Kalvelių ir miškelių išraižytame Dzūkijos regione, labiau akmenimis nei gausiais derliais turtingame Šventežerio kaime Lazdijų rajone ekologiškai ūkininkauja ir iš užaugintų aliejinių kultūrų aliejų gamina vienos šeimos trijų kartų atstovai.
Ūkio Istorija ir Tradicijos
Jastramskų ūkininkavimo istorija prasidėjo dar tuomet, kai E. H. Jastramsko senelis, garsus statinių bei kubilų meistras, nusprendė įkurti savo ūkį. Šį palikimą vėliau perėmė E. H. Jastramsko tėtis, kuris ūkį pagausino: įsigijo daugiau arklių, karvių, kiaulių, pirmas mechanines mašinas.
Nuo 1989 m. ūkininkauti pradėjęs E. H. Jastramskas prieš dešimtmetį susidomėjo ekologija. Nuo to laiko vyras nenaudoja ekologiniuose ūkiuose draudžiamų cheminių preparatų, augina sertifikuotas augalines kultūras. 1989 m. tėvų žemę atgavęs inžinieriaus elektriko kvalifikaciją turintis E. H. Jastramskas taip pat nusprendė savo jėgas išmėginti ūkyje. Vyras tikina visuomet siekęs būti inovatoriumi: didelę dalį ūkyje naudojamos technikos yra sukonstravęs arba patobulinęs pats, laukus apsėja vis naujomis javų rūšimis, o ūkininkaudamas nuolat ieško šiuolaikinių sprendimų.
Ekologinis Ūkininkavimas ir Šeimos Įsitraukimas
„Ekologinį ūkininkavimą pradėjome nuo sėklininkystės ūkio, vėliau nusprendėme auginti aliejinius augalus, pradėjome spausti aliejų.
Šiuo metu ūkyje dirba kelios šeimos kartos: pats Edmundas su žmona Danute, ūkininko dukra Nijolė su vyru Algirdu, anūkai Linas ir Justina, taip pat anūkė Agnė su vyru Aliumi. Ekologiniu ūkininkavimu vyras apkrėtė ir kitus šeimos narius - štai anūkė Agnė augina rapsus, o žentas Algirdas - šilauoges.
Prieš daugiau kaip dvidešimt metų Edmundo Jastramsko pramintu keliu užtikrintai žengia ne tik dukra Nijolė su vyru Algirdu, bet ir du vaikaičiai, kurie baigę mokslus aukštosiose mokyklose sugrįžo ūkininkauti į prosenelių kraštą.
Pagal Valstiečių ūkio įstatymą tėviškėje 18 ha plote ūkininkauti pradėjusio Edmundo Jastramsko veiklos istorijoje netrūko iššūkių ir permainų. Iš pradžių jis grūdines kultūras ir rapsus augino tradiciškai, naudodamas chemines augalų apsaugos priemones ir trąšas, vėliau pasuko link tausojamojo ūkininkavimo ir galiausiai vienas pirmųjų Lazdijų rajone įregistravo ekologinį ūkį. Sekdami Edmundo pavyzdžiui, ekologiškai ūkininkauti ėmėsi ir sūnaus dukra Agnė Juknevičienė, žentas Algirdas Kreiza bei jo sūnus Linas.
Šių metų lapkritį 79-ąjį gimtadienį švęsiantis šeimos ūkių įkūrėjas džiaugiasi, kad Šventežeryje dabar jau keturios kartos gyvena.
Ūkininkas prisipažįsta, kad chemizuotam ūkininkavimui labiausiai priešinosi dukra Nijolė, ji buvo didžiausia ekologinės gamybos šalininkė.
„Užsiteršime aplinką ir kas iš to? Juk patiems gerai, kad gyvename neužterštoje aplinkoje, geriame švarų vandenį, patys užsiauginame maisto.
Kelio atgal jau nėra: ar bus išmokos, ar nebus, nesvarbu, kaip mums seksis, ekologijos nemesime", - pasirinkta kryptimi neabejoja E. Jastramsko dukra Nijolė Kreizienė. Pradėjus tėvui ekologiškai ūkininkauti, ji ėmėsi tvarkyti ūkio apskaitą ir buhalteriją. Iš pradžių didelio darbo krūvio nejutusi moteris, dabar vos spėja suktis keturių ekologinių ūkių dokumentus tvarkydama.
Dar daugiau popierinio darbo prisidėjo, sertifikavus perdirbimą ūkyje ir pradėjus spausti kelių rūšių aliejų.
Bendras keturių ūkių plotas siekia apie pusketvirto šimto hektarų, o didžiausiose valdose šeimininkauja E. Jastramskas. Jis dirba apie 150 ha, iš jų 90 ha sudaro nuosava žemė. Jo vardu registruotas ir sėklininkystės ūkis bei ekologiškų aliejinių kultūrų perdirbimas.
Agronomės specialybę turinti vaikaitė Agnė ekologiškai ūkininkauja beveik 100 ha plote, šiek tiek mažiau žemės dirba jaunasis ūkininkas Linas, Vilniaus Gedimino technikos universitete baigęs elektronikos inžineriją. Mažiausias 30 ha ūkis - žento Algirdo.
Nors ūkiai keturi, tačiau darbai dirbami išvien, ta pati technika naudojama. Be šeimos narių, ūkiuose darbuojasi du samdomi darbuotojai.
Trijų ūkių užaugintas derlius ir į tuos pačius aruodus subyra, tik Agnė atskirus sandėlius turi, nors grūdams džiovinti taip pat naudojasi senelio džiovykla.
„Daug ramiau ir paprasčiau, kai visi ūkiai ekologiški. Ten, kur derinama ekologinė ir įprastinė gamyba, iškyla didelė rizika ekologiniams grūdams užsiteršti, - neabejoja Algirdas.
Auginamos Kultūros
Per daugiau kaip du dešimtmečius eksperimentuoti nebijantis Šventežerio ūkininkas išbandė įvairias kultūras. Dabar šeimos ūkiuose auginami ne tik žieminiai ir vasariniai rapsai, kviečiai, spelta, bet ir dviejų rūšių saulėgrąžos, garstyčios, žirniai, dobilai, grikiai, Algirdo ūkyje - ir šilauogės. Vieninteliai rajone jie ir sėmeninius linus augina, kasmet maždaug po 20 ha sėja.
Šiemet Edmundas pasėjo apie 15 ha aliejinių ridikų, o vaikaitį Liną įkalbino beveik 4 ha kanapių pasisėti.
„Sėjome pluoštines kanapes, tačiau jų sėklų derlius, panašiai kaip ir linų, priklauso nuo to, kaip pasėsi: jei rečiau - bus daugiau sėklų, jei tankiau - stiebsis į viršų ir pluošto užaugins daugiau", - aiškina Edmundas, pridurdamas, kad iš sėklų aliejų spaus, o iš pluošto namus statys.
Anksčiau sėjo šventežeriškiai ir dygminų, kurių aliejus užsienyje ypač populiarus, o kultūra plačiai auginama Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Izraelyje, ten ir išmokos už juos skiriamos.
„Dygminai Lietuvoje neremiama kultūra, tačiau ekologiniams ūkiams tai ypač tinkamas augalas, nes gerai prisitaikęs kovoti su piktžolėmis. Šiuos šiltų kraštų augalus galima sėti anksti, šalnas jie pakelia, tačiau kuliami vėlai. Rudeniop, kai prasideda lietūs, dauguma augalų nulenkia galvas, kad neprilytų, o dygminai stovi išsižioję, tad labai nukenčia sėklų kokybė.
Su paukščiais ir šernais, kurių gausu aplinkiniuose miškeliuose, tenka ūkininkams „dalytis" ir saulėgrąžų, kurių sėklas įsigyja iš Vokietijos, derliumi. Pasak Edmundo, iki spalio mėnesio, kai kuliamos saulėgrąžos, mažai šių aliejingų sėklų ir belieka, gerai, jei toną iš hektaro pavyksta prikulti.
Kaip pagalbinę kultūrą šventežeriškiai sėja grikius, kurie nederlinguose dirvožemiuose (jų žemės našumas apie 36 balus tesiekia) bene geriausiai dera.
„Grikiai - išsigelbėjimas, jei reikia kultūras atsėti. Jie trumpos vegetacijos, galima vėlai sėti. Pernai žieminius rapsus nukūlėme ir sėjome grikius. Gražiai jie nunoko, tik per anksti užsnigo ir juos sudribdė, tad teko aparti. Ir šiemet nemažai plotelių teko grikiais kamšyti.
Ūkininkai griežtai laikosi sėjomainos reikalavimų, o kaip efektyviausią piktžolių naikinimo priemonę naudoja daugiametes žoles. Šventežerio ūkininkams ypač pasiteisino raudonieji dobilai Arimaičiai, kurie ne tik gerai auga, bet ir daug masės užaugina, kuri susmulkinta tampa žaliąja trąša.
Pradėjęs ekologiškai ūkininkauti E. Jastramskas jau ne vienus metus naudoja skystas ekologiškas kompleksines trąšas Biokal ne tik augalams pamaitinti, jų augimui suaktyvinti, bet ir sėkloms apvelti.
„Kiek metų ekologiškai ūkininkauju ir nė vienais metais kviečiuose nebuvo kūlės. Daugeliui ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių didžiulis galvos skausmas, kur užaugintą produkciją dėti. Ne vienas parduoda kaip įprastinės gamybos grūdus, nes eksportui dažniausiai kiekis per mažas būna.
E. Jastramskas šią problemą išsprendė dar ūkininkavimo pradžioje, kai ėmėsi rapsus auginti.
Aliejaus Gamyba
„Pradėjome auginti rapsus ir aliejų spausti. Į traktorių pylėme ir važinėjome. Laukai blyneliais kvepėjo. Naujų traktorių neturėjome, vienintelis T40 buvo naujas.
Traktoriai važiuoja gerai, traukia, bet labai viskas užsivelia, užsikiša. Kai jau nevažiuoja, filtrus išvalai ir vėl važiuoji", - pirmuosius aliejaus panaudojimo eksperimentus prisimena Edmundas.
Pereiti prie maistinio aliejaus gamybos paskatino mokslininkas Evaldas Klimas, išsiuntęs aliejaus butelį į Vokietiją tyrimams.
„Mūsų aliejus 5 balų sistemoje buvo įvertintas 4,5 balo", - atsiųstų tyrimų rezultatų lig šiol nepamiršta Edmundas. Tad ėmė rapsų aliejų patys vartoti, kaimynams pasiūlė, pamažu ir apyvarta augti pradėjo.
„Kai užregistravau ekologinį ūkį, pasidarė gaila aliejų į baką pilti. Tad ūkiniame pastate, kuriame stovi džiovykla ir bokštiniai aruodai (beje, ne tik pirkti, bet ir pačių ūkininkų sukonstruoti), įsirengė atskiras aliejaus spaudimo ir laikymo patalpas. Šiuo metu aliejus E. Jastramsko ūkyje spaudžiamas 10 presų, kurių dauguma yra savadarbiai.
Aliejaus spaudėjas prisimena, kaip pirmąjį presą prieš keliolika metų „nusikopijavo" nuo jurbarkiškio pažįstamo.
„Nuvažiavome į Jurbarką, vienai nakčiai pasiskolinome tą aparačiuką, viso neėmėme, tik galvutę, kur spaudžia. Nuvežėme į Vilnių pusseserės sūnui, kuris universitete dėstė metalo apdirbimą, kad padarytų brėžinukus, pagal kuriuos meistras galėtų vieną aparačiuką sukonstruoti. Atvažiuojam pasiimti, jis dar staklėse stovi. Meistrai ir sako: „Nuėjome į parduotuvę, nusipirkome pakelį saulėgrąžų ir išbandėme", - pirmojo spaudimo aparato kelią į ūkį atskleidžia Edmundas.
Jis prisipažįsta, kad variklių ir reduktorių gauti nebuvo sudėtinga, nes prieš tai vyriausiuoju energetiku kolūkyje buvo dirbęs, o kitas trūkstamas dalis be vargo pats išsitekino ar susivirino, o reikiamą įrangą susikonstravo. Taip pamažu susikomplektavo dar septynis aliejaus spaudimo presus. Neseniai įsigijo dvigubą čekišką gamyklinį aparatą, kurio veikimo principas gerokai skiriasi nuo savadarbių.
„Būna, kad savadarbių aparatų skylutės užsivelia. Kad nesiveltų, jos kūginės turėtų būti, skirtingai nei gamykloje, privatūs meistrai galvutes gamindami to neįvertino. Be to, svarbu ir sraigto žingsnis, ir šlifavimas. Aparatas nedirbs, jei paviršius nebus veidrodinis, o sraigtas bus neidealiai nupoliruotas, mat jei nors vienas įbrėžimas yra, masė kaip košė sukasi, bet į priekį nejuda", - pastebėjimais dalijasi Linas, kuris, senelio išmokytas, aliejaus spaudimu ir rūpinasi.
Šeimynykščių teigimu, dabar jis pagrindinis perdirbėjas, išskirtinai jam patikėta spausti linų sėmenų aliejų, kuris gaminamas mažais kiekiais pagal išankstinius užsakymus.
Vienu presu per valandą galima išspausti tik 10-15 kg rapsų, tad mažas našumas daug nepatogumų sukelia.
„Kai dabar pirksime, tai ukrainietiškus įsigysime, jų mažiausias našumas 120 kg/val. siekia. Aliejus spaudžiamas mechaniniu šaltuoju būdu, išsaugojant augale esančias vertingas medžiagas. Gaminant aliejus nekaitinamas, neapdorojamas cheminėmis medžiagomis, nefiltruojamas (išspaudus, paliekamas talpyklose 1-2 savaites nusistovėti).
Be rapsų aliejaus, spaudžia ūkininkai dviejų rūšių saulėgrąžų (vienos rūšies aliejuje dominuoja omega 6 riebalų rūgštys, kitos - omega 9), linų sėmenų, garstyčių aliejų. Beje, pastarajame 13 proc. sudaro euruko rūgštis, tad maistui jis nerekomenduojamas (norma - ne daugiau kaip 2 proc.), tad parduoda jį kaip ekologišką kosmetinį aliejų.
„Iš ko tik bėga, iš to ir spaudžiame.
Aliejus pilstomas į 1 l talpos plastikinius ir 0,5 l tamsaus stiklo butelius, kuriuos siunčiasi iš Italijos ir Ispanijos. Tik pagal užsakymus spaudžiamas linų sėmenų aliejus pilstomas į gerokai mažesnės talpos (0,25 l stiklinis ir 0,33 l plastikinis) buteliukus.
„Šio aliejaus galiojimo terminas mėnuo, tad ir tara tokia, kad būtų galima suvartoti kuo greičiau. Laikant ilgiau, keičiasi jo skonis, aliejus apkarsta, mažėja nepatvariausios riebalų rūgšties omega 3 kiekis, nes prasideda oksidacija. Karstelėjęs aliejus nėra nuodingas, bet neskanus", - pastebi Algirdas ir priduria, kad pastovėjęs linų aliejus yra tinkamas tik medienai impregnuoti.
Pasak jo, sėmenų aliejus pirkėją vienos dienos senumo pasiekia, mat iki trečiadienio priimami užsakymai, ketvirtadieniais jis spaudžiamas, o penktadieniais yra išvežiojamas klientams. Užsisakiusiems pirkėjams į Kauną veža Algirdas, į Vilnių - Linas, nemažai nuolatinių ekologiško aliejaus vartotojų atvyksta jo nusipirkti ir į ūkį.
Pirkėjų ir išspaudoms netrūksta. Granulėmis supresuojamas išspaudas, kuriose dar lieka 15-19 proc. aliejaus, itin vertina gyvulių ir paukščių augintojai - jie jas šluote iššluoja.
Apie kiekvieno E. Jastramsko ūkyje spaudžiamo aliejaus sudėtį gali papasakoti bet kuris šeimos narys.
„Rapsų aliejuje yra žmogaus organizmui reikalingų medžiagų balansas. Jei saulėgrąžose dominuoja omega 6, omega 9 riebalų rūgštys, sėmenų - omega 3, beje, jų čia yra dvigubai daugiau nei žuvų taukuose, tai rapsų aliejuje yra visų medžiagų pagal žmogaus organizmo poreikius", - trumpai svarbiausias sudedamąsias dalis vardija ūkininkai.
Paprastai šaltojo spaudimo aliejuose esančios riebalų rūgštys kaitinamos virsta žalingomis transriebiosiomis rūgštimis, o rapsų aliejus unikalus ir tuo, kad jį galima kaitinti iki 180 o C.
Ūkininkai sako, kad didžiausią paklausą turi linų sėmenų ir saulėgrąžų aliejus, o pastarojo poreikių net nepajėgia patenkinti, iki naujojo derliaus dažnai žaliavų pritrūksta. Ištisus metus šventežeriškiai gali pasiūlyti ekologiško rapsų aliejaus, kurio apyvarta, pradėjus spausti saulėgrąžų aliejų, gerokai sumažėjo. Ypač prekyba krito, internete pasklidus gandui, kad rapsų aliejus yra nuodingas, nors prieš tai, pasak Nijolės, jis buvo labai noriai perkamas: „Toks buvo šokas. Kelias savaites vaikščiojau be žado. Gerai tik, kad visos nesėkmės mums išėjo į naudą, nes iš bėdos besikapstydamas randi vis kažką naujo."
Moterys prisimena, kad tada pirkėjai paklausė, kodėl jie sėmeninių linų neaugina. „Taip atsirado linai mūsų ūkyje. Dabar turime dvi rūšis saulėgrąžų, bet antra rūšis irgi per bėdą atsirado - nepaliko mums nebeicuotos sėklos.
Kaip alternatyvą pasiūlė gerokai vėlyvesnės ir visai kitokios sudėties saulėgrąžų, - pasakoja Nijolė, kaip atrado retesnės ir brangesnės veislės saulėgrąžas, kuriose gausu omega 9 riebalų rūgščių.
Ateities Vizijos
Ir toliau ekologiškai ūkininkauti ketinantis vyras gauna išmokas pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.
Ūkio Kontaktai
- Adresas: LT-67203, ŠVENTEŽERIO K. ŠVENTEŽERIO SEN.
- Veikla: Ekologinė žemdirbystė ir aliejaus gamyba.
- Produktų galima įsigyti:
- KAUNE: Du Medu namai (Laisvės al.
- KAUNE: Parduotuvė Rupūs Miltai (Kaimynų g.
- VILKAVIŠKYJE: Rinkis Eko (J.Janonio g.
- MARIJAMPOLĖJE: Rinkis Eko (V.Kudirkos g.
Produktų Asortimentas
- Ekologiškų aliejų rinkinys dėžutėje.
- Kanapių sėklos (2024 m. derliaus).
- Ekologiškos rapsų sėklos (2024 m. derliaus).
- Natūralios linų sėmenų sėklos (2024m.).
- Šalto spaudimo aliejus (pagaminta liepos 15 d.).
- Liofilizuotų česnakų žiedstiebių milteliai.