Nevalgumas, persivalgymas, nutukimas, anemija, virškinimo sutrikimai - anot gydytojos dietologės Linos Barauskienės, tai gali būti vaiko sveikatos bėdos, kurias lemia netinkami mitybos įpročiai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.

Tėvų informuotumo trūkumas

Tėvų apklausa apie 1-3 metų amžiaus vaikų mitybos įpročius atskleidė nerimą keliančią tendenciją: beveik 46 proc. tėvų informuotumo trūkumas laikui bėgant nesikeičia. Palyginti su ankstesne tėvų apklausa 2016 m. kovo mėnesį, pastebima, kad 80 proc. šiemet apklaustų tėvų teigė visiškai nustojo gaminti vaikui pritaikytą maistą iki dvejų metų amžiaus (2016 m. tyrimo metu tą patį pripažino 89 proc.).

Vis dėlto tiek užpernai, tiek ir šiemet apklausti tėvai buvo vienos nuomonės - visavertė ir subalansuota mityba yra pats svarbiausias veiksnys, kad vaikas augtų sveikas. Tačiau tyrimai rodo, suaugusieji linkę pamiršti, kad mažasis nėra didelis. Daugiau nei pusė tėvų savo mažylį pradeda valgydinti kaip suaugusį žmogų jau metų amžiaus.

Marinuoti, rūkyti ir sūrūs produktai, bandelės ir saldinti gėrimai, pusfabrikačiai, skanumynai tarp valgymų - tai yra visiškai įprasti suaugusiųjų valgymo įpročiai.

„Vienerių metų sulaukęs vaikas turėtų maitintis maistu, tiekiamu bendram šeimos stalui. Tačiau, svarbiausia sąlyga, kad ant šio stalo būtų patiekiamas sveikatai palankus maistas, o ne tai, ką tėvai buvo įpratę valgyti iki šiol. Gydytojos dietologės praktika rodo, kad iki metų tėvai dar rūpinasi, ruošdami vaikams maistą, o antraisiais jų gyvenimo metais dauguma tėvų jau duoda tą patį maistą, kurį valgo visa šeima.

L. Barauskienė taip pat atkreipia dėmesį: tėvai turi nustatyti reguliarių maitinimų laiką, vietą ir tiekti tinkamą maistą. O vaikas turi nuspręsti, kiek ir ar iš viso nori valgyti. Pasak jos, yra normalu, jeigu vaikas kasdien valgo skirtingą maisto kiekį, vieni vaikai valgo daugiau, kiti - mažiau.

Žalingos frazės valgant

Gydytoja dietologė ir Intuityvaus valgymo konsultantė Lina Barauskienė atkreipia tėvų dėmesį, kad kai kurios, labai populiarios ir dažnai sakomos, frazės valgant daro didelę žalą mūsų mažiesiems ir slopina jų įgimtą gebėjimą valgyti intuityviai, t.y. Lina Barauskienė išskiria teiginius bei posakius, kurių pataria nesakyti vaikams tiesiogiai ar jiems girdint:

• „Tu toks nevalgiukas“. Akcentavimas, kad vaikas nieko nevalgo. Vaikai, kaip ir suaugę, turi aibes patiekų ar produktų, kurių jie tiesiog nemėgsta. Kartais dėl skonio, kartais dėl išvaizdos, kartais dėl patiekalo ar produkto tekstūros.
• „Tu toks geras valgytojas“. Vaikais nieko kito taip netrokšta, kaip pamaloninti savo tėvus ir gauti iš jų pagyrimų. Žinoma, valgymas kartu gali ir turi būti malonus laikas bendrauti ir būti kartu. Tačiau mintyse visada reiktų išlaikyti pagrindinį valgymo tikslą - pasistiprinti ir energija aprūpinti organizmą.
• „Turi suvalgyti visas daržoves arba deserto nebus“. Vaikai - kur kas gudresni, nei dauguma tėvų galvoja. Kiekvieną kartą juos papirkinėjant desertu, jie suvoks, kad skanumynas yra apdovanojimas po „neskanaus“ maisto. Greit jie išmoks išlaukti, kol apdovanojimas bus pasiūlytas, ir tik tada pradės valgyti savo porciją.
• „Afrikoje vaikai badauja, o tu palieki maistą lėkštėje“. Žalinga praktika auklėti vaiką jį gasdinant ar jam prikaišiojant procesus, kurių jis dar nėra pajėgus suvokti ar už kuriuos jis nėra atsakingas.
• Mama ar tėtis sako: „Aš buvau toks blogas/a pietų metu, prisivalgiau tiek daug. Dabar turiu valandą pasportuoti“. Vaikų prigimtis - judėti. Būvimas nuolatiniame judesyje, žaidimai, fizinė veikla - tai jų būdas pažinti pasaulį.
• „Privalai suvalgyti visą patiekalą arba negausi deserto“. Dauguma vaikų labai mėgsta skanėstus. Dėl jų jie tikrai pasistengs, tačiau toks prašymas - labai netinkamas. Tėvai prašo, kad vaikas suvalgytų viską, kas yra lėkštėje, net jeigu jis jau nebenori. Tai reiškia, ragina vaiką persivalgyti, o po to jį apdovanoja duodami dar daugiau maisto - desertą.
• Mama ar tėtis sako: „Aš toks stora, išsipūtusi, siaubas!! Arba negaliu patikėti kaip jis/ji apsileido, priaugo tiek svorio“. Vaikai savo tėvus girdi visada, net kai to mažiausiai tikitės. Girdėdami tokias replikas artimiausioje aplinkoje, vaikai mokosi, kad savęs ar kitų žmonių smerkimas, dėl kūno sudėjimo ar kitų išvaizdos elementų, yra normalus reiškinys.

Omega-3 riebalų rūgštys

Specialistai skambina pavojaus varpais - net 94 proc. tėvų nežino apie omega-3 riebalų rūgščių svarbą vaiko organizmui.

„Riebalai sudaryti iš įvairių riebalų rūgščių, tačiau bene svarbiausios iš jų - polinesočiosios riebalų rūgštys - omega-3 ir omega-6. Esminės riebalų rūgštys yra pagrindinė ląstelių ir smegenų formavimosi „statybinė medžiaga“, todėl ji labai svarbi vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, imunitetui. Neabejojama jų teigiama įtaka širdies ir akių sveikatai. Būtent dėl šių priežasčių 1-3 metų amžiaus mažylis per dieną turi suvartoti net iki 3 kartų daugiau omega 3 riebalų rūgščių nei suaugęs, iki 700 mg. Deja, atlikta apklausa parodė, kad absoliuti dauguma tėvų mūsų šalyje šios informacijos tiesiog nežino.

Anot L.Barauskienės, pakankamas kiekis omega-6 dažniausiai gaunamas su kasdieniu maistu - mėsa, žuvimi, augaliniais aliejais ir sviestu. Tačiau omega-3 tėveliai turėtų skirti papildomą dėmesį.

„Siekiant, kad mažylis augtų sveikas ir tinkamai vystytųsi, būtina vartoti kuo įvairesnius augalinės ir gyvūninės kilmės produktus, o į mažo vaiko valgiaraštį bent du kartus per savaitę reikia įtraukti riebios jūrinės žuvies. Pašnekovė rekomenduoja pirmenybę teikti riebioms šaltųjų vandenų žuvims. Pavyzdžiui, lašišai, skumbrei, upėtakiui. Vertingos ir vietinės gėlųjų vandenų žuvys - karpiai, ešeriai. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad nelaisvėje auginamų žuvų sudėtyje yra mažiau omega-3 riebalų rūgščių nei gyvenančių laisvėje.

Jei vaikui žuvies įsiūlyti sunku, specialistė rekomenduoja į jo kasdienį racioną įtraukti augalinės kilmės omega-3 šaltinius. Tai - įvairūs riešutai, sėklos ir jų aliejai, avokadai, sojos pupelės, tofu. Linų sėmenys yra vienas labiausiai vertinamų augalinių omega 3 riebalų rūgščių šaltinių, tačiau derėtų nepamiršti, kad sėklose esantis aliejus greitai oksiduojasi, apkarsta ir netenka vertingų savybių.

Patarimai tėvams

Gydytoja dietologė ir meilės sau namų „MoLI“ įkūrėja Lina Barauskienė šiuo periodu pataria būti atlaidesniems sau. „Žinoma, tėvų pareiga pasirūpinti pilnaverte ir įvairia vaiko mityba, formuoti jiems tinkamus mitybos įpročius, bet mes, tėvai, tai darome nuo pat vaiko gimimo. Tad jeigu šiuo metu kas kartą nesugebėsite (o tikrai nesugebėsite) paruošti „idealių“ patiekalų, tai tikrai nesugadins jūsų jau įdiegtų šeimos valgymo įpročių“, - pastebi L.Barauskienė. Gyd. dietologė šiuo sudėtingu periodu tėvams nuoširdžiai linki atsipalaiduoti bei labiau pasitikėti savimi ir savo vaikais.

L.Barauskienė dalinasi patarimais, kaip palengvinti sau kasdienybę ruošiant maistą šeimai. Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp sveiko maisto ir sveikos psichikos. Gydytoja ramina, reikėtų stengtis nepamiršti tinkamų mitybos įpročių, bet pamiršti tobulumą.

1. Būkite atlaidesni sau, jeigu nespėjate kiekvieną dieną paruošti trijų karštų, sveikatingų patiekalų savo šeimai. Viskas gerai, jeigu maistą gaminate kelioms dienoms į priekį, jei vaikui yra siūlomas toks pat patiekalas kelias dienas iš eilės.
2. Atlikusią porciją visada galite užšaldyti arba gaminti daugiau, kad dalį galėtumėte atsidėti į šaldymo kamerą kitam kartui. Nieko baisaus, jeigu kartais išverdate pirktą šaldytą maistą. Rinka siūlo ir puikios kokybės produktų, belieka atsirinkti ir nepiktnaudžiauti.
3. Įtraukite vaikus į patiekalų planavimo ir gaminimo, maisto prekių pirkimo procesą. Taip turėsite progą, tuo pačiu metu, paaiškinti bei išmokyti apie skirtingas maisto medžiagas, jų poreikį organizmui. Tikėtina, kad tokiu būdu vaikai bus imlesni ir naujiems pateikalams bei produktams, kuriuos gal net patys išsirinks ar sugalvos.
4. Dalinkitės maisto gaminimo atsakomybe su šeimos nariais: pusryčiai - tėtis, pietūs - mama, vakarienė - vaikai (jeigu vyresni ir jau pajėgūs).
5. Paįvairinimui (kokią sutartą ir pasirinktą dieną) tiks ir į namus užsakytas maistas.
6. Nepergyvenkite, kad vaikai nesuvalgo viso maisto lėkštėje arba kartais atsisako viso patiekalo. Vaikai gimė su natūraliu gebėjimu valgyti tiek, kiek jų kūnas reikalauja, koks yra jų enerijos poreikis. Visada atkreipkite dėmesį, kai jie sako, kad jau pasisotino, ar kai sako, kad nėra alkani. Nenustatykite jokių griežtų taisyklių. Kai vaikas netenka savo valgymo kontrolės, prasideda valgymo maištas, jis jaučiasi kažko netekęs, kyla nepasitenkinimas.
7. Maistas gali suteikti pasitenkinimo ir komforto jausmą, tačiau maistas negali pakeisti tikrųjų šiltų jausmų - supratingų artimojo žodžių, palaikymo, šiltų apkabinimų. Vaikams šiuo metu irgi sunku, todėl šilumos iš jūsų irgi reikia.
8. Tęskite valgymo kartu ritualą. Suplanuokite su šeima preliminarų valgymų laiką ir susirinkite visi kartu. Ir jums ir vaikams bus truputis poilsio tarp mokslų ir darbų. Valgymo metu skirkite dėmesį maistui. O vakarienė puikiai tiks aptarti dienos įvykius.
9. Pasistenkite išlikti pozityvus ir įkvepiantis pavyzdys savo šeimai (kiek tai įmanoma). Kai šeimos nariai jus mato laimingus ir su užsidegimu planuojančius, ruošiančius, valgančius maistą, vaikai nežiūrės į valgymą - kaip į dar vieną vargą. Tai bus motyvacija ir jiems perimti šiuos įgūdžius.

„Jeigu leisite sau truputį labiau atsipalaiduoti, nustosite save spausti siekti tobulumo - suprasite, kad karantinas tikrai nesugadins jūsų šeimos formuojamų mitybos įpročių.

Vitamino D svarba

Vasara - metas, kuomet kūdikių ir vaikų sveikatai vertingų produktų apstu gamtoje, todėl gydytoja dietologė Lina Barauskienė ragina mamas išnaudoti šį metų laiką ir pataria, kaip sustiprinti kūdikių imunitetą. Pasak specialistės, mažasis nėra didelis, todėl kūdikio mitybos poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų. „Dažnai 1-3 metų vaikas jau nėra žindomas, todėl pagrindines maistines medžiagas jis gauna su maistu, kurį patiekia tėvai“, - sako gydytoja dietologė.

Pasak L. Barauskienės, vasarą itin svarbu rūpintis kūdikių vitamino D atsargomis. „Jie šį vitaminą paprastai gauna su mamos pienu, tačiau tikrai nepakankamai, todėl jau nuo 3 savaitės mamos šio vitamino turėtų duoti papildomai. Jeigu kūdikis maitinamas pieno mišiniu, kuriame paprastai vitamino D būna pakankamas kiekis, dėl papildomo vitamino D skyrimo būtina pasikonsultuoti su vaiko gydytoju“, - pataria dietologė.

Jos teigimu, vitamino D Lietuvoje trūksta ir mažiems, ir dideliems. „Kad galėtų susidaryti pakankamas jo kiekis, vasarą saulėje reikia būti 15 minučių, atidengus ketvirtadalį kūno, nuo 12 iki 15 valandos ir nenaudoti kremo nuo saulės. Tačiau šiomis valandomis saulė yra pavojinga, o kūdikiams visiškai nerekomenduojama būti atviroje saulėje, todėl gauti reikiamą kiekį vitamino D būnant saulėje tampa iššūkiu“, - teigia dietologė.

Specialistė atskleidžia, kad su maistu gauname tik 10 proc. reikalingos vitamino D dozės. „Šiuo vitaminu turtingi vos keli produktai: riebi žuvis, kiaušinio trynys - tai pagrindiniai vitamino D šaltiniai. Kiti produktai, tokie kaip sviestas, baravykai, avižos - turi nedaug vitamino D. Taip pat į vaiko racioną galima įtraukti tuos produktus, kurie yra papildomai praturtinti vitaminu D, pavyzdžiui - dribsniai, sultys, pienas, pieno gėrimai ir mišiniai, įvairūs riebalai“, - vitamino D šaltiniais dalinasi L. Barauskienė.

Pasak dietologės, termiškai apdorojant produktus, jie netenka nuo 40 iki 89 proc. vitamino D kiekio, todėl gyvenant Lietuvoje visais metų laikais reikėtų valgyti vitaminu D praturtintus maisto produktus ir papildomai vartoti vitamino D papildus, kuriuos jums paskirs jūsų gydytojas.

Vitaminas D padeda vaiko organizmui įsisavinti kalcį, kuris reikalingas augantiems kaulams ir dantims. Todėl L. Barauskienė primena, kad vaiko mityboje labai svarbus yra pienas. „Vaikams nuo vienerių metų į mitybos racioną gali būti įtraukiamas karvės pienas. Tačiau jeigu vaikas ne taip noriai jį ragauja ir naują maistą valgo labai išrankiai, jam rekomenduojama vietoj paprasto karvės pieno gerti specialaus pieno gėrimą, skirtą vyresniems vaikams. Jis yra praturtintas maisto medžiagomis, vitaminais, mineralais, tokiais kaip, geležis, vitaminas D, kurie svarbūs augimui ir vystymuisi bei imuniteto formavimuisi, bet karvės piene jų nėra,“ - pasakoja dietologė Lina Barauskienė.

Cinko svarba

Pasak specialistės, mažylio augimui, smegenų ir imuninės sistemos vystymuisi būtinas cinkas. Jis taip pat užtikrina vaiko atsparumą infekcijoms. „Šio mažyliams svarbaus mineralo esti gyvūninės kilmės maisto produktuose: raudonoje mėsoje - jautienoje, ėrienoje ar kalakutienoje, įvairiose žuvyse, kiaušiniuose. Cinko yra ir pieno produktuose, visų grūdo dalių kruopose, dribsniuose, miltuose, duonoje. Taip pat - augalinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, riešutuose, ankštiniuose produktuose, tačiau juose yra ir medžiagų vadinamų fitatais, kurie sunkina cinko pasisavinimą“, - perspėja dietologė L. Barauskienė.

Anot specialistės, cinko šaltinis taip pat gali būti ir specialus pieno gėrimas, skirtas vaikams nuo vienerių ar dvejų metų. „Su pieno gėrimu gali būti gaminami įvairūs kokteiliai, naminiai ledai su sezoninėmis uogomis ar vaisiais. Reikėtų nepamiršti, kad vaikai valgo akimis ir dažnai būna atviresni naujam maistui, jei patys dalyvauja maisto gaminimo procese“, - kalba specialistė.

Geležies svarba

L.Barauskienė pabrėžia, kad geležies trūkumas ir su juo susijusi anemija (mažakraujystė) yra vis dažniau vaikų tarpe pasitaikanti liga. Dietologė pataria, kokie maisto produktai, praturtinti geležimi, vaikams naudingi. „Geležies daugiausia randama ir ji lengviausiai pasisavinama iš gyvūninės kilmės produktų - mėsos, žuvies ir kiaušinių. Svarbūs augaliniai produktai, kuriuose daug vitamino C, jis skatina geležies pasisavinimą. Su geležies turinčiais produktais derinkite braškes, juoduosius serbentus, šviežias daržoves - pomidorus ir paprikas, taip pat kopūstus ir brokolius.

Norėdami padėti organizmui pasisavinti geležį, į valgiaraštį įtraukite žalumynus. Pavyzdžiui, jautienos maltinukus patiekite su smulkiai pjaustyto pomidoro salotomis ir krapais, kurių vasaros sezono metu rasite kiekvienoje lysvėje“, - paprastu receptu dalinasi L. Barauskienė.

Pasak dietologės, geležies yra ir visų grūdo dalių kruopose, žaliose lapinėse daržovėse, žemuogėse, braškėse, džiovintuose vaisiuose, tačiau organizmas ją pasisavina sunkiau.

Specialistė pataria atkreipti dėmesį, kas gali lemti geležies trūkumą. „Jeigu vaikas geria labai daug karvės pieno ir, pavyzdžiui, nevalgo raudonos mėsos, yra vegetaras arba labai išrankus maistui, pavyzdžiui, nevalgo daržovių ar vaisių, uogų - tai gali būti geležies trūkumo priežastis. Vaikas negauna pakankamai geležies su maistu arba jo organizmas sunkiai pasisavina šį mineralą“, - perspėja L. Barauskienė.

Maisto papildai

Pasak specialistės, tėvams svarbu prisiminti, kad maisto papildai tik papildo maistą. Jeigu tėvams neramu, ar vaikas gauna pakankamai maistinių medžiagų su maistu, specialistė pataria pasitarti su vaiko gydytoju. „Visos maisto medžiagos ir vitaminai bei mineralai geriausiai pasisavinami su maistu. Todėl visas reikiamas maisto medžiagas vaikas turėtų gauti su kasdieniniais maisto produktais. Nebent vaikas yra labai išrankus valgytojas, tuomet reikėtų pasitarti su vaiko gydytoju, kokių maisto medžiagų jam gali trūkti,“ - pataria L. Barauskienė.

Ji sako, kad mūsų šalies vaikai papildomai turėtų vartoti vitaminą D ir žuvų taukus. „Būtent žuvyse ir jūros gėrybėse esančios omega-3 rūgštys pasisavinamos greičiausiai. Nors, atrodytų, šias medžiagas vasarą gauti yra lengva - vitamino D iš saulės, o omega-3 riebalų rūgščių į racioną įtraukiant daugiau žuvies - tačiau tyrimai rodo, kad ir vitamino D mums nepakanka, ir riebios žuvies mes nesuvalgome tiek, kiek reikėtų“, - kalba L.

---