A. Paurytės magistro baigiamasis darbas buvo skirtas baltymų, išskirtų iš melsvabakterių biomasės, kiekybinei-kokybinei analizei ir hemagliutinacinio aktyvumo tyrimui in vitro. Darbo vadovė buvo dr. Gabrielė Balčiūnaitė - Murzienė, o konsultantė - dr. Kalvėnienė Zenona.

Tyrimo tikslai ir uždaviniai

Pagrindinis darbo tikslas - ištirti iš melsvabakterių išskirtus baltymus. Darbo uždaviniai buvo:

1. Išskirti iš melsvabakterių Microcystis biomasės baltymus ir atlikti baltymų kiekio analizę mėginiuose.
2. Nustatyti išskirtų baltymų mėginių dalelių dydį elektroforezės metodu.
3. Įvertinti išskirtų baltymų biologinį aktyvumą.

Metodai

Tyrimo metu buvo taikomi įvairūs metodai:

1. Baltymų išskyrimas iš Microcystis biomasės atliktas ekstrakcijos ultragarso vonelėje metodu, baltymų nusodinimui naudota trichloracto rūgštis (TCA), betamerkapto etanolis ir baltymų plovimo procedūra.
2. Baltymų kiekis nustatytas spektrofotometriniu Lowry metodu, naudojant mikroplokšteles.
3. Baltymų biologinis aktyvumas įvertintas hemagliutinacijos testu, panaudojant triušio, alpakos ir ožkos kraujo mėginių eritrocitų suspensijas.

Rezultatai

Tyrimo rezultatai parodė:

1. Nustatytas baltymų kiekis tiriamuosiuose mėginiuose - 0,169 ± 0,042 mg/ml.
2. Nustatytas mėginiuose esančių baltymų dalelių dydis 180-200 kDa.
3. Baltymų ekstrakto mėginiai sukėlė triušio ir alpakos kraujo eritrocitų hemagliutinaciją. Apskaičiuotas specifinis hemagliutinacinis aktyvumas (HA) varijavo nuo 0,52 ± 0,02 iki 66,18 ± 2,70 aktyvumo vienetų.

Išvados: Melsvabakterių sudėtyje esantys baltymai buvo efektyviai išskirti, pritaikius ultragarso vonelę, kurioje ultragarso bangos skatino mikrodumblių skaidymąsi, suardant ląstelės sienelę bei pažeidžiant ląstelės plazminės membranos pralaidumą. Pasirinktas Lowry metodas buvo tinkamas kiekybiškai įvertinti tiriamajame mėginyje esančius baltymus.Išskirti baltymai, iš Microcystis melsvabakterijų, yra didelės molekulinės masės (180-200 kDa). Gautas baltymų dalelių dydis atitinka Uniprot duomenų bazėje, Microcystis genomo polapyje, patektus tris galimus baltymus kandidatus: 3-hidroksiacil nešiklio baltymo dehidratazės, apoptozės proteazę aktyvuojantys faktoriai bei lektinai su jakalino domenu.

Baltymų svarba

Viena vertingiausių mitybiniu požiūriu maisto sudėtinių dalių - baltymai. Baltymai yra kūno statybinė medžiaga, veikianti jo augimą ir imuniteto susidarymą. Antikūnai, fermentai, hormonai yra baltyminės kilmės medžiagos. Baltymai, kurie su maistu patenka į organizmą, skaidomi iki aminorūgščių, reikalingų kūno gyvybiškai svarbių kūno ląstelių atstatymui.

Proteomikos mokslo gebėjimas atskirti atskiras baltymų frakcijas, biologiškai aktyvius peptidus ir baltymus pasitarnavo naujų funkcionaliojo maisto produktų bei papildų kūrimui. Apžvalgoje pateikiamos svarbiausios mokslo tendencijos šioje srityje bei šios srities mokslo pasiekimų taikymas funkcionaliojo maisto produktų kūrimui.

Iš visų aminorūgščių išskiriamos 9, kurių žmogaus organizmas nesintetina - jos turi būti gaunamos su maistu. Visos jos aptinkamos piene, todėl pienas yra nepakeičiamas vertingų žmogui baltymų šaltinis. Pieno baltymai pasižymi lipotropinėmis savybėmis, reguliuoja riebalų apykaitą, padidina maisto balansą ir kitų baltymų įsisavinimą. Jie taip pat turi amfoterinių savybių, todėl sujungia į organizmą patekusias kenksmingas medžiagas ( rūgštis, šarmus, neorganinius švino junginius ir kt.).

---