Nors dažnai manoma, kad žarnyno parazitais užsikrečiama tik netinkamai laikantis higienos, sveikatos specialistai primena - nekviestų svečių žarnyne galima sulaukti ir po kontaktų su naminiais gyvūnais ar valgant mažiau apdorotą maistą.
Vaistininkė pataria, kaip išprašyti žarnyno parazitus iš savo organizmo, kuriuos galima suskirstyti į dvi dideles grupes: kirmėles - kaspinuočiai, askaridės, siurbikės, spalinės, ir pirmuonis - amebos, giardijos, toksoplazmos.
„Į žmogaus organizmą parazitai patenka keliais būdais. Vienas jų - su užterštu maistu ar vandeniu, pvz., suvalgius nenuplautų vaisių, daržovių ar valgant užterštą mėsą ir žuvį, kuri yra nepakankamai termiškai apdorota, taip pat nesilaikant rankų higienos.
Didžiausią riziką užsikrėsti parazitais turi vaikai, mat šie neretai pamiršta nusiplauti rankas ne tik prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko, bet ir paglosčius katiną ar šunį - gyvūnai gali patys nesirgti, bet parazitų kiaušinėlių parnešti iš lauko ant savo kailio, o nuo rankų šie gali patekti ant žaislų, o su jais bežaidžiant ir į burną.
Taip pat nemažą riziką turi keliautojai po kraštus, kuriuose higienos lygis nėra aukštas. Suvalgytas sušis su užkrėsta žuvimi, nepilnai iškeptos mėsos kepsnys ar sultys iš neplautų vaisių gali tapti užkrato parazitais šaltiniu.
Rizikos grupei galima priskirti ir tuos, kurie augina katiną ar šunį, ypač jei augintinis dalį laiko būna namie, o dalį - lauke.
Patekę į žarnyną parazitai minta maistingomis medžiagomis, trukdo įsisavinti maistą, išskiriamais toksinais teršia kraują.
Be to, iš žarnyno dalis parazitų rūšių gali skverbtis pro žarnų sieneles į kraujotaką ir apsigyventi kituose organizmo vietose.
Tokiais atvejais yra sutrikdoma veikla to organo, kuriame gyvena parazitai.
„Simptomai gali būti patys įvairiausi: pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, svorio mažėjimas, apetitas gali dingti arba atvirkščiai - jaučiamas nuolatinis alkis, mažakraujystė, nusilpęs imunitetas, silpnumas, sutrikęs miegas.
Tarp simptomų rikiuojasi ir alerginės reakcijos, bėrimai, įvairių kūno vietų niežėjimas - spalinėms būdingas išangės niežėjimas, ypač naktį.
Vaistininkė tęsia sakydama, kad simptomai nėra specifiniai, gali būti visai kitų susirgimų išraiška, todėl jei nusiskundimo priežasties nepavyksta rasti, jei jaučiamas ne vienas, o net keli iš paminėtų simptomų, tikrai verta pasitikrinti, ar organizmo neužpuolė parazitai.
„Pagrindinis tyrimas - laboratorinis išmatų, spalinėms - išangės nuograndų, bet gali būti atliekami ir kiti papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo, echoskopijos ar rentgeno.
Esminė problema - jei parazitų yra nedaug, tai vienkartinio išmatų tyrimo metu galima jų ir neaptikti.
Dėl šios priežasties dalis gydytojų laikosi nuomonės, kad visiems vaikams ir suaugusiems, kurie priklauso rizikos grupėms, reikia gerti vaistus nuo žarnyno kirmėlių profilaktiškai 1-2 kartus per metus.
„Apsikrėtus toksoplazmomis, imuninė sistema sugeba apsaugoti organizmą nuo ligos vystymosi.
Kai kurie parazitai, pvz., spalinės, gali būti lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui, todėl, jei šeimoje kas nors užsikrečia, rekomenduojama ir kitiems šeimos nariams profilaktiškai išgerti vaistų nuo kirmėlių, taip pat duoti vaistų ir augintiniui - galbūt jis yra užkrato šaltinis“.
Anot vaistininkės, tiek gydymui, tiek profilaktikai naudojami tie patys vaistai: populiariausias nereceptinis - pirantelis, receptiniai levamizolis, mebendazolas, o pirmuonims gydyti - receptiniai metranidazolis, tinidazolis, antibiotikai ir kt.
„Gydytojas parenka vaistus priklausomai nuo paciento amžiaus ir parazitų rūšies.
Gydantis labai svarbu po 2-3 savaičių pakartoti vaistus, nes taip bus sunaikintos naujai iš kiaušinėlių išsiritusios kirmėlės, kurių vaistas nesunaikino per pirmą kursą“.
Ji priduria, kad liaudies medicinoje parazitų profilaktikai ir gydymui rekomenduojama 2-3 savaites gerti pelynų (karčiojo kiečio) arbatą, kasdien suvalgyti po 20-30 moliūgų sėklų, valgyti susmulkintą česnaką, taip pat vartoti maisto papildą su juoduoju riešutmedžiu.
Maisto toksinės infekcijos
Susergama, kai žmonės pokyliuose nesaikingai puotauja ir netinkamai laiko maistą, neišlaikomas temperatūrinis režimas nei laikymo terminas.
Greitai gendančiame maiste pradeda daugintis mikrobai, tuomet turime maisto toksines infekcijas.
Maiste gali būti tas mikrobas, bet jeigu jis toksinų negamina, tai nesusirgsime salmonelioze, nepasigausime stafilokokų", - sakė gydytoja, pabrėžusi, jog po vestuvių ar iškylų gamtoje neretai suserga grupė žmonių.
Dažniausiai tai būna salmoneliozės protrūkis arba stafilokokinė maisto toksinė infekcija.
Pokalbininkė akcentavo, jog viduriuojama ir vemiama suvalgius pyragaičių su kremu, ledų, grietinės.
Tai yra greitai pasireiškianti infekcija, tad žmogus gali nespėti pasiekti namų.
Netrukus jis gali sukarščiuoti.
Gastroenterologai turi vargo su svaigalus vartojusiais ligoniais, kuriems gėrimai sudirgino vasaros metu jautresnį žarnyną.
Reikėtų vengti spalvotų gėrimų, kurių sudėtyje yra saldiklių. Verčiau per karščius gerti arbatą, vandenį, - sakė gydytoja R. Pavojų kelia ir kačių, šunų išmatos smėlio dėžėse, peliukų, žiurkių šlapimas bei spiros, jeigu suvalgome neplautą obuolį.
Užsikrėtę kirmėlių kiaušinėliais galime susirgti askaridoze, toksokaroze, gelta, gali būti pažeisti inkstai, kepenys, kiti vidaus organai, akys.
Todėl naminiams gyvūnams reikia duoti vaistų nuo helmitų.
Šiuo metu hepatito A, pažeidžiančio kepenis ir sutrikdančio jų veiklą, pasitaiko tikrai nedaug.
Žmonių atsparumas ir susidūrimas su ta infekcija yra dažnesnis.
Todėl nerekomenduojama svečiose šalyse plauti dantų iš krano tekančiu vandeniu, per jį, nedezinfekuotą, galima užsikrėsti hepatitu A, Egipte - egiptietiškais virusais, kitos rūšies salmonelioze.
Infekcinėmis ligomis užsikrečiama valgant Vidurinės Azijos delikatesus: žalias gyvulio smegenis, akis, jautieną.
Žarnyno infekcijos ligos, kuriomis sunkiai susergama keliaujant po Vidurinę Aziją - tai cholera, kuria kažkada sirgo jūreiviai, hepatitas A, e. coli infekcijos, japoniškasis encefalitas, diarėja, arba viduriavimas.
Sergant vidurių šiltine būna ilgalaikis karščiavimas.
Liga pažeidžia tam tikrą plonosios žarnos dalį, vyksta žarnų perforacijos, išsivysto peritonitas.
Nemažai infekcinių ligų perduoda kraujasiurbiai vabzdžiai, pažeidę žmogaus odą ir gleivinę.
Užkrėsti uodai įleidžia į kraują maliarijos parazitų, ligos sukėlėjai krauju keliauja į kepenis, ir po mažiausiai 7 dienų inkubacinio laikotarpio užkrečia kraujo kūnelius.
Atogrąžų uodo įkandimas gali susargdinti geltonuoju drugiu, dar vadinamu juoduoju vėmimu.
Ligas sukelia ir pirmuonys, tarkime, liamblijos, įsikuriančios plonajame žarnyne ar tulžies pūslėje.
Apsinuodijimas maisto produktais
Apsinuodijimas maistu - tai maisto sukeliamas virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis dėl užteršto maisto vartojimo.
Apsinuodijimų maistu susirgimų grupei priklauso ligos, kuriomis yra užsikrečiama per maistą.
Pagrindinės tokių susirgimų priežastys būna infekciniai veiksniai - bakterijos, virusai (bakterinės kilmės) ir ne infekciniai veiksniai - toksinai, cheminės medžiagos (ne bakterinės kilmės).
Apsinuodijimas maistu gali būti bakterinės ir nebakterinės kilmės.
Bakterinės kilmės apsinuodijimai maistu yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: toksikoinfekcijas ir toksikozes.
Toksikoinfekcijos
Šiai ligų grupei yra būdinga keli būdingi bruožai - į organizmą patenka ligos sukėlėjai bei yra stebima organizmo intoksikacija.
Toksikoinfekcijų grupei priskiriami tokie susirgimai, kaip:
- Salmoneliozė: pagrindiniai salmoneliozės šaltiniai yra šie maisto produktai: paukštiena, kiaušiniai, kiaulienos produktai. Mėsa yra užkrečiama skerdyklose, patenkant ant mėsos žarnų turiniui. Kiaušiniai gali būti užkrėsti dėl to, jog paukščiai yra šių mikroorganizmų nešiotojai. Susirgimo inkubacinis periodas 6 - 36 valandos.
- Šigeneliozė - dizenterija. Sukėlėjas gyvena žmogaus ar gyvūnų žarnyne. Į maista patenka per nešvarias rankas ar per naminius parazitus - muses. Inkubacinis periodas - 1 - 3 savaitės. Jeigu bakterijų patenka labai dideli kiekiai, latentinis periodas gali būti trumpesnis.
- Virusinės infekcijos yra dažnesnės vaikams ir paaugliams. Sukėlėjas patenka į maistą iš žarnyno per nešvarias rankas. Dažniausiai virusinės infekcijos yra susiję su tokiu maistu, kaip sumuštiniai, salotos. Maistas yra užkrečiamas jau pagamintas.
Toksikozės
Toksikozėms priklauso ligos, kurių simptomus lemia ne mikroorganizmai, o jų toksinai.
Šiai grupei priklauso keli susirgimai: stafilokokinė intoksikacija ir botulizmas.
- Stafilokokinė intoksikacija: sukėlėjas auksinis stafilokokas, patenkantis į maistą iš nosiaryklės, odos pūlinių. Toksinai pasigamina mikroorganizmams dauginantis maisto produktuose prieš juos suvalgant. Toksinas yra atsparus aukštoms temperatūroms, kaitinant produktus nesuyra. Inkubacinis periodas - 4 - 6 valandos.
- Botulizmas: tai yra vienas sunkiausių apsinuodijimų maistu. Sukėlėjas anaerobinis sporinis mikroorganizmas. Sporos yra atsparios šilumai. Patenka į organizmą valgant konservuotus maisto produktus, rūkytas dešras bei sūdytą žuvį. Dauginasi ir išskiria toksiną beorėse sąlygose, konservuose, dešros arba žuvies viduje. Inkubacinis periodas - 18 - 36 valandos.
Nebakterinės kilmės apsinuodijimai
Nebakterinės kilmės apsinuodijimui maistu priskiriama apsinuodijimas augalais, gyvulinės kilmės produktais, mikotoksinais.
- Apsinuodijimui augalais priklauso - durnaropės, drignės, tai yra, augalai, kurių sudėtyje esančios medžiagos, veikia panašiai kaip atropinas. Gali būti apsinuodijimai vaisių ir uogų kauliukuose esančiomis nuodingomis medžiagomis, nes branduoliuose yra arseno ar ciano darinių. Taip pat galima apsinuodyti nevirtomis pupelių ankštimis, nes jose yra fazino. Dažniausiai apsinuodijama bulvėse randamu gliukoalkaloidu - solaninu.
- Gyvūninės kilmės produktai, galintys sukelti apsinuodijimus yra jūrų gyvūnų toksinai (paralyžuojantys moliuskų nuodai ir toksinai; žuvų nuodai ir žuvų siguatoksiškumas; skumbroidiniai apsinuodijimai) bei gyvulinės kilmės maisto toksinai, patekę iš pašarų.
- Mikotoksinai - tai yra daugiausiai lėtiniai apsinuodijimai. Mikotoksinai yra pelėsinių grybelių medžiagų apykaitos produktai. Jais dažniausiai užteršti tie produktai, kurie pagaminti iš tropinio klimato augalų (kukurūzai, ryžiai, kviečiai, riešutai, gyvuliams skirtas pašaras). Jei užterštas gyvulinis pašaras, aflatoksinai gali patekti per mėsą ir pieną.
Klinika
Apsinuodijimas mikotoksinais yra lėtinis (jiems būdinga galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, retais atvejais pažeidžiama CNS), labai retai kada ūmus.
Apsinuodijus grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti labai įvairūs, priklauso nuo grybų rūšies ir toksiškumo.
Jei apsinuodijimas yra bakterinės kilmės, jaučiami panašūs simptomai: temperatūra, galvos, sąnarių skausmai, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir spazmai, gali būti sąmonės netekimas.
Apsinuodijus botulinu pirmiausia ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu.
Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiuvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai.
Šie sutrikimai gali būti lydimi vėmimo, pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo.
Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas.
Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas.
Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti.
Profilaktika
Profilaktikai galime priskirti keletą etapų, t. y. maisto pirkimas, jo saugojimas, ruošimas, atšildymas ir vartojimas.
Perkant maisto produktus derėtų visada atkreipti dėmesį į galiojimo laiką, pakuotės sandarumą.
Maisto produktų saugojimas apima laikymą šaldytuve.
Mėsą, žuvį, vištieną patartina dėti į šaldiklį, jei nesiruošiate vartoti, o nusipirktus įtartinus produktus iš karto išmesti.
Ruošiant maistą reikia laikytis švaros, plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, apdorojant mėsą ir po to, naudoti karštą muiluotą vandenį nuplauti panaudotiems įrankiams, pjaustymo lentelei.
Laikyti žalią mėsą, žuvį atskirai nuo kitų maisto produktų, marinuoti mėsą uždarame inde šaldytuve.
Maisto produktus norint atšildyti nelaikykiti maisto produktų kambario temperatūroje, geriau atšildyti šaldytuve.
Jie norite atšildyti maisto produktus greičiau, galima juos įdėti į sandarų plastikinį maišelį ir pamerkti į šaltą vandenį iš krano.
Atšildžius produktus derėtų tuoj pat juos kepti ar virti.
Parazitinės ligos Lietuvoje
NVSC duomenimis, Lietuvoje 2022 m. buvo užregistruoti 677 parazitinių ligų atvejai. Daugiausia buvo nustatyta enterobiozės (353 atvejai, tai sudarė 52,1 proc. visų parazitinių ligų), askaridozės (153 atvejai) ir echinokokozės (74 atvejai) atvejų.
Dažniausiai nustatomi enterobiozės ir askaridozės susirgimai.
Echinokokozė yra sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Net 80 proc. šia liga susirgusių ir negydomų ligonių miršta per 15 metų. Lietuvoje yra paplitę E. granulosus, sukeliantis cistinę echinokokozę, ir E. Echinokokų formuojamų darinių - cistų - atsiranda dažniausiai kepenyse, rečiau - plaučiuose, smegenyse ar kituose organuose. Užsikrėsti taip pat galima glostant užsikrėtusį gyvūną ar su juo žaidžiant, nes kaspinuočio kiaušinėlių būna ant kailio.
Enterobiozę galima vadinti šeimos parazitoze, nes ja paprastai užsikrečia visi šeimos nariai. Ši liga plinta per nešvarias rankas, užterštus paviršius.
Daugumos parazitinių ligų galima išvengti plaunantis rankas. Vaikai dažniau serga, nes jie neturi įgūdžio plautis rankų.
Žarnyno helmintų kiaušinėliai nustatomi taikant Kato ir formalino eterio koncentracijos metodus. Enterobiozės diagnostikai naudojami lipnios juostos ar perianalinių nuograndų metodai.
Sergamumas parazitinėmis ligomis Lietuvoje mažėja. Tam įtakos turėjo pagerėjusios gyvenimo sąlygos: atsirado vandentiekis, kanalizacija. Išvengti trichineliozės, kaspinuočių padėjo pagerėjusi maisto kontrolė. Dabar mėsa, žuvis į prekybos centrus patenka patikrinta ir yra saugi vartotojui.
Pernai Lietuvoje buvo registruota 2260 parazitinių susirgimų. Pasak specialistų, dauguma parazitų mūsų organizme gali gyventi ir jį alinti metų metus, nes išskiria medžiagas, dėl kurių imuninė sistema jų neatpažįsta.
Kita pagal gausumą parazitinė liga - askaridozė (240 atvejų). Ją sukelia jau stambesnė, iki 10 cm galinti išaugti kirmėlė. Užsikrečiama nuo nešvarių vaisių, daržovių, rankų.
Kiaulinis kaspinuotis gali išaugti nuo 3 iki 4 metrų, o žuvinis kaspinuotis - net iki 10 metrų. Užsikrėsti juo galima valgant cistų su kaspinuočio galvute ir kakleliu turinčią mėsą arba žuvį.
Žuvinis kaspinuotis gali gyventi organizme net iki 10 metų.
Dar viena nemaloni parazitinė liga, kurią platina katės ir šunys, vadinama toksokaroze. Pernai registruotas 61 šios ligos atvejis. Šių maždaug 10 sm kirmėlių kiaušinėliai aplinkoje išsilaiko net iki ketverių metų.
Katės taip pat yra toksoplazmozės (Lietuvoje jos registruoti 163 atvejai) nešiotojos ir platintojos. Žmogus toksoplazmoze gali užsikrėsti vartodamas nepakankamai termiškai apdorotą užkrėstą mėsą (ypač kiaulieną, avieną, elnieną), vandenį, vaisius ir daržoves, taip pat maistą, kurio ruošimui naudoti virtuvės įrankiai, aplinkos paviršiai turėjo sąlytį su užkrėsta žalia mėsa, vaisiais, daržovėmis.
Lietuvoje pernai buvo registruota 30 trichineliozės atvejų. Kitose šalyse ši parazitinė liga jau išnykusi.
Specialistei nerimą kelia, kad pernai Lietuvoje buvo registruoti 24 echinokokozės atvejai, nors anksčiau būdavo vos po 2-3.
O štai profilaktiškai, nežinant, ar jų reikia, gerti vaistų nuo kirminų ji nerekomendavo. Pirmiausiai tai labai stiprūs vaistai, turintys mūsų organizmui pašalinį poveikį. Be to, pastebėta, kad šiuos vaistus vartojant be reikalo vystosi atsparumas jiems, kaip ir antibiotikų atveju. Jei vartosime juos nesaikingai, tiesiog nebeturėsime, kuo gydyti parazitus. Jei kyla įtarimų, visada tikslingiau išsitirti. Juolab kad dauguma tyrimų nėra sudėtingi.