Salmoneliozė yra ūmi infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Tai viena dažniausiai pasitaikančių maisto toksinių infekcijų, kurią sukelia bakterijos ir jų toksinai, patekę su maistu į virškinamąjį traktą. Salmonella rūšies bakterijų sukelta infekcija paprastai prasideda bakterijoms patekus su maistu. Tačiau tiesioginis kontaktas su gyvūnais arba sergančiu žmogumi taip pat gali būti užsikrėtimo priežastis.
Dažniausias salmoneliozės infekcijos šaltinis iki šiol yra vištų kiaušiniai ir vištiena. Kiaušiniuose salmonelės gali būti randamos ne tik ant kiaušinio lukšto, bet ir jo viduje. Dėl šios priežasties yra labai svarbus kiaušinio terminis apdorojimas, kad bakterijos būtų sunaikintos viduje.
Apie Salmoneliozę
Salmoneliozės inkubacinis periodas dažniausiai trunka 12-72 valandas. Dažniausiai minėti ligos simptomai pasireiškia po 12-72 val. nuo užsikrėtimo. Ligos inkubacinis periodas priklauso nuo salmonelių kiekio, esančio maisto produkte. Tipiškai liga prasideda ūmiai - pykinimu, vėmimu, skausmu duobutėje, viduriavimu vandeningomis išmatomis, karščiavimu iki 38-39°C, kaulų ir raumenų skausmu, vargina šleikštulys, troškulys.
Per 5-7 dienas kūno temperatūra dažniausiai tampa normali, susitvarko viduriai ir be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Infekcija tokiu atveju gali komplikuotis bet kurio organo pažeidimu.
Salmonelės (Salmonella spp.) gali sukelti infekcijas daugeliui gyvūnų bei žmonių. Jos padaro didelę žalą žmonių sveikatai. Nepaisant naujausių mokslo laimėjimų, maistinių zoonozių diagnostika yra problematiška, sudėtinga laiku ir efektyviai pritaikyti kovos ir profilaktikos priemones.
Statistika Lietuvoje
Sergamumas salmonelioze Lietuvoje yra gana didelis- apie 66 atvejai 100 000 gyventojų. 2014 metais Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 143 salmoneliozės atvejai, kai 2014 metais - mažiau, t. y. 143. Praėjusiais metais Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 152 salmoneliozės atvejai. Didžiausias sergamumas šia liga buvo registruotas Panevėžio mieste (11, 97 atv./10 tūkst. gyv.), kuris daugiau nei 3 kartus viršijo Lietuvos sergamumo rodiklį (3,72 atv./10 tūkst. gyv.). Mažiausiai sergančiųjų salmonelioze buvo registruota Rokiškio ir Kupiškio rajonuose (atitinkamai 1,23 ir 1,63 atv./10 tūkst. gyv.). Daugiau nei pusė atvejų salmonelioze serga vaikai.
Salmoneliozės Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Salmoneliozės sukėlėjai yra gramneigiamos bakterijos, priklausančios Enterobacteriaceae šeimai, vadinamos salmonelėmis. Dažniausiai pasitaikantis sukėlėjas yra Salmonella enteritidis, žymiai rečiau pasitaiko S. typhimurium, S. choleraesuis, S.infantis ir kiti salmonelių tipai. Salmonelių šaltinis yra šiomis bakterijomis infekuoti naminiai gyvūnai(katės, šunys, kiaulės, galvijai), graužikai, paukščiai, kurių žarnyne jos gyvena.
Salmonelėmis dažniausia užsikrečiama valgant jomis užkrėstą maistą, dažniausiai per jautieną, vištieną, kiaušinius, pieną. Salmonelės ant žalios mėsos gali patekti su infekuoto gyvūno išmatomis jį skerdžiant. Sukėlėju apkrėstos vištos gali dėti ir bakterijomis apkrėstus kiaušinius. Bakterijomis taip pat galima užsikrėsti, kai maistą ruošia infekuotas žmogus, kuris išėjęs iš tualeto nenusiplauna rankų. Pabuvus užkrėstam maistui šiltoje aplinkoje, bakterijos greitai dauginasi, tačiau maistas dėl to savo išvaizdos nepakeičia ir neatrodo sugedęs. Dažnai salmonelioze užsikrečia grupė žmonių, valgiusių tą patį, salmonelėmis užkrėstą maistą.
Salmonelėmis taip pat galima užsikrėsti neplaunant rankų paglosčius infekuotą naminį gyvuną(ypač roplius ir paukščius). Ypatingai reikia stebėti mažus vaikus, kurie paglostę gyvūną, neplautas rankas kiša į burną.
Ligos Simptomai ir Požymiai
Dažniausiai salmonelės sukelia virškinamojo trakto uždegimo simptomus. Klinikiniai požymiai dažniausia atsiranda po 6-72val. suvalgius salmonelėmis užkrėsto maisto. Staiga pakyla temperatūra(iki 38-39oC), krečia šaltis, dažnai būna galvos, raumenų skausmai, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir gausus viduriavimas. Dėl karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo ligonis netenka daug skysčių, gali išsivystyti dehidratacija. Karščiavimas dažniausiai užtrunka 1-3dienas, o viduriavimas praeina per 3-7 dienas. Jei jis užtrunka ilgiau, reikėtų pagalvoti apie kitą infekciją.
Retai salmoneliozė gali pasireikšti kitomis formomis, kaip bakteriemija, vietene infekcija, bakterijų nešiojimu ar tifoidine forma. Kai salmonelės nustatomos išmatose ilgiau nei metus laiko, toks asmuo laikomas lėtiniu salmonelių nešiotoju. Nešiotojams salmonelės nesukelia jokių simptomų, tačiau jie gali apkrėsti kitus žmones.
Ligos Diagnostika
Salmoneliozė diagnozuojama remiantis duomenimis apie valgytą įtartiną maistą, klinikiniais simptomais ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Bendrame kraujo tyrime gali būti padidėjęs leukocitų skaičius. Atliekant išmatų mikroskopinį tyrimą, randama leukocitų, eritrocitų, gleivių, nesuvirškintos ląstelienos. Sukėlėjui nustatyti atliekamas išmatų pasėlis, kartais gali būti atliekamas vėmimo masių, maisto produkto pasėlis. Įtariant bakteriemiją, gali tekti atlikti kraujo pasėlį.
Ligos Gydymas
Salmonelių sukeltas gastroenteritas paprastai praeina per keletą dienų savaime. Svarbu dieta, vartoti pakankamai skysčių(nesaldžios arbatos, negazuotas mineralinis vanduo, rehidronas ir kt.), esant sunkesnei būklei, gali tekti taikyti infuzoterapiją. Todėl sergant salmonelioze antibiotikai skiriami tik išskirtinais atvejais, kai ligonio būklė yra sunki, sergama tifoidine ligos forma ar esant bakteriemijai.
Ligos Profilaktika
Salmoneliozės profilaktikai svarbu tinkamos sanitarinės ir higienos sąlygos maisto tiekimo grandyje: nuo gyvulių skerdyklų iki maisto ruošimo virtuvėje. Žmonės, sergantys salmonelioze ar esantys salmonelių nešiotojais, turėtų neruošti maisto kitiems asmenims. Svarbu plauti rankas pasinaudojus tualetu, po kontakto su naminiu gyvūnu, ypač paukščiais, ropliais, taip pat lietus žalią mėsą. Vengti valgyti žalius kiaušinius ar produktus, kur jų yra(pvz.: naminis majonezas).
Kiaušinių Laikymas ir Salmonelės
Remiantis keliais tyrimais, kiaušiniuose, laikomuose tik kambario temperatūroje, būna net mažesnė procentinė salmonelių dalis nei tuose, kurie laikomi šaldytuve. Salmonelės gausiai dauginasi skystuose, drėgnuose produktuose 20°C- 40°C temperatūroje, tačiau 80°C temperatūroje žūva per 10 min. Jei temperatūra nesiekia 6°C, bakterijos maisto produktuose išlieka gyvybingos keletą mėnesių. Tai reiškia, kad ir šaldytuve bakterijos gali plisti, jei kiaušiniai liečiasi su kitais produktais.
Net Europos Sąjungos taisyklėse, kuriomis nustatomi reikalavimai prekybai kiaušiniais, nerekomenduojama jų laikyti šaltai. Todėl kai kuriose parduotuvės kiaušinių galite išvysti ir lentynose. Tačiau europiečiai mano, kad tai potencialiai pavojingiau sveikatai, nes tokio valymo metu pašalinama itin svarbi lukšto dalis.
ES vištos skiepijamos nuo salmoneliozės, todėl kiaušiniai esą gali būti laikomi ir kambario temperatūroje. Bendrai rekomenduojama kiaušinius laikyti ne aukštesnėje kaip 18 ºC temperatūroje. Tačiau laikant juos šaldytuve jų minimalus tinkamumo vartoti terminas išsitęsia iki 28 dienų. Šaldytuve kiaušinius rekomenduoja laikyti ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Kaip Apsisaugoti?
J. Metlovienė atkreipia dėmesį, kad salmonelioze užsikrėsti galima ne tik per žalius ar nepakankamai apdorotus kiaušinius, bet ir per nepasterizuotą pieną bei jo produktus, nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną, ir net daržoves ar vaisius, kurie buvo užteršti gyvūnų fekalijomis. Anot J. Metlovienės, apsisaugoti gali padėti dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas, higienos reikalavimų laikymasis gaminant maistą.
- Prieš ruošiant kiaušinius, visada reikėtų nuplauti lukštą po tekančiu vandeniu, o virti ne trumpiau nei 5-7 minutes.
- Bijantiems salmoneliozės, reikėtų vengti ragauti ir maistą, kuriame naudojamas kiaušinis nebuvo termiškai apdorotas.
- Ruošiant vištienos ar kitos mėsos patiekalus, rekomenduojama ant tos pačios pjaustymo lentelės nedėti kitų maisto produktų, taip pat gerai nuplauti rankas bei visus naudojamus įrankius.
Svarbūs Patarimai
- Nenaudoti termiškai neapdorotų kiaušinių.
- Svarbu gerai termiškai apdoroti maistą.
- Plauti rankas po kontakto su gyvūnais.
- Maistui vartoti tik šviežius, nesuskilusius ir kruopščiai nuplautus kiaušinius, kuriuos patariama gerai išvirti ar iškepti.
- Visada nusiplauti rankas po kiaušinių tvarkymo.
- Tinkamai šiluminio apdoroto kiaušinio trynys neturi būti skystas ar minkštas.
- Salmoneliozės prevencijai svarbu tinkamai tvarkyti žalią vištieną, kitą mėsą ir jų produktus.
- Žalią mėsą laikyti šaldytuve taip, kad ji nesiliestų su kitu maistu.
- Sušaldytą mėsą atitirpinti šaldytuve, o prieš gaminimą - visada nuplauti.
- Taip pat kruopščiai nuplauti po tekančiu karštu vandeniu su indų plovikliu virtuvės įrankius bei rankas po žalios mėsos dorojimo.
- Neragauti ir nevalgyti žalios mėsos, faršo.