Nuo mažų dienų vaikai mokomi skaičiuoti, rašyti, skaityti, vėliau - Pitagoro ir kitų teoremų, tačiau pamirštama kalbėti apie itin mūsų sveikatai ir savijautai didelę įtaką darantį maistą. Vaikai iš tėvų perima ne tik elgsenos modelį, bet ir mitybos įpročius. Ką valgome mes, tą valgo ir mūsų mažieji.
Augindama vaikus, važinėdama ir vesdama edukacijas apie mitybą su iniciatyva „Sveikatai palankus“ Lietuvos ugdymo įstaigose R. Bogušienė suprato, kad vaikams būtina edukacinė medžiaga, kuri įtraukia ne tik vaikus, bet ir juos supančius suaugusiuosius, nes jų žinios turi būti tolygios.
Edukacinę knygutę „Brokoliukas“ R. Bogušienę paskatino parašyti vyresnioji penkiametė dukrytė Sofija, kuri dalyvavo ir visame kūrybiniame procese. „Kai nuėjusios į vieną didžiausių knygynų neradome jokių užduočių knygelių, kurios būtų susijusios su maisto pažinimu, supratau, kad kol kas tokio poreikio nebuvo, nes tiesiog suaugusieji dar nesuvokia, kad tokios užduotys gali būti ir tokia edukacija reikalinga, kad suformuotume teisingus vaikų valgymo įpročius.
Juk kad ir kaip norėtume, kad mūsų vaikai būtų sveiki, ne visuomet žinome, kaip juos mokyti sveikos mitybos taisyklių“, - sako R. Knygutę teigiamai įvertino ir Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas A. Kranauskas.
Knygutės autorei R. Bogušienei buvo svarbu, kad formuojama vaikų mitybos tvarka Lietuvoje neprasilenktų su „Brokoliukas“ nurodoma informacija. „Atsisakykime menkaverčių maisto produktų, kuriuose daug cukraus, druskos, iš dalies ir visiškai hidrintų, rafinuotų riebalų, mažai skaidulinių medžiagų.
Kasdienėje mityboje atsisakykime kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto. Jei retomis progomis renkatės sveikatai nepalankius maisto produktus, patariama vaikams akcentuoti, kad tai nėra kasdienybė.
Sugrįžę prie natūralaus skonio pajautimo, visi šeimos nariai pradeda jausti tikrąjį produktų skonį ir net grikių košė, virta ant vandens su žiupsneliu druskos ir cinamono, tampa „dievų maistu”. Pirmiausia, suaugę šeimos nariai turėtų atsigręžti į savo lėkštę, o vaikams neliks nieko kito, tik prisitaikyti.
Ir nepamirškime, kad vaikai - dideli suaugę. Vaikams turi būti duodama laisvė tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti - duokime, kai vaikas sako: „Aš sotus” - leiskime jam baigti.
Pasak R. Bogušienės, jei vaikui atsisakius sveikatai palankaus patiekalo iš spintelės traukiame saldainius, sausainius, ar bėgame daryti sumuštinį, jis niekuomet ir nepamėgs sveiko maisto. Norint vaiką atpratinti nuo menkaverčių desertų, būtina reguliariai tiekti šiltą maistą ne rečiau kaip kas 3,5 val., taip išvengsime cukraus šuolių kraujyje, vaikas nuolat bus energingas ir nereikės menkaverčių gardumynų.
Žinoma, pagrindiniai valgymai turi būti subalansuoti, nes tik taip vaikui užteks energijos iki kito valgymo. Kiekvieno valgymo metu vaikas turi gauti bent žiupsnelį šviežių, geriausia ekologiškų, sezoninių daržovių ir vaisių.
Taip pat baltymų iš šviežios mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, ankštinių kultūrų. O pagrindinis energijos šaltinis - angliavandeniai - turi būti pilnaverčiai. Tai yra, juose turi būti pakankamai skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų, tik taip sotumas bus ilgalaikis. Nepamirškime, kad svarbūs ir riebalai, kurie praturtina maistą riebaluose tirpiais vitaminais.
Kodėl darželiuose dažniausiai maistas dar geresnis nei namuose? Nes jis ruošiamas šviežiai, ne mažiau 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai pagal subalansuotą racioną. Žinoma, ir ten nėra viskas idealu, yra tikrai kur tobulėti, bet ar namuose yra draudžiamų maisto produktų sąrašas vaikams?
Būtinas mitybos vienodumas, o tai pasiekiama per kompleksinį mitybos įpročių raštingumo didinimą, į kurį turi būti įtraukta visa ugdymo įstaigos bendruomenė (vaikai, tėvai, personalas, virėjos). „Kartu su vaikais skaitykime ženklinimo etiketes, analizuokime sudėtį, atmeskime prastą maistą ir rinkimės kokybišką ir sveikatai palankų.
Atlikdami žaismingas užduotis kartu su mažaisiais švieskite juos, skatinkite maitintis sveikai ir atpažinti maistą, kuris nenaudingas jų sveikatai“, - sako R.
Kodėl būtent nuo ikimokyklinukų ir pradinukų pradedama edukacija duoda realios naudos? Pasak mitybos specialistės, būtent ankstyvoje vaikystėje suformuoti įpročiai lieka visam gyvenimu. Tad jau pradėjęs lankyti mokyklą vaikas turi mokėti pasirinkti teisingai - vietoj bulvių traškučių ar bandelės su saldintu gėrimu valgyti šiltą, šviežiai ruoštą maistą.
Kartu su vaikais pasinerkite į sveikos mitybos kelionę ne tik kasdien gamindami pusryčius, pietus ir vakarienę, bet ir atliekant tam tikras žaismingas užduotis, kurias rasite pirmoje Lietuvoje edukacinėje sveikatai palankios mitybos knygutėje „Brokoliukas“, skirtoje ikimokyklinukams ir pradinukams. Ją parsisiųsti galima internetu.
Persivalgymas yra dažna problema, kuri gali paveikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Žmonės dažnai nežino, kaip suvaldyti savo apetito norus, ypač įtemptomis gyvenimo akimirkomis. Norint išvengti persivalgymo, svarbu atkreipti dėmesį į valgymo įpročius ir pratimus, kad būtų užtikrintas sveikas virškinimas.
Yra įvairių strategijų, kurios gali padėti sumažinti persivalgymo galimybes. Tai apima sąmoningą valgymą, reguliarų maisto vartojimą ir užkandžių planavimą, kad būtų išvengta impulsyvių pasirinkimų. Teisingos maisto porcijos bei kruopščiai parinkti produktai gali prisidėti prie geresnės virškinimo funkcijos ir bendros organizmo būklės.
Dažnai persivalgymas kyla dėl emocijų ar streso, todėl psichologinis aspektas taip pat svarbus. Supratus, kada ir kodėl atsiranda potraukis maistui, lengviau kontroliuoti šiuos impulsus. Tinkamas požiūris ir įpročių keitimas gali drastiškai sumažinti persivalgymo riziką.
Persivalgymo priežastys
Persivalgymas dažnai kyla dėl įvairių emocinių ir psichologinių veiksnių. Dvi reikšmingos priežastys yra emocinis valgymas ir streso įtaka, kurios gali lemti nenorimą maisto suvartojimą.
Emocinis valgymas
Emocinis valgymas atsiranda, kai žmonės valgo reaguodami į savo emocijas, o ne fiziologinį alkį. Dažnai tai susiję su liūdesiu, vienatvės jausmu ar net džiaugsmu, kai maistas tampa komforto šaltiniu.
Šis procesas gali sukelti teigiamą (pavyzdžiui, ramybę) arba neigiamą (pavyzdžiui, kaltę) emocinę reakciją. Individai, patiriantys depresiją, gali dažniau rinktis šį valgymo būdą, siekdami sumažinti neigiamas emocijas. Ilgainiui emocinis valgymas gali sukelti didesnį kūno svorį ir paveikti bendrą psichologinę gerovę.
Streso įtaka
Stresas yra dar viena dažna persivalgymo priežastis. Kai iškyla stresinės situacijos, organizmas gamina kortizolį, hormoną, kuris dažnai skatina potraukį maistui.
Žmonės gali ieškoti maisto kaip būdo pabėgti nuo streso arba kaip „apdovanojimo“ sau po sunkios dienos. Tai gali tapti įpročiu, ypač kai stresas pasikartoja. Stresas ir persivalgymas gali būti tarpusavyje susiję, nes ilgalaikė streso būsena gali sukelti emocinį valgymą, kuris dar labiau padidina problemą.
Tokiu būdu, stresas ne tik paveikia kūną, bet ir mąstymą apie maistą.
Sveika mityba kaip prevencija
Sveika mityba padeda sumažinti persivalgymo riziką. Pasirinkus tinkamus maisto produktus, kontroliuojant porcijų dydį ir įtraukiant virškinimą skatinančius produktus, galima gerokai pagerinti mitybos kokybę.
Maisto pasirinkimas
Maisto pasirinkimas yra esminis aspektas siekiant užkirsti kelią persivalgymui. Rekomenduojama rinktis šviežius vaisius, daržoves, grūdines košes ir sveikus baltymus, tokius kaip žuvis, vištiena ar ankštiniai augalai. Rauginti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, ne tik teigiamai veikia virškinimo sistemą, bet ir suteikia organizmui reikalingų maistinių medžiagų.
Stengiantis sumažinti persivalgymo tikimybę, svarbu vengti perdirbtų ir saldžių maisto produktų. Tokie maisto produktai dažnai turi didelę kalorijų vertę, bet mažai mitybinės vertės. Pasirenkant subalansuotą maistą, galima ilgiau išlaikyti sotumą.
Porcijų dydžio kontrolė
Porcijų dydžio kontrolė padeda išvengti persivalgymo. Naudojant mažesnių lėkščių ar dubenėlių strategiją, galima natūraliai sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį. Tai leidžia suvokti, kada yra pakankamai, ir užkirsti kelią persivalgymui.
Patartina stebėti maisto porcijas, ypač kai valgoma užkandžiai ar desertas. Sumažinus porcijas, gali sumažėti ir bendras suvartojamų kalorijų skaičius. Rekomenduojama valgyti lėtai ir skoningai, kad būtų lengviau suvokti sotumo signalus.
Virškinimą skatinantys produktai
Virškinimą skatinantys produktai prisideda prie sveikos mitybos. Jie padeda organizmui efektyviau įsisavinti maistines medžiagas ir gali sumažinti diskomfortą po valgio. Rekomenduojama į mitybą įtraukti skaidulų turinčius maisto produktus, tokius kaip grūdinės košės.
Maisto produktai, turintys probiotikų, pvz., rauginti pieno produktai, taip pat teigiamai veikia virškinimą. Probiotikai padeda palaikyti gerą žarnyno florą, o tai prisideda prie bendros sveikatos. Papildant racioną šiais produktais, galima pasiekti geresnių mitybos rezultatų.
Valgymo įpročiai ir patarimai
Valgymo įpročiai gali turėti didelę įtaką persivalgymo prevencijai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip ir kada vartojamas maistas, kad būtų išvengta nepageidaujamų pasekmių.
Lėtas maisto vartojimas
Lėtas maisto vartojimas padeda geriau suvokti maisto skonį ir tekstūrą. Verta atidžiai ragauti kiekvieną kąsnį, tai leidžia pajusti, kada jaučiamas sotumas.
Štai keletas patarimų, kaip lėtai vartoti maistą:
- Kramtyti kiekvieną kąsnį: Kramtymas padeda organizmui geriau įsisavinti maistą.
- Paimti mažesnius kąsnelių: Tai natūraliai prailgina valgymo laiką.
- Pauzės tarp kąsnelių: Užtrukus bent 10-15 sekundžių po kiekvieno kąsnio, galima geriau suvokti sotumą.
Šis metodas gali padėti išvengti persivalgymo, nes leidžia kūnui išsiųsti signalus apie sotumą anksčiau.
Dėmesingumas valgant
Dėmesingumas valgant skatina sąmoningą maisto vartojimą. Tai reiškia, kad valgant reikia būti dėmesingam ir sutelkti dėmesį į patirtį.
Praktikuoti dėmesingumą galima šiais būdais:
- Atsisakyti trukdžių: Valgyti be telefono, televizoriaus ar kitų išsiblaškymo šaltinių.
- Koncentruotis į maisto aromatą ir skonį: Pajausti kiekvieną maisto detalę.
- Apmastyti maisto kilmę: Susimąstyti apie produktų šaltinius ir procesą, kaip jie pateko ant stalo.
Šios praktikos padeda geriau vertinti maistą ir pagerina valgymo patirtį, sumažindamos persivalgymo riziką.
Maisto planavimas ir ruošimas
Maisto planavimas ir ruošimas yra esminiai veiksniai, padedantys išvengti persivalgymo. Šiame etape svarbu sutelkti dėmesį į patiekalus, kurie bus paruošti, bei į sveikų sriubų ir košių privalumus.
Patiekalų paruošimas
Patiekalų paruošimas turėtų būti sistemingas. Rekomenduojama iš anksto suplanuoti savaitės valgiaraštį. Tai padeda apibrėžti, kokius ingredientus įsigyti ir kokius patiekalus gaminti.
Pavyzdžiui, virtuvėje galima gaminti vištienos, daržovių ar grūdų patiekalus. Pasirinkus įvairius produktus, galima sukurti subalansuotą mitybą. Labai svarbu atkreipti dėmesį į porcijų dydį.
Naudojant mažesnius indus, lengviau kontroliuoti suvartojamo maisto kiekį. Taip pat rekomenduojama nevalgyti tiesiogiai iš didelių indų, kad būtų išvengta persivalgymo.
Sriubų ir košių nauda
Sriubos ir košės yra puikus pasirinkimas, siekiant išvengti persivalgymo. Jos turi daug skaidulų, kas padeda jaustis sotiems ilgiau.
Daugelis sriubų gali būti paruoštos iš šviežių daržovių, daržovių sultinio ir baltymų, kurie yra maistingi. Košės, gaminamos iš grūdų, taip pat teikia energijos ir leidžia išlaikyti sotumą.
Tradicinės sriubos kaip bulvių, pomidorų ar daržovių yra labai maistingos. Jos gali būti patiekiamos kaip užkandis arba pagrindinis patiekalas.
Košės, tokios kaip avižinė ar ryžių, suteikia puikų startą dienai. Jos gali būti serviruojamos su vaisiais, cukrumi ar džiovintais riešutais, kas papildo maistines medžiagas.
Tinkamas maisto planavimas ir ruošimas gali užtikrinti sveikesnį gyvenimo būdą ir padėti išvengti persivalgymo.
Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas vaidina svarbų vaidmenį išvengiant persivalgymo. Reguliarus judėjimas padeda palaikyti sveiką kūno svorį ir skatina virškinimo fermentų gamybą. Tai pagerina virškinimo procesus ir maisto medžiagų pasisavinimą.
Renkantis fizinę veiklą, svarbu atsižvelgti į asmeninius pomėgius. Tai gali būti:
- Pėsčiųjų žygiai
- Dviračių sportas
- Plaukimas
- Aerobika
Net ir trumpi fizinio aktyvumo periodai, kaip pasivaikščiojimai po valgio, gali padėti sumažinti persivalgymo riziką. Jie skatina virškinimą ir suteikia energijos.
Fizinis aktyvumas taip pat gali padėti reguliuoti emocijas ir stresą, kurie dažnai prisideda prie persivalgymo. Įtraukus fizinę veiklą į kasdienę rutiną, galima jaustis geriau tiek fiziškai, tiek emociškai.
Be to, kūno judėjimas skatina kūno funkcijas, įskaitant virškinimo sistemą. Sveika gyvensena, apimanti tiek mitybą, tiek fizinį aktyvumą, yra raktas į geresnę sveikatą ir patogesnį virškinimą.
Psichologinis požiūris
Psichologinis požiūris į persivalgymą svarbus, nes jis apima emocijas ir stresą, kurie dažnai lemia mitybos įpročius. Nustatant asmeninius tikslus ir stebint valgymo įpročius, galima efektyviau valdyti persivalgymo tendencijas.
Valgymo dienoraštis
Valgymo dienoraštis gali būti naudingas įrankis. Jis padeda fiksuoti, kada, ką ir kodėl asmuo valgo. Tokiu būdu galima atpažinti emocinius valgio paskatinimo veiksnius.
Dienoraštyje derėtų įrašyti emocijas prieš valgant ir po to. Tai atskleis ryšį tarp emocijų ir maisto pasirinkimų. Jei asmuo dažnai valgo dėl streso ar liūdesio, tai gali būti ženklas, kad reikalingas alternatyvus būdas šių jausmų valdymui.
Tikslų nustatymas
Tikslingas tikslų nustatymas yra svarbus siekiant išvengti persivalgymo. Asmuo turėtų nustatyti realius, pasiekiamus tikslus. Pavyzdžiui, sumažinti užkandžių kiekį arba pasirinkti sveikesnius variantus.
Tikslų įgyvendinimo planas turi būti konkretus. Patartina stebėti pažangą, tai leidžia matyti rezultatus ir motyvuoja toliau dirbti. Emocijų valdymas, pavyzdžiui, streso mažinimas per fizinę veiklą ar meditaciją, taip pat priklauso nuo tikslų sistemos.
Produktų poveikis sveikatai
Produktų pasirinkimas turi didelę įtaką individų sveikatai. Kai kurie produktai gali padėti išvengti persivalgymo ir prisidėti prie geresnės fizinės savijautos.
Rauginti pieno produktai
Rauginti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas ir kefyras, yra naudingi dėl savo probiotikų kiekio. Probiotikai skatindami gerųjų bakterijų augimą žarnyne, padeda virškinimui. Tai gali sumažinti alkio jausmą ir pagerinti medžiagų apykaitą.
Be to, rauginti pieno produktai yra turtingi kalcio ir baltymų, kurie svarbūs kaulų sveikatai ir raumenų vystymuisi. Pasirinkus mažiau riebalų turinčius variantus, galima valgyti skaniai ir sveikai.
Svarbu atkreipti dėmesį į ingredientų sąrašą, nes priedai gali sumažinti raugintų pieno produktų likutinę vertę. Geriau rinktis natūralius produktus, kurie nesukelia galimų alerginių reakcijų.
Alkoholio vartojimo ribojimas
Alkoholis gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, ypač jei jo vartojama per daug. Per didelis alkoholio vartojimas yra susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu ir kitomis širdies ligomis. Ribojant alkoholio kiekį, galima pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti persivalgymo riziką.
Pasirinkus alkoholiui alternatyvas, pavyzdžiui, nealkoholinį alų ar mineralinį vandenį, galima išvengti papildomų kalorijų. Tai teigiamai paveikia užkandžių ir pagrindinių patiekalų pasirinkimą.
Taip pat svarbu atsiminti, kad alkoholis gali slopinti alkio jausmą, kas gali sukelti per didelį maisto suvartojimą. Efektyvus alkoholio vartojimo ribojimas padeda išlaikyti sveiką gyvenimo būdą.
Užkandžiavimas
Užkandžių pasirinkimas ir valgymo dažnumas gali turėti didelę įtaką persivalgymo išvengimui. Svarbu pasirinkti sveikus užkandžius ir atidžiai stebėti, kaip dažnai jie vartojami, kad būtų palaikoma subalansuota mityba.
Sveiki užkandžiai
Renkantis užkandžius, svarbu atsigręžti į sveikus variantus, kurie suteikia reikiamų maistinių medžiagų. Geriausi pasirinkimai apima šviežius vaisius, daržoves, riešutus bei jogurtą.
- Vaisiai: Obuoliai, bananas, uogos - teikia skaidulų ir vitaminų.
- Daržovės: Toryje morkos ar paprika suteikia maistingumą ir mažai kalorijų.
- Riešutai: Sūdyti arba ne sūdyti; jie suteikia sveikų riebalų.
- Jogurtas: Ideali galimybė, turinti probiotikų, kurie palaiko virškinimą.
Sveiki užkandžiai ne tik aprūpina energija, bet ir padeda valdyti alkį, todėl sumažėja persivalgymo rizika vėliau.
Valgymo dažnumas
Valgymo dažnumas yra kitas svarbus aspektas, kuris padeda kontroliuoti alkio jausmą. Reguliarus užkandžiavimas gali sumažinti poreikį valgyti didelius patiekalus.
Rekomenduojama užkandžiauti kas 2-3 valandas. Tokiu būdu žmogus gali:
- Išlaikyti energiją: Palaikyti nuolatinį energijos lygį visą dieną.
- Controlluoti apetitą: Mažesni ir dažni valgiai mažina didelių porcijų poreikį.
Pakankamas valgymo dažnumas, kartu su sveikais užkandžiais, gali padėti išvengti persivalgymo ir prisidėti prie subalansuotos mitybos.
Mitybos specialistų rekomendacijos
Mitybos specialistai pataria atkreipti dėmesį į porcijų dydį. Naudojant mažesnes lėkštutes, galima lengviau kontroliuoti suvartojamų kalorijų kiekį. Svarbu valgyti lėtai ir mėgautis kiekvienu kąsniu.
Taip pat rekomenduojama organizmui skirti pakankamai laiko virškinimui. Tai padeda suvokti, kada organizmas jaučia sotumą. Jei asmuo greitai valgys, gali nesuprasti, kada yra sotus.
Specialistai siūlo įtraukti į racioną maisto produktus, turinčius daug skaidulų. Jie gerina virškinimą ir gali sumažinti viduriavimo riziką. Tinkami pasirinkimai apima vaisius, daržoves ir pilno grūdo produktus.
Rekomenduojama reguliariai valgyti. Tai padeda išlaikyti pastovų energijos lygį ir sumažina persivalgymo galimybę. Valgyti penkis ar šešis kartus per dieną gali būti naudinga.
Siekiant išvengti persivalgymo, svarbu stebėti, kaip maistas veikia organizmą. Jei asmuo jaučia pilnumo jausmą, jis turėtų užsidėti lėkštutę ir leisti sau pailsėti.
Higienos instituto duomenimis, beveik penktadalis 7-17 metų amžiaus Lietuvos vaikų turi antsvorio. Viena iš priežasčių - netinkami mitybos įpročiai. Juos lemia ne tik šeimos narių ar mokyklos pavyzdys, bet ir spalvingas, vaikams skirtas marketingas, dažnai skatinantis rinktis sveikatai ne itin palankius produktus.
„Prisidėdami prie sveikesnių vaikų mitybos įpročių formavimo, nereklamuojame jiems skirtų produktų, neatitinkančių sveiko maisto kriterijų. Taip pat siekiame, kad iki 2025 finansinių metų pabaigos vaikams pritaikytą pakuotę turėtų tik tie mūsų privačių prekių ženklų produktai, kurie atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos sveiko maisto gaires. Dėl šios priežasties ant sulčių, varškės sūrelių ar panašių produktų pakuočių esančius animacinius personažus ir kitus vaikams patrauklius elementus keičiame neutralesniais vaizdais.
Nors tėvai yra pagrindiniai vaikų mitybos formuotojai, šiuolaikinėje aplinkoje jų pastangas dažnai išbalansuoja išoriniai veiksniai - ypač maisto produktų rinkodara. „Vaikai dar ugdo kritinį mąstymą, todėl jų sprendimus dažnai lemia emocijos ir vizualiniai signalai. Pakuotė su mėgstamu animaciniu herojumi gali atrodyti patrauklesnė nei neutrali, net jei pastaroji yra sveikesnė.
Gamintojai tai puikiai supranta ir dažnai pasitelkia įvairias strategijas, siekdami sudominti vaikus“, - teigia M. Anilionė.
Pilnavertė mityba vaikystėje daro ilgalaikę įtaką žmogaus sveikatai ateityje, tačiau, skirtingai nei suaugusieji, vaikai rinkdamiesi maistą mažiau vadovaujasi žiniomis ir sąmoningais pasirinkimais. Mažuosius labiausiai traukia žaismingas, „vaikiškas“ dizainas.
„Pavyzdžiui, saldinti pusryčių dribsniai ar desertai dažnai reklamuojami būtent vaikų auditorijai, nors jų sudėtyje gali būti gausu cukraus, druskos ar dirbtinių priedų. Tokie produktai, pateikiami kaip „draugiški vaikams“, gali klaidinti ne tik vaikus, bet ir tėvus, kurie skuba ir ne visada turi laiko gilintis į etiketes“, - pastebi „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Vaikų mitybos įpročiai formuojasi ankstyvame amžiuje, o tai, ką jie mato ir renkasi šiandien, gali turėti ilgalaikį poveikį jų sveikatai. Pasak M. Anilionės, dėl šios priežasties „Lidl“ prekybos tinklas skiria išskirtinį dėmesį vaikų pamėgtų prekių sudėčiai.
„Savo privačių prekės ženklų produktuose mažiname cukraus bei druskos kiekį. Koreguojame sudėtį ne tik pačiuose populiariausiuose produktuose, bet ir tokiuose, kuriuos labiausiai mėgsta mūsų mažieji pirkėjai - varškės sūreliuose, sultyse, gaiviuosiuose gėrimuose ar kepyklos gaminiuose. Mažinant pridėtinio cukraus ir druskos kiekį, jų nekeičiame dirbtiniais saldikliais ar kitais sveikatai nepalankiais priedais“, - akcentuoja „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Pasak jos, vienas svarbiausių „Lidl“ prioritetų, atnaujinant produktų sudėtis - užtikrinti, kad gaminių skonis, kvapas bei tekstūra išliktų patrauklūs valgytojui: „Kartu su Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkais organizuojame akluosius juslinius tyrimus, kurie leidžia nešališkai įvertinti produktų maistines, skonines savybes bei tekstūrą.