Ruošdamos vasaros derlių saugojimui, namų šeimininkės ko tik nedaro: marinuoja, raugia, sūdo, šaldo ir džiovina. Beveik viskam reikia papildomų konservantų, prarandama dalis vertingų medžiagų, o atsargos laikosi metus ar dvejus.
Tačiau yra būdas, leidžiantis maistą išsaugoti ilgam, išlaikant jo maistines savybes - liofilizacija.
Liofilizacija - kas tai?
Liofilizavimas - tai džiovinimas šaltyje nuo 45 iki 80 laipsnių, kai pašalinamas visas vanduo, o visos maistinės ir mineralinės medžiagos, spalvos ir kvapas išlieka.
Antanas Mikaitis, atradęs liofilizaciją, dalijasi tokiomis atsargų ruošimo gudrybėmis.
To verslininkas su žmona ėmėsi, kai išėjo į pensiją ir įsigijo namuką Gergždelių kaime, Šiaulių rajone.
Kai jis sumanė kaime tuo užsiimti, iš pradžių daug kas keistai žiūrėjo. Net žmona buvo skeptikė, bet, paragavę produktų, visi sutinka, kad skanu, o svarbiausia - sveika, nes ruošiama be jokių konservantų ar pridėtinių medžiagų.
Liofilizacijos privalumai
- Ilgas galiojimo laikas: tinkamai laikomi liofilizuoti produktai gali būti vartojami net iki 20 metų.
- Maistinių medžiagų išsaugojimas: liofilizacijos metu išsaugoma didžioji dalis vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų.
- Natūralumas: liofilizuojant nenaudojami jokie konservantai ar pridėtinės medžiagos.
- Lengvumas: iš liofilizuotų produktų pašalinamas vanduo, todėl jie tampa labai lengvi, patogūs transportuoti ir sandėliuoti. Iš 1 kilogramo išeina 100 gramų produktų.
„Jūs dabar braškes sudedate į savo šaldiklį, deginate elektrą per visą žiemą. Ir ką išsiimate? Nieko gero - buzę. O čia aš vieną kartą išdeginau elektrą, pasidedu ir galiu 20 metų laikyti, svarbu, kad drėgmės ir saulės negautų. O tik įdedi į vandenį - ir braškė vėl tokia pati“, - žavėdamasis gudria technologija, pasakoja Antanas.
Bet jei ir užsistovėtų, jokia problema - juk nėra jokios rizikos, kad perrūgs, nušaudys, susicukruos ar šaldiklis atitirps.
Šaltyje išdžiovintus vaisius ir daržoves senjorai suberia į stiklainius. Jei reikia kam nors dovanų - užsako ir pakuoja į sandarius maišelius.
„Nunešk dovanų saldainių dėžutę ir tokį maišelį, tai žmogus visada ima maišelį, nors jame, rodos, vos sauja“, - sako vyras.
Kaip veikia liofilizacijos aparatas?
„Kai džioviname braškes ar burokėlius, išpilame tik baltą vandenį, kuris neturi jokio skonio ir jokio kvapo. Tai rodo, kad aparatas paima tik distiliuotą vandenį, o viskas lieka. Kompiuteris viską pats atlieka. Jie turi būti atšaldyti iki 45 laipsnių šalčio, tik tada jis priima ir pradeda džiovinti“, - pasakoja Antanas, rodydamas į šaldiklius, kuriuose jau iki -41 laipsnio atšaldytos uogos.
Kai jos pasieks reikiamą temperatūrą, bus subertos į liofilizacijos aparatą, kuris šaltyje išdistiliuos visą skystį ir išdžiovins uogas per kelias dienas.
Ekonomiškumas
Atsargas galima ruošti bet kada, bet senjoras skaičiuoja sąnaudas ir karštomis dienomis stengiasi neliofilizuoti.
„Kai karšta, nešaldome tomis dienomis. Kadangi džioviname šaldymo būdu, tai, prie +30 bandydami išgauti ir palaikyti šaltį, sunaudotume labai daug elektros“, - kaip tik prieš orams atvėstant, paaiškino A. Mikaitis.
Liofilizacija - ne tik maisto saugojimo būdas
„Tai nėra naujovė. Šiam išradimui jau beveik 100 metų. Tokiu būdu buvo gaminamas penicilinas. Tik ši technologija buvo slapta. O prieš kokį 14 metų leido paviešinti. Tik aparatų kinai dar negamina, iš Amerikos turėjau siųstis, o elektrą perdarė Danijoje“, - liofilizacijos aparato įsigijimo kelią pasakoja vyras.
„Ne vienus metus buvau Pramonės, prekybos ir amatų rūmų narys ir kartą a. a. Algirdas Gluodas, „Rūtos“ direktorius, parodė aparatą, kurį įsigijo, kai pradėjo šokoladą su liofilizuotais vaisiais gaminti. Pagalvojau, kad ir aš galiu tokį įsigyti“, - sako A. Mikaitis.
Dabar Gergždeliuose ūkį įsigiję senjorai yra užsisodinę sau jau apiehektarą žemės: ir lysvių, ir vaismedžių sodą, kuriame auga kriaušių, slyvų, lazdynų, cidonijų.