Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos veiksnių poveikiui vandens ekosistemoms ir jų gyventojams, įskaitant žuvis. Vienas iš tokių mažai ištirtų, bet potencialiai reikšmingų veiksnių yra magnetinis laukas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip magnetinis laukas gali veikti žuvis, remiantis atliktais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis.
Klimato Kaita ir Žuvų Populiacijos
Pagal Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Lino Ložio, šiame tyrime atlikta išsami Baltijos jūros aplinkos ichtiofaunos rodiklių analizė. Poveikių modeliavimą mokslininkai atliko vertindami skirtingus klimato kaitos scenarijus.
Atlikta aplinkos kintamųjų poveikio analizė atskleidė, kad žuvų bendrijų struktūra labiausiai priklauso nuo vandens temperatūros didėjimo.
Kuršių mariose žymūs žuvų bendrijos pokyčiai stebimi jau dabar ar galimi per artimiausius porą dešimtmečių, o tolimesnėje perspektyvoje jie tikėtini dar didesni. Didžiausias stebimas pokytis - šaltavandenių žuvų gausumo mažėjimas ir karpinių žuvų įsivyravimas.
„Neryje, Minijoje ir Šventojoje gali sumažėti lašišų ir šlakių jauniklių, kiršlių ir kūjagalvių, tačiau turėtų reikšmingai didėti šiltesnį vandenį toleruojančių karpinių žuvų tokių kaip šapalas, aukšlė, meknė, kuoja, plakis, karšis, gružlys, ūsorius ir kt. paplitimas“, - sako L.
Kitose didesnėse lašišinėse upėse šiltuoju sezonu 2081-2100 m. periodu prognozuojamas vandens temperatūros padidėjimas daugiau nei 3-4 °C, labiausiai - Neryje ir Minijoje.
Netiesioginis Klimato Kaitos Poveikis
Anot L. Ložio, galimas netiesioginis klimato kaitos poveikis pasireiškia tuo, kad kylant temperatūrai, kinta planktono struktūra pavasarį, todėl stintelių lervutėms trūksta maisto kritiniu jų išgyvenimui laikotarpiu.
Net ir trumpalaikiai liepos-rugpjūčio mėn. pasikartojantys aukštų temperatūrų (virš 20°C) periodai gali padidinti stintelių mirtingumą ir smarkiai sumažinti populiacijos gausumą“, - pasakoja L.
„Mažesnis nuotėkis sausio-vasario mėn. yra naudingas šaltavandenėms žuvims, tačiau balandžio-gegužės mėn. - priešingai.
Aukštesnis vandens lygis reikalingas kai kurių žuvų nerštui, tad sumažėjęs Nemuno nuotėkis balandžio mėn. gali neigiamai paveikti kai kurių žuvų (tikėtina - šaltavandenių) nerštą.
Taigi, didėjanti temperatūra bei mažėjantis Nemuno nuotėkis balandžio - gegužės mėn. yra nepalankus šaltavandenėms žuvims ir gali nulemti lydekų ir vėgėlių gausumo sumažėjimą, o stintelių - sumažėjimą iki išnykimo ribos“, - sako L.
Lašišinių Žuvų Populiacijos Pokyčiai
Dėl augančios vandens temperatūros 2016- 2035 m. periodu pagal skirtingus scenarijus prognozuojamas lašišų jauniklių gausumo mažėjimas nuo 2,5 iki 6,4 karto, o 2081-2100 m. „Kitos lašišinių šeimos rūšies - šlakio populiacijos paplitimas ir gausumas nesikeis taip drastiškai, kadangi jis gyvena mažesnėse upėse ir upių aukštupiuose, kur vandens temperatūra yra žemesnė“, - sako L.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad klimato kaitos sukeltas pasaulio vandenyno šiltėjimas veikia Lietuvos teritorinius vandenis. Stebima ne tik kylanti Baltijos jūros ir Kuršių marių temperatūra, bet ir ledo dangos ant Kuršių marių laikotarpio trumpėjimas.
Nuo 1948 iki 2015 m. ledo dangos trukmė gruodžio- kovo mėnesiais sumažėjo daugiau nei 20 %.