Vaiko gyvenimo tarpsnis, praleistas mokykloje, yra labai svarbus jo raidai, sveikos gyvensenos, požiūrio į gyvenimo vertybes bei sveikatą formavimuisi.

Vaikų ir paauglių mitybos ypatumai

Naujausi HBSC tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos vaikai nepakankamai vartoja vaisių ir daržovių: tik kiek daugiau nei trečdalis mokinių bent kartą per dieną vartoja vaisių (32 proc.) ir daržovių (35 proc.). Sveikatai palankesnius gaminius dažniau renkasi merginos nei vaikinai, taip pat - jaunesnių klasių moksleiviai. Mažiau palankių maisto gaminių (išskyrus kavą ir energinius gėrimus) pasirinkimas būdingesnis jaunesnių klasių jaunuoliams.

Sveikatą tausojančiai mitybai svarbus ne tik maisto pasirinkimas, bet ir reguliarus valgymo režimas. Kasdienis visavertis pusryčiavimas mažina užkandžiavimo poreikį ir menkos maistinės vertės gaminių suvartojimą. Naujausi tyrimo rezultatai atskleidė, kad kas dieną pusryčiauja mažiau nei pusė Lietuvos mokinių (49 proc.), dažniau pusryčius praleidžia mergaitės ir vyresnių klasių mokiniai.

„Tinkami vaikų ir paauglių mitybos įpročiai lemia kasdienės savijautos, energijos apykaitos procesus, didesnes kognityvinės veiklos galimybes, mažina lėtinių ligų vystymosi riziką vyresniame amžiuje. Sveikatai palankesnio pasirinkimo įgūdžiai turi būti ugdomi ne stichiškai, o su tikslu formuoti kasdienius įpročius“, - įsitikinęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr.

„Tyrime taip pat paaiškėjo, kad penktadalis mokinių turi antsvorį arba yra nutukę, o keturios iš dešimties merginų ir ketvirtadalis vaikinų save identifikuoja kaip per storus (ar turinčius antsvorio). Didesnis kūno svoris ir prastesnis savo kūno vertinimas būdingesnis jaunuoliams, turintiems mažiau sveikatai palankių mitybos įpročių“, - pastebėjo Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr.

Tyrimas apie mitybos ypatumus

Tyrimo metu buvo analizuoti Lietuvos miestų vyresniųjų klasių mokinių mitybos ypatumai. Nagrinėti 5-12 klasių vaikų ir paauglių, lankančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių mokyklas, mitybos ir maitinimosi ypatumai. Taikyta daugiapakopė atsitiktinė lizdinė atranka. Naudota apklausa raštu. Taikytas Chi kvadrato kriterijus. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p ≤0,05. Tyrime analizuotos 803 anketos.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad apie pusė (57,2 proc.) 5-12 klasių mokinių kasdien pusryčiauja. Dauguma 5-12 klasių mokinių maitinasi 3-4 kartus per dieną. Berniukai reikšmingai dažniau negu mergaitės pusryčiauja ir dažniau valgo. 5-8 klasių mokiniai reikšmingai dažniau pusryčiauja, nei 9-12 klasių paaugliai. Maitinimosi dažnio per dieną skirtumų tarp amžiaus grupių nenustatyta.

Cukraus reikšmingai daugiau vartoja berniukai ir 5-8 klasių mokiniai. 5-12 klasių mokiniai į arbatos puodelį vidutiniškai deda 2 šaukštelius cukraus. Mergaitės reikšmingai daugiau negu berniukai valgo daržovių, vaisių/uogų bei saldumynų. Reikšmingų skirtumų nenustatyta tarp berniukų ir mergaičių gazuotų gėrimų vartojimo ir juodos duonos bei greito maisto produktų valgymo. 5-8 klasių mokiniai reikšmingai dažniau valgo vaisių/uogų, juodos duonos bei geria kokakolos ir kitų gazuotų gėrimų nei 9-12- metų paaugliai.

Suaugusiųjų mitybos įpročiai

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2019 m. anketiniu apklausos būdu. Tam buvo sudaryta atsitiktinė būtina tyrimui atlikti gyventojų imtis, reprezentuojanti suaugusius Lietuvos gyventojus pagal lytį, amžių ir proporcingai gyventojų skaičiui kiekvienoje apskrityje. Iš viso ištirti ir įvertinti 2 573 suaugusių gyventojų mitybos įpročiai ir šio tyrimo duomenys palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis programiniu statistiniu duomenų paketu SPSS, 20.0 for Windows versija. Rezultatų skirtumų statistinis reikšmingumas nustatytas pagal χ² (chi kvadrato) kriterijų. Rezultatų skirtumas laikomas reikšmingu, kai p ≤ 0,05.

Tyrimo rezultatai

Nustatyta, kad 27,4 proc. suaugusių gyventojų maisto produktus renkasi atsižvelgdami į naudą sveikatai, o daržovių ir vaisių kasdien vartoja tik 57,1 proc. tyrimo dalyvių, iš kurių tik 6,9 proc. jų vartoja 5 kartus per dieną. 49,5 proc. respondentų atsakė, kad grūdinių produktų vartoja kasdien ir kelis kartus per dieną, o 46,2 proc. suaugusių gyventojų žuvies ir jos produktų valgo tik 1-2 kartus per mėnesį.

Daugiau kaip trečdalis (35,7 proc.) respondentų nurodė, kad kiekvieną dieną vartoja mėsos ir jos produktų, 26,4 proc. - pieno ir jo produktų. Niekada jau pagaminto maisto nesūdo 39,1 proc. respondentų, o 6,2 proc. suaugusių gyventojų jau pagamintus patiekalus sūdo beveik visada, net neragaudami.

8 ir daugiau stiklinių vandens per dieną išgeria tik kas septintas gyventojas, o beveik pusė jų per dieną išgeria tik nuo 3 iki 5 stiklinių (0,6-1 litro) vandens.

Mitybos įpročių tendencijos

Nors vis daugiau suaugusių šalies gyventojų maisto produktus renkasi atsižvelgdami į jų naudą sveikatai, didėja daržovių ir vaisių vartojimo dažnumas, šiek tiek padaugėjo asmenų, savo mitybą vertinančių kaip tinkamą, vis dėlto kai kurie žmonių mitybos įpročiai išlieka nepalankūs sveikatai.

Per maža gyventojų dalis kasdien vartoja daržovių, vaisių, grūdinių ir pieno produktų, sumažėjo žuvies ir jos produktų vartojimo dažnumas, vis dar daugiau nei pusė suaugusių asmenų sūdo jau pagamintą maistą, taip pat geriama nepakankamai vandens. Išlieka tendencija, kad gyventojai maistui gaminti dažniausiai renkasi augalinį aliejų. Sumažėjo maisto papildų niekada nevartojančių ir padidėjo kasdien juos vartojančių asmenų skaičius.

Suaugusiųjų mitybos įpročių apibendrinimas

Rodiklis	Procentas
Renkasi maistą atsižvelgdami į naudą sveikatai	27,4%
Vartoja daržoves ir vaisius kasdien	57,1%
Vartoja daržoves ir vaisius 5 kartus per dieną	6,9%
Vartoja grūdinius produktus kasdien	49,5%
Vartoja žuvį 1-2 kartus per mėnesį	46,2%
Vartoja mėsą kasdien	35,7%
Vartoja pieno produktus kasdien	26,4%
Niekada nesūdo pagaminto maisto	39,1%
Visada sūdo pagamintą maistą	6,2%
Išgeria 8+ stiklinių vandens per dieną	1 iš 7
Išgeria 3-5 stiklinių vandens per dieną	Beveik pusė

---