pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ligos, Priklausomos nuo Mitybos: Alkoreksija ir Vėžio Ląstelių Ypatumai

Pasauliniai mados namai, žurnalai ir reklamos diktuoja sėkmingos asmenybės kultą, nuolat mums primena, kaip turėtume atrodyti, kiek sverti ir ką vilkėti, kad tilptume į geidžiamo atvaizdo visuomenėje standartus. Grožis neatsiejamas nuo liekno, išpuoselėto ir dažnai dietomis iškankinto kūno. Prie tokių badavimo pasekmių, kaip anoreksija, bulimija, kartu su alkoreksija šliejasi ir alkoholizmas.

Alkoreksija - Sparčiai Plintanti „Liga“

Linksmas būdas sulieknėti? Alkoreksija arba alkoholinė anoreksija (angl.k. drunkorexia) - elgesys, priskiriamas prie valgymo sutrikimų: žmogus stengiasi minimalizuoti dienos maisto racioną, kad ,,sutaupytas“ kalorijas galėtų naudoti alkoholiniams gėrimams artėjančio vakarėlio metu. Dienomis badaujama, o vakarais sotinamasi kaloringais alkoholiniais kokteiliais. Dietos tikslas - neatsisakant ,,girtų linksmybių“ numesti ar išlaikyti esamą svorį. Toks elgesys populiarus tarp jaunų žmonių, dažniau moterų nei vyrų.

Kitaip tariant, tai reiškia, kad sulieknėti norinčios moterys ar vyrai maistą pakeičia alkoholiu. Kadangi pastarasis turi daug kalorijų, dar blogiau tai, kad geriama tuščiu skrandžiu, rašo hellogiggles.com. Anot, dienraščio The Local šaltinių, neseniai Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad net 21 proc. merginų ir 2 proc. vaikinų susiduria su šia problema.

Med Daily dienraštis aprašė kitus, Misūro universiteto mokslininkų atliktus, tyrimus, kurių metu buvo apklausti 18-24 metų asmenys. Rezultatai parodė, kad net 30 proc. jaunuolių vietoj maisto renkasi alkoholį, beje, merginos šitaip elgiasi tris kartus dažniau nei vaikinai.

Neseniai Hiustono universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu apklausė 1200 studentų. Paaiškėjo, kad iš 8 iš dešimties maistą paskutinį savaitgalį iškeitė į alkoholį. „Mūsų duomenys rodo, kad studentai yra labiau linkę įsitraukti į tokį save žalojantį procesą kaip drankoreksija“ - mokslinių tyrimų asistentė dr. Dipali V. Rinker.

Kitų tyrimų duomenimis, 30 proc. 18-23 metų merginų verčiau atsisako valgyti nei vartoti alkoholį, tad drankoreksija ypač dažna tarp jaunų dailiosios lyties atstovių. Drankoreksija sergantys žmonės alkoholį pradeda vartoti dideliais kiekiais, kol jis beveik visiškai pakeičia maistą. Turintieji šį sutrikimą teigia, jog tuomet, kai geria alkoholį, jiems visai nesinori valgyti.

„Kai atsisakome įprastinio, normalaus maisto, o jį keičiame alkoholiu, pavojus organizmo sveikatai bei gyvybei yra didžiulis“, - tvirtina Misūrio universiteto docentė Victoria Osborne. Beje, specialistai yra nustatę, kad 36 proc. nuo alkoholizmo besigydančių moterų turi polinkį ir į anoreksiją, nuo alkoholio yra priklausomos ir trečdalis bulimija sergančių pacienčių. Alkoreksikų sąrašą pasaulyje papildo tokios įžymybės, kaip Lady Gaga, Lindsay Lohan.

Dietos kaina - alkoholizmas, efektas - 0 procentų

Nereguliari mityba ir gausus alkoholio vartojimas sukelia miego, medžiagų apykaitos sutrikimus, skrandžio ligas. Ir tai tik ,,lašas jūroj” - tokia dieta gali tapti agresijos, nuovargio, dusulio, diabeto, apakimo ir priklausomybės nuo alkoholio priežastimis. Mokslininkų nuomone, alkoreksija stipriai pakerta asmenybę, jos pažinimo, elgesio ir fizinius gebėjimus, lemia psichologinius sutrikimus.

Vartodami alkoholį gauname didelius kiekius tuščių kalorijų, organizmas jas skaido į acto rūgšties aldehidą, o šis į acetatą, kurį sudegina pirmiausia palikdamas ramybėje kitas medžiagas. Tokiu būdu organizme nustojami deginti riebalai, kaupiamas cukrus. Moksliškai patvirtinta, kad alkoholyje glūdinčios kalorijos mus storina net dvigubai labiau, nei daug angliavandenių turintis maistas. Kol save nuodijame, tikėdami tokios dietos rezultatyvumu, kiekviena išgerta taurelė mus žaloja fiziškai ir psichologiškai.

Iš maistų gaunamų kalorijų pakeitimas gaunamomis iš alkoholio kalorijomis pirmiausia pavojingas tuo, kad organizmas nebegauna jam būtinų maisto medžiagų. Dėl to sutrinka medžiagų apykaita, nusilpsta imunitetas, greičiau susergama virusinėmis ligomis. Būklei sunkėjant žmogus praranda savikontrolę, kyla vis daugiau psichologinių problemų.

Vėžio Ląstelių Mitybos Ypatumai

Skaičiuojamam kad 36 proc. Vėžio ląsteles gali numarinti cukraus badas Johannes'o F. Coy'aus ir Maren Francz knygoje „Naujoji priešvėžinė mityba“, kuri išversta ir į lietuvių kalbą, teigiama, kad vėžio ląstelėse vyksta kitokia medžiagų apykaita nei sveikose. Vėžio ląstelės iš maisto gautą gliukozę perdirba ne į vandenį ir anglies dioksidą, o į pieno rūgštį. Taigi šiose ląstelėse vyksta rūgimo procesai. Būtent todėl vėžinėms ląstelėms nepavojinga deguonies stoka, kuri riboja sveikų ląstelių augimą, kadangi jos energijos atpalaidavimui naudoja minėtą pieno rūgštį. Taip jos įgyja daug privalumų prieš sveikąsias ląsteles.

Knygos autoriaus teigimu, viena iš vėžio ląstelių atsiradimo priežasčių - genų, kurie reguliuoja ląstelių augimą ir nykimą, mutacijos. Nekontroliuojamai augančios pakitusios ląstelės iš pradžių savo energiją gauna kaip ir sveikos ląstelės - per vandenilio oksidacijos ir vandens sudarymo procesus. Tačiau tolesnės ląstelių mutacijos išjungia šį procesą - nebeoksiduoja gliukozės, o ją raugina ir paverčia pieno rūgštimi. Pieno rūgštis slopina imuninę sistemą, t. y. blokuoja vadinamųjų natūralių ląstelių žudikių puolimą. Ši apie auglį susidariusi rūgšti terpė neutralizuoja švitinimo terapijos metu susidarančius laisvuosius radikalus, todėl visu pajėgumu neįsijungia užprogramuotas vėžio ląstelių susinaikinimas.

Dėl šių mechanizmų ne visada veiksminga ir chemoterapija - ji puikiai veikia tik sveikas ląsteles, o vėžio ląstelės dėl rūgimo metu susidarančių medžiagų įprastiems daug atsparesnės. Anot J. F. Coy'aus, vėžio ląstelių mirtį lemia tik gliukozės netekimas, kadangi cukraus fermentavimas yra vienintelis šių ląstelių mitybos būdas. Rauginti cukrų gali ir sveikos ląstelės, tačiau jos, skirtingai nuo vėžinių, tai daro tik tais atvejais, jei pakankamai neaprūpinamos deguonimi.

Vėžinės ląstelės energijos gavimui iš pradžių taip pat kaitalioja du būdus - kvėpavimą ir rauginimą. Tačiau kai joms niekada netrūksta cukraus, jos praranda sugebėjimą aktyvuoti kvėpavimą ir tampa visiškai priklausomos nuo cukraus. Mokslininkas teigia, kad pertvarkius mitybą vėžys gali vėl tapti pažeidžiamas, o idealiu atveju - netgi mirti badu. Mat jauna vėžinė ląstelė, pajutusi cukraus badą, vėl priverčiama kvėpuoti, o tuomet, pasikeitus joje medžiagų apykaitai, ji, kaip ir sveikos ląstelės, tampa neatspari įprastiems vėžio gydymo būdams. Tuo tarpu senesnė ląstelė, jau nebesugebanti kvėpuoti, negaudama gliukozės tiesiog žūva.

Paslėptos cukraus formos - krakmolo turinčiame maiste

Žinia, žmogaus medžiagų apykaitoje gliukozė vaidina pagrindinį vaidmenį, kadangi ji vienas pagrindinių mūsų organizmo energijos šaltinių. Pavyzdžiui, išimtinai gliukoze maitinasi nervų ir smegenų ląstelės. Jei gliukozės organizme ima trūkti, gali netgi įsijungti taupymo programa, kai visos ląstelės, kurioms nebūtinai reikia gliukozės, visiškai sustabdo jos vartojimą ir kaip energijos šaltinį naudoja ketonus (šalutinį riebalų oksidacijos produktą kepenų ląstelėse, esant mažam cukraus kiekiui kraujyje) bei riebalus, ir ji tampa prieinama tik toms ląstelėms, kurios be jos neapsieina.

Todėl J. F. Coy'us neteigia, kad cukrus mums visiškai nereikalingas, tačiau ragina atsisakyti tokių maisto produktų, kurie staigiai padidina cukraus kiekį kraujyje - saldumynų, daug krakmolo turinčio maisto - bei riboti labai saldžių vaisių kiekį. Mat gliukozės stygiui organizmas yra visiškai pasiruošęs, tačiau persivalgymui - ne. Staigiai pakilus cukraus kiekiui kraujyje, organizme gaminasi daug insulino, kuris turi kuo greičiau perpumpuoti cukrų iš kraujo į ląsteles. Tačiau jeigu cukraus „saugyklos“ jau pilnos, tuomet kuo skubiau stengiamasi cukrui suteikti kitą pavidalą - jis paverčiamas riebalais. Taigi cukrus, viena vertus, yra mūsų energijos šaltinis. Kita vertus, gliukozės perteklius gali pažeisti ląstelės ir paskatinti sunkių ligų atsiradimą.

Knygos autorius pažymi, kad ne visada cukrų galima lengvai atpažinti maiste. Daug kasdienių maisto produktų turi labai daug krakmolo, pavyzdžiui, duona, makaronai, ryžiai, bulvės. Juos virškinant žarnyne išsiskirta gliukozė, kuri labai greitai patenka į kraują ir lemia greitą cukraus kiekio padidėjimą. Per didelis cukraus kiekis laikomas viena iš civilizacijos ligų, tokių, kaip nutukimas, Alzheimeris, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir vėžys, priežasčių.

Mūsų Toleranciją Maistui Lemiam ir Klimatinė Juosta

Onkologijos instituto dietologė dr. Lilija Jasevičienė teigė, kad mokslo pasaulyje nėra vienos vyraujančios teorijos, kaip reikėtų maitintis vėžiu sergantiems ar siekiantiems juo nesusirgti žmonėms, tačiau dažniausiai laikomasi principo, kad žmogus turėtų valgyti visų maisto produktų grupių, kad gautų kuo įvairesnį spektrą juose esančių medžiagų.

„Pavyzdžiui, viena teorija teigia, kad baltymai skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi, kita teorija tikina, kad nuo vėžio apsaugo angliavandeniai. Kita teorija gali teigti priešingai. Taigi galima rasti daugybę viena kitai prieštaraujančių teorijų, kurių nė viena iki galo nepatvirtinta. Su maistu susiję tyrimai yra labai prieštaringi dar ir todėl, kad juos labai sudėtinga atlikti. Kita vertus, maisto poveikis priklauso ir nuo geografinių skirtumų. Tam tikroje klimato juostoje gyvenančių žmonių organizme per amžius susiformuoja tam tikri fermentai, todėl maisto, kurį gerai virškina vienos tautos, nevirškina kitos. Pavyzdžiui, skandinavai netoleruoja alkoholio, o pas mus yra kitaip. Japonai įpratę valgyti daugiau jūros produktų, indai - daugiau vaisių, šiauriečiai - daugiau riebaus maisto. Taigi mūsų organizme esantys fermentai lemia, kad mes geriau virškiname tam tikras medžiagas“, - pasakojo medikė.

L. Jasevičienė nelinkusi nuvertinti cukraus, ypač jau sergant vėžiu. Anot jos, baltas rafinuotas cukrus iš tiesų yra tik vienos kalorijos, tačiau egzistuoja ir kitokių cukraus rūšių, pavyzdžiui, sacharozė, fruktozė. Be to, jei norėtume atsisakyti cukraus, iš savo mitybos raciono turėtume išbraukti daugelį vaisių ir netgi duoną, o šie produktai laikomi vertingais mūsų sveikatai. Be to, jei vėžiu sergantis pacientas išsekęs, o dėl gydymo specifikos jis iš tiesų neretai toks tampa, jam reikia kalorijų. Be to, gydomas žmogus neretai visiškai praranda apetitą ir kartais neatsisako tik saldumynų. Juos uždraudus, žmogui visai nieko nevalgytų. Tuo tarpu krūties vėžiu sergančios moterys dėl gydymo neretai turi antsvorio, todėl joms jau reikėtų dietos.

Visgi pašnekovė sutiko, kad mityba turi didžiulės įtakos rizikai susirgti vėžiu. „Kai kurios vėžio formos nuo mitybos priklausomos net iki 80 proc. Aišku, egzistuoja ir kiti rizikos veiksniai - gyvenimo būdas, genetika. Kartais ateina pacientai, kurie teigia, kad visada labai atidžiai rinkosi maistą, bet vis tiek susirgo. Šiaip ar taip vėžys labai retai išsivysto staigiai. Paprastai jis formuojasi daugelį metų, taigi susideda daug veiksnių“, - teigė pašnekovė.

Sveika Mityba Psichinei Sveikatai

Vienas iš svarbiausių sveiko organizmo raktų - teisingai pasirinkti maistą. Mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, ankštinių augalų, neriebaus pieno, liesos mėsos, paukštienos ir žuvies, gali padėti sumažinti fizinės sveikatos problemų riziką. Ar žinojote, kad maistingas maistas taip pat gali apsaugoti jūsų psichinę sveikatą? Nors nė viena maistinė medžiaga ar mitybos planas negali išgydyti depresijos, gera bendra mityba yra labai svarbi jūsų psichinei gerovei. Norint išlaikyti gerą smegenų būklę, būtina valgyti maistą, kuriame gausu svarbiausių vitaminų, mineralų, sudėtinių angliavandenių, baltymų ir riebiųjų rūgščių.

Svarbiausios Maistinės Medžiagos

Jūsų smegenys, kaip ir kiti organai, reaguoja į tai, ką valgote ir geriate. Joms reikia kelių vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų, kad išliktų sveikos. Jei atimsite iš smegenų šias svarbiausias maistines medžiagas, jos negalės tinkamai funkcionuoti. Dėl to gali padidėti psichikos sveikatos sutrikimų rizika.

Vitaminai ir Mineralai

Vitaminai ir mineralai atlieka svarbų vaidmenį jūsų smegenų sveikatai. Smegenims ypač svarbūs šie vitaminai:

  • Vitaminas C
  • Vitaminas D
  • B grupės vitaminai

Kad smegenys tinkamai veiktų, jos taip pat priklauso nuo mineralų, pvz:

  • Magnio
  • Seleno
  • Cinko

Sudėtiniai Angliavandeniai

Angliavandeniai atlieka keletą funkcijų maitinant smegenis. Paprasčiausiu atveju jūsų smegenys yra energetiškai priklausomos nuo gliukozės. Šis paprastasis cukrus gaunamas iš jūsų maiste esančių angliavandenių. Angliavandeniai taip pat padeda stimuliuoti geros savijautos neurotransmiterio serotonino gamybą smegenyse. Užuot užkandžiavę saldumynais ir perdirbtais grūdiniais produktais, rinkitės sudėtinguosius angliavandenius, pvz:

  • vaisiuose ir daržovėse
  • pilno grūdo maisto produktuose
  • ankštinėse daržovėse

Šuos angliavandenius Jūsų organizmas lėčiau paverčia gliukoze nei paprastuosius angliavandenius, kurių yra perdirbtame cukruje ir grūduose. Todėl sudėtingieji angliavandeniai užtikrina stabilesnį ir pastovesnį degalų srautą į smegenis.

Aminorūgštys

Aminorūgštys yra baltymų sudedamosios dalys. Jos būtinos jūsų smegenų neuromediatorių gamybai. Tai yra tam tikros rūšies cheminiai pasiuntiniai, kurie perduoda signalus tarp jūsų nervinių ląstelių. Pavyzdžiui, serotoninas yra neurotransmiteris, kuris sukelia pasitenkinimo jausmą. Jis gaminamas iš aminorūgšties triptofano. Dopaminas yra neuromediatorius, padedantis jums jaustis motyvuotiems. Jis gaunamas iš aminorūgšties fenilalanino. Šias aminorūgštis jūsų organizmas pasisavina iš su maistu gaunamų maisto produktų.

Riebalų Rūgštys

Riebalų rūgštys taip pat labai svarbios jūsų smegenų sveikatai. Didelę jūsų smegenų dalį sudaro riebalai, įskaitant omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis. Jūsų organizmas negali pats pasigaminti šių nepakeičiamų riebalų rūgščių. Vietoj to jis jas pasisavina iš maisto produktų. Geriausia, kad jūsų mityboje būtų vienodas omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis. Deja, tipiškoje vakarietiškoje mityboje yra per daug omega-6 riebalų rūgščių ir nepakankamai omega-3 riebalų rūgščių.

Vanduo

Paskutinė svarbi maistinė medžiaga smegenims yra vanduo. Jis sudaro didžiąją dalį smegenų masės. Net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti psichikos sveikatos simptomus, tokius kaip dirglumas ir dėmesio koncentracijos praradimas.

Maisto Produktai, Kuriuos Reikėtų Valgyti

Norėdami padėti smegenims tinkamai funkcionuoti, valgykite įvairų maistą, kuriame gausu pagrindinių maistinių medžiagų, pvz:

  • Vitamino C: citrusiniai vaisiai, žalios lapinės daržovės ir kiti vaisiai bei daržovės
  • Vitamino D: lašišos, menkės, krevečių, kiaušinių, praturtinto pieno, sulčių ir grūdų produktų
  • B grupės vitaminai: raudona mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, neskaldyti grūdai ir žalios lapinės daržovės
  • Magnio, seleno ir cinko: riešutai, sėklos, neskaldyti grūdai, žalios daržovės ir žuvis
  • Sudėtiniai angliavandeniai: pilno grūdo duona ir kruopos, rudieji ryžiai, kvinoja, soros, ankštinės daržovės ir krakmolingos daržovės, pavyzdžiui, bulvės, kukurūzai, žirniai ir žieminiai moliūgai
  • Triptofanas: liesa raudona mėsa, paukštiena, kiaušiniai ir pupelės
  • Fenilalaninas: liesa raudona mėsa, vištiena, kiaušiniai, pieno produktai, sojos pupelės ir sėklos
  • Omega-3 riebalų rūgštys: lašiša, upėtakis, tunas, pupelės, graikiniai riešutai, brokoliai, žiediniai kopūstai, špinatai, kantalupės, chia ir kanapių sėklos, rapsų ir linų sėmenų aliejus
  • Omega-6 riebalų rūgštys: paukštiena, kiaušiniai, grūdai ir augaliniai aliejai.

Maisto Produktai, Kurių Reikėtų Vengti

Stenkitės vengti šių maisto produktų ir gėrimų arba juos riboti:

  • Kofeino turinčių gėrimų, tokių kaip arbata, kava ir gaivieji gėrimai
  • Alkoholinių gėrimų
  • Saldžių maisto produktų
  • Gruzdintų maisto produktų
  • Rafinuotų ir perdirbtų maisto produktų.

Daugelyje rafinuotų ir itin apdorotų maisto produktų, saldžių maisto produktų ir gruzdintų patiekalų yra mažai smegenims naudingų maistinių medžiagų. Valgant jų per daug, gali padidėti fizinės ir psichinės sveikatos problemų rizika.

Sveika Mityba - Svarbiausia

Sveika mityba svarbi ne tik jūsų fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Į savo mitybą įtraukdami įvairių vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, neriebaus pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos ir žuvies, galite išlikti sveiki ir energingi. Kartu su reguliariais fiziniais pratimais ir pakankamu miego kiekiu, gerai subalansuota mityba gali padaryti stebuklus jūsų psichinei gerovei.