tariant, mama mylėjo už rezultatus, o ne už tai, kad vaikas tiesiog yra, - suaugus tai gali išsivystyti į perfekcionizmą, darboholizmą, nepasitikėjimą savimi, savikritiką.

Pagal tai, kaip mama kalba, reiškia savo jausmus, valdo nuotaiką, formuojasi ir vaiko emocinis saugumas. Jeigu mama nesugeba perteikti savo jausmų, negali pasakyti, kaip ir kodėl jaučiasi, ir dažnai tiesiog apsimeta, kad „viskas yra gerai“, vaikui tampa nesaugu. Juk jis mato ir jaučia, kad kažkas yra negerai, bet niekas jam nepaaiškina, kas vyksta. Tada vaikas išmoksta būti nuolatinėje aliarmo būsenoje: jis visada stebi, nutiks kažkas blogo ar ne.

Tiek vyrai, tiek moterys gali turėti mamos žaizdą, tačiau ji gali pasireikšti skirtingais būdais. Mamos neretai dukrose mato save, tad kartais iš dukters gali bandyti nulipdyti „geresnę savęs versiją“, bandyti per dukrą pasiekti savo pačios svajones. Iš berniukų mamos neretai tikisi kiek kitokių dalykų.

Daugelis mamų elgiasi taip, kaip elgiasi, nes ir pačios nešiojasi neišgydytą savo mamos žaizdą. Kalbant apie Lietuvos mamas, jos turėjo dar ir kolektyvinę traumą, paliktą sovietinio ir posovietinio laikotarpio patirties. Ji, be abejonės, padarė įtaką jų, kaip moterų, žmonų ir mamų vaidmeniui.

Egzistuoja mitas, kad vaiką pagimdžiusi mama įgauna tarsi kažkokių stebuklingų galių jį besąlygiškai mylėti. Iš tiesų, pagimdžius vaikelį, moters organizme išsiskiria tam tikri hormonai, tad mamos sugebėjimą mylėti paskatina net pati gamta.

Motinos Meilės Reikšmė

Kaip įsivaizduojama, kad mama besąlygiškai mylės savo vaiką, taip ir vaikams, regis, diegiama besąlygiškai gerbti ir mylėti savo mamą. Pastebiu, kad moterims neretai sunku pradėti dirbti su mamos žaizda - jos geriau į tas negatyvias emocijas nesigilina ir toliau kenčia. Taip yra todėl, kad tema apie mamą ir jos meilę mūsų visuomenėje vis dar tebėra tabu. Kai esame vaikai, mamą, kad ir kokia ji būtų, pastatome ant pjedestalo - juk mes nesuprantame, kad gali būti kitaip. Vis tik gyvenime mama turėtų nusipelnyti savo vardo. Žodį „mama“ reikėtų suprasti ne kaip daiktavardį, o kaip veiksmažodį - mama yra tai, ką ji daro, kaip rūpinasi, kaip saugo, myli.

Įdomu tai, kad priešingi jausmai gali egzistuoti kartu. Vaiko meilė tėvams gyva net ir tada, jei vaikystėje jam teko patirti sunkiausius išgyvenimus. Vaikai gali pasirinkti neatleisti, nepamiršti, bet nemylėti mamos - vargu.

Kaip Išsigydyti Mamos Žaizdas?

Jau suaugus pirmasis žingsnis yra pripažinti, kad turime emocinių žaizdų, kilusių iš santykio su mama. Labai padeda suvokimas, kad mama padarė tai, ką galėjo - tada nustojame kovoti su tuo, ko negalime pakeisti. Antroji sveikimo dalis prasideda tada, kai nustojame priešintis realybei ir pagaliau turime laiko bei energijos atsigręžti į savo poreikius, kurie nebuvo patenkinti. Tada ateina metas keisti savo požiūrį, aukos vaidmenį iškeisti į herojaus ir save apdovanoti tokia meile, kokios negavote.

Kiekvienas atvejis yra skirtingas, tačiau visais atvejais vienas žmogus negali nudirbti viso darbo - auginti santykius turi norėti abi pusės. Vis dėlto jeigu bent viena pusė stokoja sąmoningumo, reikėtų sustoti ir pagalvoti, kur yra riba: kiek dar pūsite prieš vėją ir kiek savo energijos tam skirsite, kentėsite dėl to, ko pakeisti negalite.

Jeigu dukra neturėjo artimo, sveiko ryšio su savo mama, ką jai svarbu žinoti norint kurti kitokį, mylintį santykį su savo vaiku? Pas mane labai dažnai ateina moterys, turinčios baimę tapti mama - neturėjusios gero pavyzdžio, jos mano, kad nesugebės būti geromis mamomis. Taip pat kreipiasi ir moterys, neseniai tapusios mamomis. Tiek vienu, tiek kitu atveju šios moterys turi tai, ko trūko jų mamoms - sąmoningumo. Tobulų mamų nėra ir jų nereikia - užtenka būti gera mama.

Nereikėtų tikėtis, kad gera mama yra savo gyvenimą vaikams paskirianti moteris, tenkinanti vien tik jų poreikius. Gera mama yra ta, kuri tiesiogiai, nuolat ir užtikrintai vaikui rodo meilę ir šilumą, suteikia saugumo jausmą. Vaikui reikia, kad mama apkabintų, skirtų dėmesio, palaikytų, nuramintų, paskatintų, dalyvautų jo gyvenime ir leistų jam būti vėjavaikišku vaiku. Svarbu meilę vaikui rodyti ir tada, kai jis nėra kažkaip ypač „nusipelnęs“ ar kažką pasiekęs. Vaikui svarbu žinoti, kad jį mylės nepriklausomai nuo to, kaip jis elgiasi.

Vaikai iš prigimties yra egocentriški, tai - natūralus vaiko raidos etapas, trunkantis iki septynerių metų. Mama neturėtų nuo vaiko slėpti svarbių įvykių, vykstančių šeimos gyvenime, tačiau reikėtų vaikui paaiškinti ir pasakyti, kad spręsti tam tikras problemas nėra jo atsakomybė - tai vaikui suteikia saugumo jausmą. Jeigu mama yra pikta ir vaiko nenuramina, jis auga jausdamas nuolatinę kaltę, kol galiausiai kaltė tampa jo, jau suaugusiojo, asmenybės dalimi.

Motinos Dienos Emocijos

Akivaizdus šios šventės trūkumas - dalis žmonių neturi mamų ir negali švęsti. Jeigu užaugote su nemotiniška mama, Mamos diena gali būti ypač sunki. Negana to, kad mintyse atsinaujina svajonės apie tokią mamą, kokios jums reikėjo, bet dar ir visos komercinės žinutės bombarduoja su klausimais, kaip švęsite Mamos dieną. Atminkite, kad nesate vienas, stovintis prie atvirukų stendo ir niekaip negalintis išrinkti atviruko mamai, nes nė viena jų neapibūdina to, ką iš tiesų jai jaučiate. Šią dieną suteikite sau leidimą ir įrankius pasirūpinti savimi. Tikėtina, kad jausite liūdesį arba pyktį - turite iš anksto nuspręsti, kur tuos jausmus dėti.

Jei aplankyti mamą yra emociškai per sunku, neverskite savęs to daryti, turite leidimą to nedaryti ir atsisukti į savo poreikius. Stenkitės nukreipti savo mintis ir jausmus į kažką kitą, padarykite ką nors, kas malonu jums. Tiesą sakant, manau, kad šalia visų kitų švenčių turėtų būti minima ir „Švęsk save“ diena.

Gydo Žvilgsnis ir Švelnumas

Jei mažylis jaučia mamos meilę - jis laimingas, normaliai vystosi. Nepakankamai mylimas vaikas blogai elgiasi, tampa nepaklusnus, gali pradėti mikčioti, šlapintis į lovą. O jei jis patyrė traumą, pasigavo infekciją, tuomet sveikimas vyksta lėtai ir sunkiai. Tačiau pakanka mamai parodyti savo meilę, ir ligonis pradės sveikti kur kas greičiau. Visų pirma - žvilgsniu ir prisilietimais. Kaip galima dažniau su meile žiūrėkite į vaiko akis, paglostykite, priglauskite, dūkite.

Gydytojas B.Drapkinas mano, kad mama apskritai negali skirtis su mažyliu tol, kol šiam sukaks dveji metai. Jei per tą laiką mama pradeda dirbti ar jos gyvenimo būdas yra visuomeniškas - dažnai vaikštinėja į svečius, važinėja poilsiauti, o vaiką palieka auklei arba močiutei - meilės srautas nutrūksta, mažylis pradeda dažniau sirgti, prasčiau vystosi.

Sergančiam mažyliui mama - už tabletes, mikstūras ir sirupus veiksmingesnis vaistas. Ir dar vaikui - ne tik naujagimiui, bet ir ikimokyklinukui ir netgi pradinukui - labai daug įtakos turi motinos balsas. Vaikas jį pradeda skirti nuo penkto nėštumo mėnesio. Jau gimęs jis balsą atpažįsta, į jį emociškai reaguoja, skiria intonacijas. Mamos balsas tampa lyg vidiniu vaiko balsu. Jei mama vaikui reiškia daug pretenzijų, skundžiasi, kad jis ne toks, kokio norėtųsi, vaikui tarytum įskiepijama nesėkmių ir ligų programa. Ir atvirkščiai: jei balsas nuolat drąsina, palaiko, jis programuoja sveikatai ir sėkmei, tai vaikas nusiramina ir jaučiasi laimingesnis.

Žodžiai Gydo

Gydančiuosius žodžius geriausia tarti tuomet, kai kūdikis miega. Jie puikiai prisimins tai, ką mama sako naktį. Taigi, praėjus 20-30 minučių po to, kai vaikas užmiega, sėskite prie jo lovelės ir triskart kartokite kiekvieną frazę: iš pradžių į kūdikį kreipiantis mintimis, o vėliau balsu. Darykite tai kiekvieną dieną: mėnesį, du - tai priklauso nuo vaiko būklės. Nei aukšta temperatūra, nei kitos ligos apraiškos nėra tokio gydymo kontraindikacijos. O štai jei mamos būklė prasta - ji susirgo ar yra suirzusi - tuomet gydymo seansą geriau atšaukti. Mama savo vaiką myli nepriklausomai nuo to, ar jis paklusnus ar neklaužada, ar sveikas ar ligonis.

Žodžiai-Vitaminai

Šiomis frazėmis mama savo meile apgaubia vaiką.

  • „Aš tave labai labai myliu.
  • Tu esi pats brangiausias ir nuostabiausias dalykas mano gyvenime.
  • Tu mano dalis.
  • Negaliu be tavęs gyventi.
  • Aš ir tėtis tave labai mylime“.

Žodžiai-Imunostimuliatoriai

Šios frazės - tartum geros fizinės sveikatos programavimas. Esant nedideliems sveikatos sutrikimams, „mamos terapija“ gali juos išgydyti be jokių kitų vaistų.

  • „Tu stiprus, sveikas, gražus vaikas, mano berniuk (mergaite).
  • Tu gerai valgai, todėl greitai augi ir vystaisi.
  • Tavo tvirta, sveika širdis, krūtinė, pilvukas.
  • Tu lengvai ir gražiai judi.
  • Tu užsigrūdinęs, retai ir nesunkiai sergi“.

Žodžiai-Trankvilizatoriai

Šie stebuklingi žodžiai padės nuraminti vaiką, suteiks jam dvasinę pusiausvyrą.

  • „Tu ramus berniukas (mergaitė).
  • Tavo sveiki, tvirti nervai.
  • Tu kantrus, geras, linkęs bendrauti.
  • Tu protingas.
  • Tavo galvytė puikiai vystosi.
  • Tu viską gerai supranti ir įsimeni.
  • Tavo nuotaika visuomet gera, tu mėgsti šypsotis.
  • Tu gerai miegi.
  • Tu lengvai ir greitai užmiegi, matai tik gražius, gerus sapnus.
  • Miego metu tu gerai pasiilsi.
  • Tavo kalba vystosi gerai ir greitai“.

Žodžiai-Donorai

Pati stipriausia priemonė - paimti vaiką ant rankų, tvirtai prispausti prie krūtinės ir savo vidine galia apvalyti jį nuo ligos.

  • „Atiduok man savo ligą!“
  • „Aš atimu ir išmetu tavo ligą ir tavo sunkumus.
  • Aš atimu ir išmetu tavo prastą miegą.
  • Aš atimu ir išmetu tavo baisius sapnus.
  • Aš atimu ir išmetu tavo verksmingumą.
  • Aš atimu ir išmetu tavo nevalgumą.
  • Aš tave labai labai myliu“.