Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje. Apmaudu, tačiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau žmonių negu nuo visų vėžio formų kartu paėmus. Prieš penkerius metus šios sistemos ligos sudarė beveik pusę vyrų ir daugiau nei pusę moterų mirties priežasčių. Lietuvoje atitinkamai buvo 54,6, o ES - 46 šimtui tūkstančių gyventojų. Didesnis mirštamumas nustatytas tarp žemesnio socialinio sluoksnio žmonių.

Tačiau „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Giedrė Balčiūnaitė sako, kad užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio nširdies ir kraujagyslių ligų bei prailginti žmonių gyvenimą. „Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas iš esmės gali pakeisti sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodiklius. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

Tiesa, kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip lytis, amžius ar genetinis paveldimumas nekinta. „Dabar atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, siekiant surasti genus, atsakingus už įvairių ligų, taip pat - ir širdies bei kraujagyslių, pasireiškimą. Deja, dar anksti teigti, kiek įtakos turi paveldimumas, o kiek netinkamas gyvenimo būdas ir blogi įpročiai šeimoje “, - pastebi G. Balčiūnaitė. Nepaisant tam tikrų rizikos veiksnių, kurių negalime pakeisti, turime nepamiršti, kad daugeliu atvejų patys nulemiame savo sveikatos būklę. „Galime iš savo gyvensenos paš nalinti tokius rizikos veiksnius kaip netinkamą mitybą, rūkymą, stresą ir kitus psichosocialinius faktorius, pasyvų gyvenimo būdą, arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, pilvinį nutukimą ar padidintą cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Sveika Mityba - Svarbus Žingsnis Link Geresnės Sveikatos

Kalbant apie sveiką gyvenseną, turime daug dėmesio skirti mitybai. „Kardiolitos klinikų“ gydytoja kardiologė G. Balčiūnaitė pataria atkreipti dėmesį į tai, ką valgome ir stengtis sumažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį maiste. „Reikėtų rinktis liesą mėsą - paukštieną, triušieną, liesesnius pieno nproduktus. Patartina vengti riebių padažų, riebaluose paruoštų patiekalų. Patiekalai turėtų būti ruošiami verdant arba troškinant. Svarbu valgyti maisto, turinčio daug skaidulų: daržovių, vaisių, košių. Taip pat bent porą kartų per savaitę reikėtų valgyti žuvies. Tiesa, nors vis kalbama apie tai, kaip vieno ar kito produkto vartojimas padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, G. Balčiūnaitė sako, kad neretai tokios kalbos - labai abejotinos.

„Moksliškai nėra įrodyta, kad tam tikrų produktų vartojimas gali sumažinti širdies ligų riziką. Teigiamas poveikis galimas, bet, ko gero, to nepakaks, ir reikiamo rezultato be vaistų nepasieksite“, - akcentuoja „Kardiolitos klinikų“ specialistė. Pasak gydytojos kardiologės G. Balčiūnaitės apskritai nereikėtų laikytis konkrečios savo susigalvotos dietos, o tiesiog sveikai maitintis. „Pats žodis „dieta“ neretai žmonėms asocijuojasi su kraštutiniais savęs ribojimais, daugelio įprastų produktų atsisakymu, nuolatiniu alkio pojūčiu ar netgi tam tikra kančia. Savęs kankinti tikrai nereikia. Sočiosios nriebalų rūgštys turi sudaryti ne daugiau nei dešimtadalį visos gaunamos energijos, jas reikėtų keisti polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Transnesočiosios riebalų rūgštys - ne daugiau vieno procento visos gaunamos energijos. Per dieną reikėtų suvalgyti tik penkis gramus druskos ir bent tris daržoves bei du šimtus gramų vaisių.

Ne mažiau negu riebus maistas ir pasyvus gyvenimo būdas širdžiai kenkia ir rūkymas - tiek aktyvus, tiek pasyvus. „Visiškas rūkymo atsisakymas yra pats efektyviausias profilaktikos būdas. Netinka tiesiog sumažinti surūkomų cigarečių kiekį per dieną. Kadangi npriklausomybė yra tiek psichologinė, tiek fizinė, tai ir priklausomybės gydymo metodų yra įvairių: nuo žmogaus savikontrolės, psichinės terapijos iki nikotino pakaitinės terapijos. Mesti rūkyti žmonės gali bandyti patys arba kreiptis į savo šeimos gydytojus. Lietuvoje yra specialūs kabinetai, kuriuose dirba priklausomybių ligų specialistai, galintys padėti pacientams mesti rūkyti, skirdami ne tik mokomąją medžiagą, bet ir gydymą vaistais“, - pataria gydytoja kardiologė G. Balčiūnaitė. Specialistė taip pat primena, kad daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa.

Pagal šią programą visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų turi teisę kartą per metus kreiptis į šeimos gydytoją dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos. Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento duomenis ir kraujo tyrimo rezultatus, identifikuoja pacientus turinčius didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ateityje. Tokie pacientai yra nukreipiami į specializuotus centrus išsamesniems tyrimams.

Mitybos Ypatumai Po Stomos Operacijos

Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna. Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų.

• Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
• Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas.
• Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti. Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti.
• Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
• Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
• Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne.
• Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
• Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų.

Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.

Mityba Sergant Skydliaukės Ligos

Stenkitės, kad sočiųjų riebalų kiekis neviršytų rekomenduojamos normos ir kontroliuokite gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa ir sūris, vartojimą. Tą patį būtų tikslinga daryti ir dėl transriebalų, kurie yra perdirbtuose maisto produktuose ir daugelyje margarino rūšių naudojami hidrinti aliejai. Kai kurie maisto produktai gali sumažinti skydliaukės iš tablečių gaunamų hormonų įsisavinimą skrandžio ir žarnyno trakte, pvz., sojų produktai. Todėl skydliaukės hormonų tabletes reikia gerti likus maždaug 30 minučių iki valgio.

Kituose maisto produktuose, pavyzdžiui, žiediniuose kopūstuose, kopūstuose, maniokuose ar sorose, yra medžiagų, kurios stabdo jodo įsisavinimą skydliaukėje. Nėra specialios dietos, kuri galėtų sustabdyti skydliaukės ligų, kaip antai Hašimoto, Greivso ar kitų, vystymąsi. Kita vertus, siekiant išlaikyti bendrą organizmo pusiausvyrą, tikslinga laikytis sveikos mitybos.

Mitybos Svarba Sergant Onkologinėmis Ligos

Onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims būdingas svorio mažėjimas. To priežastimi yra besivystantis navikas bei apetito stoka ir nepakankamas maistinių medžiagų įsisavinimas. Dėl mažo kūno svorio tiek chirurginė operacija, tiek radioterapija ar chemoterapija gali būti neįmanoma. Be to, asmenims, kurių mitybos būklė yra prasta, gresia infekcijos ir pooperacinės komplikacijos. Būtina atkreipti dėmesį į valgymo reguliarumą (6-8 kartus per dieną), maisto kiekį ir kokybę. Maistas turi būti skanus, aromatingas ir toks, kurį ligonis noriai valgo. Vadovaudamiesi naujausiais tyrimais, gydytojai rekomenduoja vartoti produktus, kuriuose gausu riebalų rūgščių omega- 3, pvz. žuvį.

Šios rūgštys stabdo onkologinės ligos sukeliamo išsekimo vystymąsi ir padeda priaugti kūno svorio. Norint gauti reikiamą riebalų rūgščių omega-3 kiekį su įprastu maistu, reikėtų suvalgyti 0,5 kg lašišos kasdien. Kadangi tai yra sunkiai įsivaizduojama, todėl patariama praturtinti mitybą pakankamą kiekį šių rūgščių turinčiu papildu. Jeigu organizmo poreikis maistinėms medžiagoms auga, o apetitas mažėja, įprastos mitybos gali nepakakti. Tokiu atveju, patariama papildyti mitybą specialiais maisto preparatais (pvz. Nutridrink). Jų galima pilti į patiekalus, pvz.

Dažnai, sergant onkologine liga, dėl taikomo gydymo atsiranda skausmas nuryjant. Tokiu atveju, tikslinga smulkinti arba sutrinti maistą. Maistas neturi būti per karštas. Pykinimą galima nuslopinti, užkandžiaujant anksti, prieš kėlimąsi iš lovos. Būtina vengti virtuvės kvapų. Jeigu mityba per burną neįmanoma, pvz. dėl žaizdų burnos ertmėje, patariama skirti pramoniniu būdu pagamintus specialios medicininės paskirties maisto produktus per zondą, įvestą per nosį į skrandį arba į žarnyną.

Mitybos Patarimai Sergant Onkologinėmis Ligos

Apie tai, kaip maitintis sergant onkologine liga, galima rasti galybę informacijos, deja, dažnai ji prieštaringa. Valgyti daug riebalų ar baltymų? Pulti prie augalinio maisto, nes raudona mėsa blogai, ar, priešingai, vengti daržovių, nes jos - gryna chemija? „Žmonėms, sergantiems onkologine liga, pirmiausia patariu atsiriboti nuo plaukte plaukiančios informacijos ir nustoti blaškytis. Suprantu, kad tokioje situacijoje norisi viską daryti teisingai ir baisu suklysti, tačiau streso padarytos žalos papildomai suvalgyta morka neištaisys. Tad pakvėpuojame, susirašome mitybos dienoraštį ir žiūrime, ką verta keisti, o kas yra gerai. Dažniausiai norisi drastiškų pokyčių, tačiau nuoseklūs mažesni pakeitimai veikia geriau.

Be to, emociškai daug lengviau tiesiog padauginti tai, ką ir iki tol gerai darėte. Pavyzdžiui, jei pusryčius valgote porą kartų per savaitę, galite pusryčiauti dažniau. Jei sukremtate 50 g daržovių prie pagrindinio patiekalo, galite įsidėti 100 g šią savaitę ir 140 g kitą. Vengtinų dalykų ne atsisakome, o siekiame sumažinti iki minimumo, išlaikydami sveiką protą. Jei kažką sau griežtai draudžiame, to labiausiai ir norime. Silpnumo akimirkomis nutrūkstame, persivalgome, paskui gailimės dėl tokio elgesio, o graužatis tik gadina sveikatą“, - tokia įžanga pradėjo paskaitą V. Kurpienė. „Vengtinų dalykų ne atsisakome, o siekiame sumažinti iki minimumo, išlaikydami sveiką protą“, - pataria dietistė V. Kurpienė.

„Mes įprastai sakome, kad šviežias daržoves reikia vartoti kelis kartus per dieną, bet kai žmogus neturi apetito, kai pažeista jo skrandžio gleivinė, suvalgius šviežių daržovių bus tik blogiau. Pagrindinis sergančių žmonių tikslas būtų suvalgyti pakankamai vertingo maisto. Kaip tai padaryti? Čia gali praversti keli patarimai. Pavyzdžiui, lengviau bus valgyti švelnios tekstūros, gerai įsisavinamą maistą. Taikant chemoterapiją dažnai pažeidžiamos ir virškinamojo trakto gleivinės, tad įprastas sveikas maistas netinka, nes organizmas negebėtų jo gerai pasisavinti. Ką rinktis? Vienas iš variantų - avižiniai dribsniai.

Jie švelnaus skonio, turi daug tirpių skaidulų - probiotikų, gerųjų bakterijų, kas puikiai tinka per chemoterapiją pažeistai mikrobiotai, o dėl kreminės tekstūros ši košė lengvai virškinama. Kai dingęs apetitas ar sunku ryti, geriau rinktis kaloringą maistą, kad, kiek užvalgius, būtų galima gauti daug kalorijų. Pavyzdžiui, avinžirnių užtepėlės sudėtyje yra avinžirnių ir sezamų pastos. Paprastai visiems ligoniams tradiciškai siūloma vartoti sultinį - kaip vaistą nuo visų ligų. Sultinys naudingas, nes jame yra geležies ir elektrolitų. Tik atminkite, kad jis nepakeičia baltymų ir kaloringo maisto, bet tinka, kai į skysčius nesinori nė žiūrėti. Ir svarbu, nuo ko jis nuvirtas. Geriausiai būtų rinktis laisvėje auginamų gyvūnų arba ekologiškos žuvies sultinį.

Viena dažniausių klaidų yra gydymo metu vartoti daug angliavandenių ir pamiršti baltyminius produktus bei geruosius riebalus. Taip mityba išbalansuojama ir organizmas negauna gyti reikiamų medžiagų. Tad į racioną verta įtraukti mėsos, žuvies, varškės, graikiško jogurto, riešutų ar kakavos sviesto - pastarieji ypač kaloringi. Augaliniu sviestu galima skaninti košes, sriubas ar kokteilius, kad juose būtų daugiau kalorijų ir baltymų. Į košes, sriubas galima įpilti vieną ar kelis šaukštus aliejaus: labai tiktų kokybiškas ypač grynas alyvuogių aliejus, šaltuoju būdu išspaustas iš dar ne visai sunokusių pirmojo derliaus alyvuogių. Toks aliejus turi ypač daug polifenolių, pasižyminčių stipriu antioksidaciniu poveikiu. „Atkreipkite dėmesį, kad riešutus būtina nuplauti. Jeigu sutrikęs virškinimas, prieš krimsdami riešutus pamirkykite 10-12 val.: juose atsiras daugiau bioaktyviųjų medžiagų, antioksidantų ir jie bus lengviau virškinami. Venkite riešutus mirkyti ilgiau, nes sergant onkologinėmis ligomis visiškai sudaiginti produktai nerekomenduojami“, - patarė V. Kurpienė.

Kai pykina, galima pakramtyti džiūvėsių arba krekerių. Taip, sveikos mitybos patarimuose šių produktų nerasite, bet mažais kiekiais valgomas sausas, trapus maistas gali numalšinti pykinimą. „Gera naujiena, kad mityboje stebuklų nėra. Pirmiausia ji paminėjo įvairius grūdus, kruopas. Bendras patarimas - rinktis visą grūdą, ne dribsnius, ir jų nepervirti. Grūdiniai patiekalai gardinami labai įvairiai - daržovėmis, prieskoninėmis žolelėmis, alyvuogėmis, įvairiais vertingais aliejais, sėklomis. Pavyzdžiui, vasarą galima paimti petražolių, krapų, pomidorų, visa tai sukapoti ir susimaišyti su virtais grūdais ar kruopomis - bus gaivus šaltasis patiekalas. Tuo tarpu žiemą geriau daržoves pašildyti, paskaninti košę kokosų aliejumi, įtarkuoti moliūgo, pabarstyti kokosų drožlėmis arba tiesiog įdėti paprasto sviesto, grietinės arba sūrio.

„Bent du kartus per dieną būtina vartoti baltymų, ir jie neturėtų būti vienos rūšies. Apskritai svarbu valgyti įvairų maistą“, - atkreipė dėmesį V. Kurpienė. Pasak pranešėjos, reikėtų prisimininti, kad mes turime žuvies, baltos ir raudonos mėsos, ankštinių: pupelių, avinžirnių, lęšių. Sveikatai palanku vartoti daug žuvies, nes joje, ypač riebioje, gausu omega-3. Nuo seno lietuviai valgė daug silkės, ypač naudinga „Matjes“ rūšis: ji labai jauna, tad joje mažiausiai teršalų, o omega-3 yra 30 proc.

„Suvalgyti 600 g vaisių labai paprasta - du parduotuvėje pirkti obuoliai, ir norma jau įvykdyta. Taip, pliusą galiu padėti, bet gavau labai daug paprastųjų angliavandenių ir mažai skaidulų, kurių mums reikia. Vaisiais lepintis galima, tik saikingai, pavyzdžiui, priešpiečiams ar po sporto. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaisių ir daržovių santykis turėtų būti 1:3. Tai prie 100 g vaisių turi būti 300 g daržovių, bulvės ir batatai į šį kiekį nėra įskaičiuojami“, - žiniomis dalijosi V. Kurpienė. Pravartu atsiminti ir uogas, nes jose antioksidantų yra nuo kelių iki keliasdešimt kartų daugiau nei vaisiuose.

„Iš tiesų reikėtų vengti įvairiausių perdirbtų produktų. Baigdama paskaitą ji priminė, kad gerai savijautai svarbu ne tik mityba, bet ir mąstymo būdas, noras padėti sau, bendravimas su bendraminčiais, malonūs laisvalaikio pomėgiai. O dėl mitybos patarė: „Apibendrindama norėčiau pasakyti, jog valgytumėte kuo mažiau apdorotų produktų, rinktumėtės kuo įvairesnius maisto gaminius, vartotumėte pakankamai baltymų ir šviežių daržovių, nevengtumėte riebalų, bet jie turi būti kokybiški. Mityba sergant onkologine liga yra gaubiama daugybės mitų, kurie suklaidina ne vieną pacientą.

Išsekusiems ligoniams dažniau kyla įvairių komplikacijų, jiems negalima skirti tinkamiausio gydymo, išsivysto mitybos nepakankamumas. Mitybos nepakankamumas nustatomas net 8 iš 10 onkologinių ligonių, nes pats vėžys sutrikdo medžiagų - ypač baltymų ir riebalų apykaitą. Tuomet mityba sergant onkologine liga tampa itin sudėtinga. Dėl vėžio išskiriamų faktorių greitėja riebalų skaidymas, gali sutrikti ir angliavandenių įsisavinimas. Onkologinės ligos gydymo metu padidėja ligonio energijos poreikiai, todėl gali išsivystyti mitybos nepakankamumas.

Taip pat atsiranda įsisavinimo sutrikimai, pasireiškianys viduriavimu, vėmimu, maisto medžiagų neįsisavinimu, kraujo netekimu, esant įvairioms uždegiminėms būklėms, vartojant kai kuriuos vaistus. Mitybos nepakankamumu vadinamas energijos, baltymų ir (ar) kitų medžiagų trūkumas, kuris sukelia neigiamą poveikį audiniams, jų struktūrai, funkcijoms, gydymo efektyvumui bei ligos baigčiai.

Kada Sunerimti Dėl Mitybos?

• Krenta svoris be objektyvių priežasčių (nesilaikant dietos, neatsisakius kai kurių maisto produktų, nepadidinus fizinio krūvio).
• Suvalgoma mažiau maisto.

Mityba sergant onkologine liga gali sutrikti ne tik dėl fiziologinių priežasčių, kai sergančiam onkologine liga žmogui paprasčiausiai nėra apetito, jam sunku ryti ar yra sudėtinga valgyti dėl kamuojančių skausmų. Vis dar pasitaiko pacientų, tikinčių mitais, kad vėžį įveiks badaudami arba valgydami tik tam tikrus, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, atsisakydami svarbių organizmui medžiagų, ar tikėdami kitais, moksliniais tyrimais nepagrįstais teiginiais. „Onkologine liga sergančiam žmogui reikia visų maisto medžiagų, nes nepriklausomai nuo to, ar pacientas badaus, ar ne, greitai besidauginančios vėžio ląstelės vis tiek sunaudos tiek pat medžiagų savo augimui. Išsekimo atveju nebelieka reikalingų maisto medžiagų sveikosioms kūno ląstelėms.

Onkologinių ligų gydymas sunkus ir ilgas, neretai užtrunkantis ne vieną mėnesį. Todėl visada sakome pacientams: pirmiausia turite valgyti! Kai į jo kabinetą įžengia išsekęs ligonis, gydytojui tenka nukelti gydymo spinduliais pradžią ir kalbėti apie tai, kokia svarbi yra mityba sergant onkologine liga. Tokiu atveju jis konsultuojasi su dietologu, pacientui skiria apetitą gerinančius medikamentus, specialų medicininės paskirties maistą, o ligonio artimuosius paragina pasistengti išpildyti visus jo maisto įgeidžius - svarbiausia, kad ligonis valgytų.

Enterinis ir Parenterinis Maitinimas

Enteriniu vadinamas toks maitinimo būdas, kai organizmui reikalingos maisto medžiagos patenka į virškinimo traktą per burną (vartojant specialios paskirties maistinius gėrimus) ar per zondą, stomą lašinant specializuotus enterinius mišinius. Enterinis maitinimas turi būti taikomas visuomet, kai veikia žarnynas. Jei per žarnyną maitinimas neįmanomas - pradedamas parenterinis (per veną) maitinimas. Kai medikai mato, kad visavertė mityba negalės būti užtikrinta paciento namuose, jam tenka pasilikti bei stiprėti ligoninėje ir po gydymo spinduliais ar chemoterapijos kurso.

Anksčiau medikai nelabai kreipdavo dėmesį į tai, kokia yra paciento mityba sergant onkologine liga, nes susitelkdavo į vėžio gydymą. „Viena iš mokslinių konferencijų, kur buvo nagrinėti onkologinių ligonių mitybos klausimai, man atvėrė akis. Grįžęs į darbą pradėjau skaičiuoti ligonių kūno masės indeksus ir nustebau, kad mitybos nepakankamumą teko diagnozuoti net tokioms iš pažiūros sveikoms moterims, kurios serga krūties vėžiu. Gydytojas apgailestavo, kad pacientai ligoninėje kol kas negali pasirinkti patiekalų, kuriuos norėtų valgyti, kaip yra kai kuriose užsienio šalyse.

„Turime puikiausią Vakarų Europos šalims nenusileidžiančią įrangą onkologiniams ligoniams gydyti. Belieka pasirūpinti tokiu, rodos, paprastu dalyku, kaip visavertė mityba.Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.

---