Žydų gyvenimo ratas kupinas simbolių, religinių praktikų, tradicijų, griežtų prievolių, linksmų bei rimtų švenčių ir, žinoma, nepakartojamų žydiškų patiekalų. Neseniai Lietuvos žydų bendruomenė pasikvietė narius ir bičiulius iš Vilniaus ir aplinkinių vietovių į dar vieną įdomią žydiškos kelionės patirtį! Norint jį pažinti, reiktų labai pasistengti, o geriausiai - atrasti žydą kaimyną ir pasinerti į nepaprastą patyrimo kelionę.
Šventės ir tradiciniai patiekalai
Artėja Pesach ir šeimininkės ruošiasi sederiui - tradicinei vakarienei ant kurios stalo būtinai puikuosis gefilte fiš. Purimo homentašenai, žinomi, kaip Hamano ausys - tai tradiciniai sausainiai, kuriuos kepame iš mielinės arba smėlinės tešlos. Įdarų įvairovė didesnė nei tešlos receptų pasirinkimas. Tačiau šios šventės prasmės, atrodo, šviesmečiais nutolusios nuo, tarkim, lietuviškų Užgavėnių, varančių „žiemą iš kiemo“, per kurias kaimus ir kiemus užplūsta mitinio pasaulio būtybės.
Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje šią savaitę žydų bendruomenės kepa Hamantašen sausainius, siunčia vieni kitiems maisto ir gėrimų krepšelius dovanų - „Mishloach manot“ bei rengia linksmiausius metų vakarėlius. Primename, kad rytoj, pirmadienį, kovo 6 d. 18:30 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje (Vokiečių g. 13A, Vilnius) bus švenčiamas Purim pagal progresyvaus judaizmo kanonus, o antradienį, kovo 7 d. 17 val. Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39) - pagal ortodoksų. Šiandien Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo švęsti linksmiausią metų šventę - PURIM! Ir tai - tik pradžia.
Pesach ir macai
Šiandien žydai pradeda švęsti Pesachą - savotišką katalikiškųjų Velykų šventę. Tai didžiausia ir svarbiausia metų šventė, kurią paprastai pažymi didžiulis būrys šeimos narių ir giminaičių. Kovo 27 d. prasideda Pesachas - pati svarbiausia žydų šventė, truksianti net aštuonias dienas. Istoriškai Paschos ir Macų ištakos yra tie laikai, kai prieš gerus 4000 metų Mozė, vieną rytą pasibeldęs į Egipte vergavusių žydų duris, liepė jiems skubiai susirinkti savo daiktus, (griebti laptopus J), ir skubiai nešdintis Pažadėtosios žemės link. Pesacho šventė, kaip matom, susijusi su įsakais aukoti avinėlį ir valgyti macą septynias dienas. Todėl duona, kurią moterys buvo iš vakaro užraugusios, nespėjo iškilti. Teko kepti ją ankščiau, nei paprastai - taip gavosi macai. Įdomus faktas - per Pesachą negalima valgyti ar namuose laikyti jokių raugo maisto produktų, todėl ruošiantis Pesachui kruopščiai tvarkomasi, kad kokioje namų kertėje neliktų nė gabalėlio raugintos duonos.
Maca turi ir dar vieną pavadinimą lechem oni - „praradimų duona“. Tai kieta, sausa duona, valgoma vergų, vietoje šviežios ir minkštos duonos, kurią valgo laisvas žmogus. Bet maca vadinama dar ir lechem cherut - „laisvės duona“. Tokią duoną kepė žydai, kuomet ruošėsi skubiam išėjimui iš Egipto, nes jie neturėjo laiko laukti, kol mielinė tešla bus tinkama duonos kepimui.
Macų gaminimo procesas
2B klasės mokiniai ne tik gavo dovanų šio tradicinio žydų maisto. Jie žino, kaip patiems pagaminti macą, nes rašė jos receptą pagal PJ Library knygą „Raudonoji Vištelė ir Pesacho maca“:
- Macai pagaminti reikės 250g ypatingų kvietinių miltų ir 3/4stiklinės vandens.
- Miltus ir vandenį reikia ypatingai sumaišyti ir išsukti, o gauta masę išminkyti, iškočioti, subadyti šakute ir šauti į orkaitę.
- Kepti iki 260 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 3-4 min.
Kita žydų virtuvė
Žydų tradicijoje tai karštas, sotus, aromatingas šeštadienio pietų troškinys - čolntas. Tiem kas negirdėjo apie čolntą tuoj nutįs seilės, o patiekalo istorija išties įdomi.
Lietuvoje labai vertinama silkė, Kūčių stalas be jos tiesiog neįsivaizduojamas. LRT.lt kviečia kartu laukti Kalėdų. Kiekviena šeimininkė turi savo versiją, kuo ji gardina foršmaką. LRT laidoje „Menora“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atskleidė savo šeimos receptą.
Daugelyje sinagogų po havdalos vaišinamasi nedideliais užkandžiais, kad žmonės neitų į vakarienes tuščiu skrandžiu. Tokius lengvus užkandžius pasauliečių žydų šeimose dažnai pateikia pusryčiams. Ant tokių pusryčių stalo karaliauja “BAGEL LOX” - mūsų mylimi beigeliai su lašiša. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė jau skaičiuoja dienas iki RošHa Šana 5784 ir laukia beigelių krautuvėlės kulinarinių naujienų. Štai viena iš jų - rugelach.
Europos žydų kultūros dienos renginius atliepdama 2022 m. Lietuvoje žydų bendruomenės kepa Hamantašen sausainius, siunčia vieni kitiems maisto ir gėrimų krepšelius dovanų - „Mishloach manot“ bei rengia linksmiausius metų vakarėlius. Litvakiški Hamantašenai su mielėmis kepami, atkuriant Lietuvos žydų bendruomenės narių šeimos receptus. Beigelių krautuvėlėje šiomis dienomis siūlome vegetarišką Bebelach.
Senoji, tradicinė žydų virtuvė - pripažinta pasaulyje, o pasak istorikų pasaulio paveldo sąraše yra ir Lietuvos pėdsakas, palikęs populiariąsias beigelines. Nuo 2016 m. pavyko pasiekti ne tik nostalgiškai žydų virtuvę menančius kaimynus, bet ir jaunąją Lietuvos kartą.
Beigelių krautuvėlė Vilniuje
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dar 2016 m. atvėrė žydiškos kavinė Beigelių krautuvėlės duris vilniečiams ir miesto svečiams ir iš karto susilaukė pasaulinio dėmesio Čia iki šiol kepamos chalos, sukami įmantrūs teiglach, verdamas žydiškas penicilinas - sultinys su macos kukuliais, o per šventes kemšamas litvakiškas karpis. Tad nuo 2016 m. Beigelinė, tai sinagoga žydam pasauliečiams. Tai ne muziejus, bet socialinė, kultūrinė, gurmaniška patirtis. Dažnai bendruomenė kviečia kartu pasitikti Šabatą, taip pristato gislesnį žydų tradicijų supratimą.