Žmogaus organizme gali parazituoti daugybė parazitų. Kirmėlinės ligos arba helmintozės - ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, parazituojančios žmogaus organizme.

Kirmėlinės ligos (helmintozės)

Patekusios į žarnyną, jos žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą. Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pakitimus, bendrą silpnumą. Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme kitaip dar vadinamos helmintais.

Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies. Yra nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių apvaliųjų kirmėlių rūšių. Joms priskiriamos askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai. Yra apie 18 500 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Dažniausiai jos yra smulkios, vos kelių milimetrų dydžio (išskyrus kaspinuočius), turi plokščią kūną. Lietuvoje parazitinės ligos sudaro tik 0,17 proc. visų užkrečiamųjų ligų ir dauguma jų yra helmintozės.

Dažniausios helmintozės

• Enterobiozė: Ją sukelia Enterobius vermicularis, kitaip dar vadinamos spalinėmis. Dažniausiai serga vaikai, lankantys darželius ar kitas vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigas. Dažnai enterobiozė nesukelia specifinių simptomų. Tik maždaug po 30 dienų nuo užsikrėtimo, kirmėlės iššliaužia pro išangę ir padeda kiaušinėlių. Tada atsiranda stiprus išangės niežulys, ypač nakties metu.
• Askaridozė: Ją sukelia apvaliosios kirmėlės - askaridės (Ascaris lumbricoides). Dažniausiai šia helmintoze užsikrečiama vasarą arba rudenį, kuomet dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių helmintų kiaušinėlių. Ligos pradžioje, kai lervos migruoja, dažnai pasireiškia alerginės reakcijos, bronchų astmos priepuoliai. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, pacientui pablogėja apetitas, atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmas, pasireiškia bendras silpnumas.
• Toksokarozė: Ją sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvaliųjų šunų kirmėlių) ir rečiau Toxocara cati (apvaliųjų kačių kirmėlių) lervos. Kai į organizmą patenka mažas lervų kiekis, ši helmintozė gali nesukelti simptomų. Sunkiai sergant, padidėja blužnis, kepenys ir limfmazgiai, vargina pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, atsiranda odos bėrimai.
• Trichineliozė: Ją sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Inkubacinis šios kirmėlinės ligos periodas trunka nuo 3 iki 45 dienų (dažniausiai 10-25 dienas). Klinikiniai požymiai būna įvairūs - nuo besimptomės iki sunkios su komplikacijomis ligos. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, atsiranda veido ir akių edemos, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais - haliucinacijos. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomai gali ir nepasireikšti.

Kaspinuočiai

Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas) ir mažasis.

• Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum): Sukelia difilobotriozę. Jis yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Šios kirmėlės ilgis siekia iki 10-20 metrų. Ji parazituoja žmogaus, šuns ir katės žarnyne. Žmogaus organizme žuvinis kaspinuotis gali būti gyvybingas iki 30 metų.
• Jautinis kaspinuotis (Taeniarhynchus saginatus): Sukelia teniarinchozę. Ši kirmėlė parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje ir siekia iki 5-10 m ilgio. Aktyvios kirmėlės organizme vaikams sukelia nemažai lėtinių ligų, kurios lemia ilgalaikius fizinio ir kognityvinio vystymosi sutrikimus. Dėl lėtinio mitybos nepakankamumo sulėtėja vaikų augimas, mažėja fizinis pajėgumas.

Imuninis atsakas ir diagnostika

Dauguma helmintozių sukelia šeimininko organizme 2 tipo T pagalbininkių (Th2) ląstelių atsaką, padidėjusią interleukinų (IL-4, IL-5, IL-9, IL-10, IL-13) sekreciją. Tai lemia eozinofiliją ir padidėjusią imunoglobulino E (IgE) koncentraciją kraujo serume.

Įtarus kirmėlines ligas, pirmiausia reikėtų atlikti išmatų mikroskopinius tyrimus. Taip pat verta atlikti bendrą kraujo kūnelių tyrimą (jei yra parazitų organizme, tai bus ir eozinofilų - kraujo kūnelių, kurie gamina tam tikrus baltymus, padedančius kovoti su parazitais - kraujyje).

Gydymas

Kai kurios žarnyno parazitinės kirmėlės, pavyzdžiui, kaspinuočiai, gali išnykti savaime, jei žmogus turi stiprią imuninę sistemą ir sveikai maitinasi. Helmintozės gydymas parenkamas, atsižvelgiant į žarnyno kirminų tipą ir simptomus.

Svarbu! Negalima savavališkai vartoti vaistų nuo kirmėlių, kadangi jie turi šalutinį poveikį. Nuo kai kurių gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas.

Apsinuodijimas maistu

Kiekvienais metais išsivysčiusiose šalyse suskaičiuojama maždaug milijardas apsinuodijimo maistu atvejų ir milijonai su tuo susijusių mirčių. Patys pažeidžiamiausi maiste slypintiems nuodams yra senyvo amžiaus arba silpną imuninę sistemą turintys žmonės, nėščios moterys, vaikai. Būtent šių grupių žmonės turi ypač stebėti vartojamo maisto sudėtį ir vengti valgyti nuodingus produktus. Vis dėlto kartais net nesusimąstome, kokios nuodingos bakterijos gali slypėti kasdien mūsų vartojamuose produktuose.

Bakterijos, sukeliančios apsinuodijimą maistu

• Botulizmą sukeliančios bakterijos: Botulizmas - reta, bet sunki liga, kurią sukelia Clostridium botulinum bakterijų gaminamas nuodas. Šis toksinas dažniausiai randamas konservuotuose produktuose arba skardinėse, kuriose laikomi kukurūzai, žirneliai ar pupelės, jo taip pat gali atsirasti ir netinkamoje temperatūroje laikomame maiste.
• Kampilobakteriozę sukeliančios bakterijos: Kampilobakteriozė - žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Campylobacter rūšiai priklausanti spiralės formos bakterija.
• E.coli bakterija: Kai kurie bakterijos tipai egzistuoja žmogaus žarnyne kaip natūrali flora ir atlieka kelias naudingas funkcijas. Vis dėlto kai kurios šios bakterijos rūšys žmogui gali būti mirtinai pavojingos. Pastebėta, kad E.coli bakterijomis žmonės apsinuodyti gali valgydami nepakankamai iškeptą jautieną, nenuplautas salotas ar netgi gerdami obuolių sultis.
• Salmonelės bakterijos: Kiaušiniuose ar mėsoje dažniausiai aptinkamomis salmonelės bakterijomis galima užsikrėsti valgant nepakankamai iškeptus mėsos ar kiaušinių produktus, taip pat geriant nepasterizuotą pieną. Salmonelės bakterijomis užsikrečiama ir nesilaikant higienos taisyklių virtuvėje, tarkime, dedant keptą mėsą į lėkštę, kurioje prieš tai buvo laikoma žalia mėsa.
• Stafilokoko bakterijos: Šios bakterijos yra gana dažna įvairių odos ligų (spuogų, pūslelinės) atsiradimo priežastis. Jos gali būti pernešamos per maistą, ypač jei jis laikomas šiltoje temperatūroje. Ši bakterija veisiasi ir savo nuodingus toksinus skleidžia tirpdant ledus.

Žuvų produktuose slypinčios bakterijos

Apsinuodijimas įvairiais žuvų produktais yra dažnas ir rimtas reiškinys. Jis itin būdingas žmonėms, mėgstantiems valgyti dideles ar egzotines žuvis. Vis dėlto apsinuodyti galima ir nuo tuno, jeigu jame yra per daug histamino, kuris gali sukelti į alergiją panašius simptomus: dilgėlinę, prakaitavimą, traukulius, galvos skausmus ar viduriavimą.

Toksoplazmozė

Pagrindinis žmonių užsikrėtimo toksoplazmomis kelias yra per burną, kai į virškinamąjį traktą patenka toksoplazmų cistos arba oocistos. Žmogus toksoplazmoze užsikrečia valgydamas užsikrėtusių toksoplazmų cistomis užterštą kiaulių, avių, ypač vištos ar galvijų mėsą (faršą), kuri buvo nepakankamai termiškai apdorota ar vartota žalia. Taip pat užsikrečiama maistui naudojant užterštą oocistomis vandenį, žalią pieną, valgant nenuplautas daržoves, vaisius, uogas.

Ši liga be galo pavojinga nėštumo metu, nes gali būti užkrečiamas vaisius. Sunkiausi įgimtos toksoplazmozės klinikiniai simptomai būna tuomet, kai motina užsikrečia dar pačioje nėštumo pradžioje. Užsikrėtusių naujagimių infekcija esti besimptomė, ligos padariniai gali išryškėti vėliau (vaikystėje ar paauglystėje), tačiau apie 5 proc.

Trichineliozė ir žalia mėsa

Visuomenėje labai išpopuliarėjo laukinės žvėrienos, kaip ekologiško maisto, valgymas, o tai kelia naujus pavojus. Sunkūs toksoplazmozės klinikiniai atvejai pasitaikė po žalios danieliaus mėsos valgymo, vis dar registruojami susirgimai trichinelioze, kurias gali sukelti, pavyzdžiui, šernienos rūkytos dešros.

Infektologės patarimai

Medikė primygtinai patarė laikytis gamintojų nurodytų galiojimo terminų ir priminė, kad pažeidus pakuotę daugiausiai per 48 valandas būtina suvalgyti ne tik šlapią (virtą) dešrą, bet ir karšto rūkymo produktus. Jei mėsos produktai laikomi ilgiau, juos prieš valgant reikia termiškai apdoroti, t. y. pakaitinti.

Viena iš svarbių apsinuodijimo profilaktikos priemonių - rankų priežiūra maisto gaminimo metu. Pavyzdžiui, ar dažnas prieš įmušdamas kiaušinį ne tik nuplauna kiaušinio lukštą, bet ir iš karto nusiplauna rankas? Ant kiaušinio lukšto gali būti salmonelių, kurios patenka į maistą. Tai ypač svarbu gaminant tortus, į kuriuos dedami žali kiaušiniai.

---